Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Bendrasis planas skęsta
2008-05-28
Tadas Širvinskas
Rengiamas Kauno rajono bendrasis planas sukiršino visus, kuriuos tik įmanoma: gyventojus, verslininkus, valdžios atstovus.
Svarstys iš naujo
Kauno rajono savivaldybė nusprendė atsižvelgti į kitų institucijų specialistų patarimus ir nesiliaujančius gyventojų skundus. „Yra požymių, kad rengiant planą būta procedūrinių pažeidimų. Iš naujo bus paskelbtas viešasis svarstymas. Turbūt teks svarstyti ir kai kurių specialistų veiklą“, – „Kauno dienai“ sakė rajono meras Valerijus Makūnas.
„Kauno dienos“ žiniomis, nuo projekto gali būti nušalintas rajono Urbanistikos skyriaus vedėjas Kostas Arvydas Gricius. Savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius aiškino, kad pakartotinis Bendrojo plano sprendinių eksponavimas tęsis mėnesį. Po to įvyks viešasis svarstymas, bus pakartotinai priimti skundai.
Išleido pusantro milijono
„Kauno planas“ neigia metamus kaltinimus ir kol kas neatskleidžia, ar surengs dar vieną viešąjį svarstymą.
„Kauno plano“ direktorius Gediminas Šinkūnas neatmetė galimybės su savivaldybe nepratęsti šį mėnesį pasibaigsiančios sutarties. Architektas teigia, kad jo vadovaujama įmonė padarė viską, kas nuo jos priklausė, o savivaldybė esą yra skolinga už per paskutinį pusmetį atliktus darbus.
„Rajono savivaldybė – nepatikimas partneris, todėl mums dar reikės pasvarstyti, ar tęsti su ja bendradarbiavimą“, – tikino G.Šinkūnas.
Savivaldybė „Kauno planui“ už rengiamą Bendrąjį planą jau sumokėjo 1,5 milijono litų, o šiuo metu esantis įsiskolinimas yra maždaug 200 tūkstančių litų.
„Per savaitę sudarysime nepriklausomą ekspertų grupę. „Kauno planui sumokėjome 1,5 milijono litų. Turime teisę pažiūrėti, kas už šią sumą padaryta“, – abejonių neslėpė V.Makūnas.
Savivaldybės kuluaruose kalbama, kad plano rengėjams per daug sumokėta, nes konkrečių darbų nematyti. Parengtu projektu nepatenkinta nei valdžia, nei verslininkai, nei gyventojai.
„Dešimtis kartų „Kauno planui“ sakėme, kad negalima ignoruoti rajono tarybos patvirtintų ar rengiamų specialiųjų planų. Tačiau į tai Bendrojo plano rengėjai nekreipė jokio dėmesio“, – piktinosi rajono vadovas.
Žmonės jaučiasi apgauti
Kauno rajono bendrasis planas pradėtas rengti praėjus daugiau nei trejiems metams, kai tokį planą pasitvirtino miestas.
Plano rengėjus spaudė griežti terminai. Ką mieste pavyko padaryti per šešerius metus, rajone bandyta atlikti mažiau nei per dvejus. Laiku atlikti planuojamus darbus buvo galima tik tikintis, jog neiškils jokių nenumatytų trukdžių.
Pirmas didelis rajono gyventojų nepasitenkinimas plano rengėjais kilo šių metų žiemą, kuomet po mėnesį trukusios sprendinių ekspozicijos vyko viešasis darbų aptarimas.
„Visą mėnesį viešai kabojusius brėžinius prieš pat svarstymą pakeitė kitais“, – stebėjosi viešajame svarstyme dalyvavusi Jolanta Kvedaravičienė, turinti sklypų prie Nemuno, tarp Raudondvario ir Kulautuvos bei pačiame Kulautuvos miestelyje.
Plane atlikus pakeitimus, privaloma iš naujo juos pristatyti visuomenei. Rajono Bendrojo plano rengėjai pažadėjo surengti naują svarstymą, tačiau vėliau persigalvojo. Viešai paskelbta, kad naujo svarstymo nebus, o gyventojų pretenzijos ir pasiūlymai nebepriimami.
„Nieko nesuprantu. Savo akimis mačiau skelbimą, kad bus pakartotinis svarstymas. Kažkas čia negerai“, – pečiais gūžčiojo primygtinai pakartotinį Bendrojo plano svarstymą siūlęs skelbti Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Eugenijus Sklenys. G.Šinkūno teigimu, viešojo svarstymo procedūra esą nebuvo pažeista, nes prieš pat susirinkimą planas buvo tik truputį patobulintas.
