Architektai siūlo eksperimentuoti


2008-09-06
Rūta Stankevičiūtė
Architektai siūlo eksperimentuoti

Laisvės alėjos vizijos konkursą laimėję architektai Asta ir Šarūnas Kiaunės įsitikinę, kad pagrindinė Kauno gatvė privalo tarnauti miestiečiams - joje turi būti patogu ilsėtis, pramogauti.

Turi būti patogu atvažiuoti

Š.Kiaunė įsitikinęs, kad jokie didieji prekybos centrai nėra tiesioginiai Laisvės alėjos konkurentai. Pagrindinės Kauno gatvės funkcija kitokia - čia turėtų telktis prabangos prekių ženklų parduotuvės, išskirtiniai restoranai.

"Akropolis" išsivedė dalį parduotuvių, bet skaudžiausia, kad iš alėjos jis atėmė kino teatrų verslą. Jei miesto valdžia pasirūpintų tinkama viešojo transporto sistema, daugiau klientų turėtų alėjoje esantys restoranai ir legendinė pėsčiųjų gatvė vėl atgimtų", - pastebėjo Š.Kiaunė.

Svarbiausias alėjos atgimimo viziją kūrusių architektų uždavinys - paversti Laisvės alėją gatve, tarnaujančia miestiečiams.

"Gatve turi būti patogu naudotis visiems: verslininkams, gyventojams, miesto svečiams. Manau, vertėtų paeksperimentuoti - leisti alėjoje transporto eismą. Po pusmečio būtų galima jį atšaukti, jei sprendimas nepasiteisintų", - svarstė Š.Kiaunė. Naujasis alėjos grindinys, jo teigimu, bet kokiu atveju bus pritaikytas važiuojamajai daliai.

Siūlo išplėsti į kiemus

Alėjos vizijos autorių manymu, pagrindinės pėsčiųjų gatvės rekonstrukcija turėtų apimti ir gretimus kvartalus - sujungti su Laisvės alėja šie sudarytų didesnę erdvę.
Vidinius kvartalus, anot Š.Kiaunės, reikėtų išvalyti, išgriauti menkaverčius statinius, taip suformuojant naujas erdves užstatymui.

"Naujos erdvės tarsi salos su savo vidine struktūra būtų patrauklios investuotojams. Tokiose erdvėse galima būtų įrengti požemines automobilių stovėjimo aikšteles, pirmus pastatų aukštus skirti komercijai, viršutinius - gyventojams", - planavo Š.Kiaunė.
Kiekviename kvartale būtų sukuriama uždara erdvė - nedidelė aikštė ar skveras. Jaukumą kurtų želdinių kompozicijos, mažoji architektūra, pasažai ir kavinės.

Architektai įsitikinę, kad sklypų savininkai turėtų būti suinteresuoti kvartalų integravimu į alėją. Sutvarkius aplinkinius kvartalus, nauda būtų abipusė. Į pėsčiųjų gatvę sugrįžtų gyvybė, kuri išplistų ir į aplinkinius kvartalus. Į naujas vidines viešąsias erdves planuojama įkomponuoti esamus kultūrinius objektus - Lėlių ir Dramos teatrus, Karininkų ramovę, M.Žilinsko dailės galeriją.

Grindinys - iš granito

Š.Kiaunė siūlo atkurti senąjį Laisvės alėjos profilį - išryškinti buvusį gatvės piešinį, kai ji susidėjo iš šaligatvių palei namus, važiuojamosios dalies bei centrinio pėsčiųjų bulvaro. Tai galima būtų padaryti naudojant skirtingų dydžių ir skirtingomis kryptimis klojamas granito plokštes. Nuolaidus granitinis šaligatvio bortas formuotų atskiriamąją piešinio liniją, bet išliktų tame pačiame lygyje kaip visa Laisvės alėjos danga.
Aplink medžius liktų tik metalinės, specialiai medžių kamienams įrėminti skirtos grotelės - vadinamojo vazonų įvaizdžio neliktų. Architektų Kiaunių projekte numatyta alėją ir vidinius kvartalų kiemus sujungti tuo pačiu granitinių plokščių grindiniu.

"Dviračių taką iš alėjos reikėtų iškelti į Kęstučio gatvę, suoliukus - sustatyti kampu grupelėmis, kad būtų patogu bendrauti, taip pat - įrengti daugiau gėlynų", - siūlė Š.Kiaunė.

Šiuo metu miesto savivaldybė yra paskelbusi Laisvės alėjos techninio projekto rengimo konkursą - įvairios architektų komandos kviečiamos teikti pasiūlymus pagal A. ir Š.Kiaunių sukurtą alėjos viziją. Konkurso vokai bus atplėšti spalį.


Faktai apie Laisvės alėją:

Laisvės alėja yra platuminės orientacijos gatvė, besitęsianti iš vakarų į rytus.
Pietinis alėjos šonas beveik visą laiką skendi šešėlyje, o šiaurinis - apšviestas.
Tai yra didžiausia pagrindinio miesto pėsčiųjų trakto, jungiančio Senamiestį su Žaliakalniu, grandis.

Alėjos ilgis - apie 1,75 km. Gatvė yra palyginti siaura (24-27 m).
Pėsčiųjų eismo zona yra dominuojanti ir sudaro 92 proc. visos alėjos teritorijos ploto.
Didžiausia gatvės vertybė - liepų alėjos. Čia auga 577 medžiai, iš kurių didžioji dalis - liepos.