Autobusų stoties perversmas


2010-06-12
Vereta Rupeikaitė
Autobusų stoties perversmas

2012 m. Kauno autobusų stotyje turėtų stovėti šiuolaikiški statiniai, po jais – požeminė automobilių saugojimo aikštelė. Autobusų peronas pasistums šiek tiek toliau nuo Vytauto prospekto.

Raus požeminę aikštelę

Kauno autobusų stočiai seniai norėta siūdinti naują apdarą, planuota, kad stoties teritorijoje kils daugiaaukščiai pastatai. Dabar šie projektai guli įmonės "Kautra" muziejuje. Stalčiuje liks ir planai iškelti stotį į erdvesnę miesto vietą. Apie stoties iškėlimą buvo kalbėta prieš kelerius metus, nes norėta, kad šalia stoties įsikurtų didelis prekybos ir kitų paslaugų centras.

"1,5 ha užimančioje autobusų stotyje ploto aiškiai trūko. Tačiau krizė parodė, kad didelių prekybos centrų poreikio nebeliko, plėtotojai nesuinteresuoti tokiais projektais. Tai ir lėmė, kad liekame senojoje stotyje. Tūpčioti metų metais vienoje vietoje nebėra laiko, turime plėtoti projektą. Turėsime išsitekti turimame plote", – dėstė bendrovės "Kautra" generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Pasak jo, pagal išvykimų srautus Kauno autobusų stotis didesnė negu Vilniaus, o jos infrastruktūra gerokai atsilieka. Todėl permainos – neišvengiamos.

Dvejonių, kad geriausia likti esamoje vietoje, neliko po to, kai buvo nuspręsta, kad automobilius galima statyti po žeme. Pagal pirminį projektą numatoma, kad vieno lygio požeminėje aikštelėje po būsimais naujais statiniais tilps 168 automobiliai. Įvažiuoti į ją bus galima iš Vytauto prospekto ir Girstupio gatvės.

"Dabar aplink stotį viskas užkimšta automobilių, vietų labai trūksta ir rekonstruotam "Buities" pastatui. Autobusai Bažnyčios gatve išvyksta tarsi butelio kakliuku", – vaizdžiai problemą įvardijo "Kautros" atstovai.

Autorius atrinks konkurse

Per ekonomikos sunkmetį projektą bus galima įgyvendinti kur kas pigiau, nei tai būtų kainavę prieš kelerius metus. Tiesa, ir statybos užmojai buvo didesni – buvo leista statyti pastatus iki šešių aukštų.

Dabar numatoma, kad planuojamas pastatų kompleksas kils iki dviejų aukštų. Naujai atsirasiančiame statinių komplekse bus vienas didesnis prekybos centras ir daug mažų parduotuvėlių, paslaugų įmonių – panašiai, kaip Vilniaus autobusų stotyje.

"Žmonių srautai yra nemaži, juos reikia išnaudoti", – prekybos centro sėkmę regi "Kautros" atstovai. Parduotuvės stotyse – įprastas sprendimas užsienyje. Belaukdamas keleivis gali apsipirkti ar pasinaudoti įvairiomis paslaugomis.

Įgyvendinus projektą, keleivių laukimo salės erdvė padidės. Dabar ji maždaug 200–250 kv. m ploto, o pastačius naują stotį, keleiviams bus skirta apie 400 kv. m, siuntų terminalui – apie 200 kv. m. Visos išvykimo aikštelės bus uždengtos stogu.

Preliminariai numatyta, kad Vytauto prospektą ir Bažnyčios gatvę sujungs nedidelė vidinė gatvė. Tačiau tai bus ne tranzitinė gatvė, ja galės nautotis stoties kompleksą aptarnaujantis transportas. Keleiviai į stotį galės patekti pasažu.

