Kaune dramos scenoje - dar viena netektis. Ką tik atsisveikinę su teatro veteranais Onute Zališauskaite, Algimantu Masiuliu, šiandien aktoriai atiduos pakutinę pagarbą Viktorui Šinkariukui.

Turėjo gultis į ligoninę

Eidamas 61-uosius metus, mirė žymus teatro ir kino aktorius Viktoras Šinkariukas. Aktorius buvo rastas negyvas savo bute Kauno centre.Vakar ryte į V.Šinkariuko buto duris Maironio gatvėje pasibeldė savivaldybės socialiniai darbuotojai. Teatro žmonės buvo sutarę su savivaldybės atstovais, kad po sumušimo prieš trejetą metų galvos traumą patyręs ir savimi negalintis pasirūpinti aktorius būtų paguldytas į K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę. Su aktoriumi artimai bendravęs jo kolega Albinas Budnikas turėjo įkalbėti V.Šinkariuką vykti į slaugos ligoninę. „Jis šiemet ten jau gydėsi, suderinome, kad Viktorą priimtų antrą kartą. Iš karto būtume vežę jį į slaugos namus. Žinojau, kaip Viktorą įkalbėti. Pasakydavau, kad, jei nevažiuos, valdžia atims pensiją. Tai jį paveikdavo, kitu atveju jis norėdavo likti namuose, jaustis laisvas", - pasakojo A.Budnikas.

Tačiau atėjusiųjų niekas neįleido. „Durys buvo neužrakintos, užėjome. V.Šinkariukas gulėjo lovoje. Supratę, kad žmogus nebekvėpuoja, iškvietėme greitąją pagalbą, vėliau - policiją", - pasakojo Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotoja Danutė Baranauskienė, apie aktoriaus mirtį pranešusi ir jo sūnui Tomui Šinkariukui. Moteris įsitikinusi, kad aktorius buvo miręs prieš keletą dienų. Ikiteisminį tyrimą atliekantys Kauno centro policijos komisariato pareigūnai turės nustatyti, ar aktorius mirė savaimine mirtimi.

Mirtis kaip išsivadavimas

„Žinai, nėra paprasta. Praradau darbą, antrą žmoną, tapau invalidu. Gyvenu vienas kaip paukštis", - prieš mėnesį „Kauno dienos" žurnalistui prisipažino aktorius, pastaruosius keletą metų nesugebėdavęs atsispirti alkoholiui.

Pirmoji V.Šinkariuko žmona aktorė Doloresa Kazragytė sakė sąmoningai paskutinius pustrečių metų nelankiusi Viktoro. „Padėjau finansiškai, kai po antrosios traumos gulėjo ligoninėje, viriau valgyti, kepiau kotletus, bet viską jam nunešdavo mūsų sūnus Tomas. Nelankiau, nes nenorėjau matyti jo tokio, koks jis nebuvo ir koks jis nėra. Pastaruoju laikotarpiu jis jau buvo miręs ir kaip aktorius, ir kaip asmenybė. Manau, dabar jis laimingas. Pasibaigė baisios jo kančios, baisus gyvenimas. Mirtis jam yra išsivadavimas", - įsitikinusi D.Kazragytė.

Aktorius, režisierius, pedagogas

V.Šinkariukas, baigęs Maskvos N.Lunačiarskio teatro institutą (GITIS), beveik 40 metų kūrė Kauno valstybiniame dramos teatre. Dešimtis įsimintinų vaidmenų sukūręs aktorius ir režisavo, keletą metų vadovavo savo įkurtai Kauno aukštesniajai teatro mokyklai. Devintąjį dešimtmetį į teatrą plūsdavo žmonės, pasižiūrėti jo vaidmenų Jono Vaitkaus režisuotoje „Golgotoje", Neries Karpuškaitės „Didžiajame Geisme", Gyčio Padegimo „Kreditoriuose" ar jo paties režisuotoje „Ragatkėje".

Teatro kritikai ir teatralai V.Šinkariuką apibūdina kaip išskirtinio, universalaus talento žmogų, vieną talentingiausių Lietuvos dramos aktorių. „Jis buvo labai jautrus ir išraiškingas aktorius. Jei imdavosi režisūros, ji buvo labai subtiliai nukreipta per aktorių į esmines būties problemas. Viktoras surasdavo režisūrinius sprendimus, kurie ypatingai paveikdavo žiūrovo vaizduotę, mintis ir jausmus, - pastebėjo Kauno valstybinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas. - Labai retai geras aktorius sugeba būti ir geras pedagogas. O jis toks buvo, sugebėjo labai paprastai išaiškinti ir sudėtingus dalykus, buvo labai įtaigus, mokėjo labai užkrečiančiai pavaizduoti.

Jei negalėdavo paaiškinti žodžiais, sugebėdavo tiesiog išspinduliuoti tai, ką norėjo pasakyti." Buvę aktoriaus kolegos tvirtino V.Šinkariuką prisiminsiantys kaip nepaprastai žavingą, šviesų žmogų, kolektyvo sielą, apdovanotą puikiu humoro jausmu.
V.Šinkariukas bus pašarvotas Kauno valstybinio dramos teatro Didžiojoje scenoje. Velionio lankymas - šiandien nuo 16 val., atsisveikinimas - trečiadienį 12 val. Aktorius bus palaidotas Romainių kapinėse.