Grasina ir teismais
Viena iš problemiškiausių Bendrojo plano zonų – tarp Raudondvario ir Kulautuvos įsispraudusių Karnavės ir Šilelio kaimų teritorija. Šiuo metu čia pažymėta vandenvietės zona. Tokiose teritorijose taikoma vandens šaltinių apsauga, dėl to draudžiama bet kokia ūkinė, tiesiogiai su požeminio vandens naudojimu ir jo tiekimu nesusijusi veikla.
Šioje teritorijoje žemės sklypus turintys žmonės kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, kuri raštiškai patvirtino, kad jų sklypuose požeminio vandens ištekliai nebus naudojami, todėl jokie ūkinės veiklos apribojimai neturėtų būti taikomi.
Plano rengėjai į tokius dokumentus tik numoja ranka. „Už pinigus turguje galima bet kokią pažymą nusipirkti“, – leptelėjo rajono Bendrojo plano projekto vadovas Alvydas Pranas Steponavičius.
Gyventojai, jei prireiks, žada savo teises ginti teismuose. „Kauno plano“ architektai tikina, kad, jei ir yra nedidelių Bendrojo plano trūkumų, juos bus galima pašalinti po plano patvirtinimo.
„Bendrasis planas negali keisti žemės paskirties, o tik nustato prioritetus. Mes turime turėti planą jau kitais metais, o paskui jį tobulinsime“, – žadėjo K.A.Gricius.
Valdininko pažadai gyventojų neguodžia. Bendrojo plano pakeitimus galima daryti tik kartą per metus. Todėl bet kokio šiuo metu padaryto netikslumo ištaisymas gali užtrukti metų metus.
Plano laukia visi
Bendrojo plano nesulaukiantys gyventojai ir verslininkai, siekdami keisti žemės paskirtį ir savo teritorijoje pradėti aktyvią veiklą, priversti rengti specialiuosius planus.
Tokius planus kritikuojančiųjų netrūksta. Baiminamasi, kad kol nepatvirtintas Bendrasis planas, specialiuosiuose planuose gali būti neatsižvelgta į veiksnius, kurie galėtų užkirsti kelią nežabojamoms statyboms.
Prieš specialiųjų planų rengimą kategoriškai yra Kačerginės bendruomenė. Jos nuomone, tokiais planais skubama „apeiti“ rengiamo Bendrojo plano sprendinius.
Nepasitenkinimo bangos „Kauno planas“ sulaukė ir iš tų, kurie buvo pradėję rengti specialiuosius planus.
Paaiškėjo, kad atliktas darbus nuėjo perniek, nes rengiant Bendrąjį planą į kai kuriuos specialiuosius planus neatsižvelgiama. Dėl to sklypų savininkai varsto advokatų kontorų duris ir grasina teismais.
Kai kurie verslininkai skaičiuoja, kad dėl užtrukusių ginčų ir Bendrojo plano rengėjų abejingumo rajonas praranda dešimtis milijonų litų investicijų.
„Kauno plano“ direktorius Gediminas Šinkūnas neatmetė galimybės su savivaldybe nepratęsti šį mėnesį pasibaigsiančios sutarties. Architektas teigia, kad jo vadovaujama įmonė padarė viską, kas nuo jos priklausė, o savivaldybė esą yra skolinga už per paskutinį pusmetį atliktus darbus.
Bendrasis planas skęsta
„Kauno plano“ direktorius Gediminas Šinkūnas neatmetė galimybės su savivaldybe nepratęsti šį mėnesį pasibaigsiančios sutarties. Architektas teigia, kad jo vadovaujama įmonė padarė viską, kas nuo jos priklausė, o savivaldybė esą yra skolinga už per paskutinį pusmetį atliktus darbus.
„Rajono savivaldybė – nepatikimas partneris, todėl mums dar reikės pasvarstyti, ar tęsti su ja bendradarbiavimą“, – tikino G.Šinkūnas.
Savivaldybė „Kauno planui“ už rengiamą Bendrąjį planą jau sumokėjo 1,5 milijono litų, o šiuo metu esantis įsiskolinimas yra maždaug 200 tūkstančių litų.
„Per savaitę sudarysime nepriklausomą ekspertų grupę. „Kauno planui sumokėjome 1,5 milijono litų. Turime teisę pažiūrėti, kas už šią sumą padaryta“, – abejonių neslėpė V.Makūnas.
Savivaldybės kuluaruose kalbama, kad plano rengėjams per daug sumokėta, nes konkrečių darbų nematyti. Parengtu projektu nepatenkinta nei valdžia, nei verslininkai, nei gyventojai.
„Dešimtis kartų „Kauno planui“ sakėme, kad negalima ignoruoti rajono tarybos patvirtintų ar rengiamų specialiųjų planų. Tačiau į tai Bendrojo plano rengėjai nekreipė jokio dėmesio“, – piktinosi rajono vadovas.