Tačiau tai tik užduotys, kurias ketinama suformuluoti architektams. Parengus detalųjį planą, numatoma skelbti architektūrinį konkursą ir išrinkti būsimus projekto autorius. "Dėžės statyti mes tikrai nenorime", – kokybišką statinio architektūrą žadėjo "Kautros" valdybos pirmininkas, pirkimų direktorius Mindaugas Platūkis.

Rado investuotojus

Kol vyks statybos darbai, autobusų stotis funkcionuos ir toliau. Aikštė bus perskirta pusiau, autobusai veš keleivius iš tos dalies, kuri liks arčiau Girstupio gatvės. Stoties administracija persikels į dabartinį siuntų terminalą. "Kautros" atstovai patikino, kad žmonės patirs minimalius nepatogumus.

Senasis, 1894 m. statytas raudonų plytų stoties pastatas, kuriame kadaise buvo įsikūrusi metalo dirbinius gaminusio M.Rekošo "Minervos" fabriko administracija, bus integruotas į naujų statinių kompleksą. Jį projektavo žinomas rusų architektas Nikolajus Andrejevas. Kai kurie kiti nevertingi statiniai bus griaunami.

Šiuos sumanymus numatoma įgyvendinti ne "Kautros", o projekto plėtotojo – bendrovės "Baltisches Haus" lėšomis. Šie gaus plotą prekybos centrui įrengti, o mainais pastatys modernią stotį. Numatyta, kad bus atnaujinta ir požeminė pėsčiųjų perėja po Vytauto prospektu.

Tikimasi, kad detalusis planas bus parengtas ir patvirtintas šiais metais. Pradėti statyti norima kitų metų pavasarį ir užbaigti iki metų pabaigos. Ambicingas grafikas, pripažino M.Platūkis, gali ir neišsipildyti. Todėl, pasak jo, 2012 m. antras ketvirtis irgi būtų labai geras rezultatas.

"Tikimės, kad visi darbai, pradedant detaliuoju planu, vyks be didelių trikdžių, darbas bus normalus, greitas ir tikslingas, tada stotį atnaujinsime iki kitų metų pabaigos", – miesto institucijų supratingumo tikisi M.Platūkis.


Autobusų stoties istorija

Kauno tarpmiestinė autobusų stotis – pirmoji autobusų stotis Lietuvoje. Tiesa, pirma Kauno autobusų stotis įkurta 1928 m. Senamiestyje, siauroje ir ankštoje D.Poškos gatvelėje. Todėl buvo nutarta statyti naują – didesnę, erdvesnę. Susisiekimo ministerijos Kelių valdyba savo lėšomis pastatė Autobusų stotį Vytauto prospekte, kuri pradėjo veikti 1936 m. rugpjūčio 1 d. Tuo metu buvo du keleivių peronai, prie kurių galėjo sustoti po dvylika autobusų.

Stoties mūrinis pastatas buvo dviejų aukštų: pirmajame įrengta keleivių salė ir penkios kasos. Jau tuo metu iš vienos kasos telefonu buvo teikiama informacija, čia buvo priimami ir išankstiniai užsakymai. Antrame aukšte buvo raštinė, viršininko kabinetas, butas, netoliese – bufetas, virtuvė.

1937 m. Kauno autobusų parkas turėjo 44 keleivinio transporto priemones. 1938 m. Šančiuose pastatytas garažas, kuriame įsikūrė remonto dirbtuvės. 1939 m. keleivius vežiojo 70 autobusų, dauguma vokiečių "Mercedes-Benz" firmos.

1939 m. pabaigoje keleiviai iš Kauno autobusais galėjo vykti į Marijampolę, Alytų, Kybartus, Šakius, Šiaulius, Biržus, Raseinius, Zarasus, Palangą, kitus miestus. 1939 m. Kauno autobusų parkas mieste ir užmiestyje pervežė 35,5 mln. keleivių.

1992 m. Kauno autobusų parkas reorganizuotas į dvi įmones. 1995 m. viena jų tapo "Kautra", užsiimanti užmiesčio reisais, kita – "Kauno autobusai", teikianti keleivių pervežimo paslaugas mieste.