„Kauno autobusai“ slapta rezga įtartinus projektus (dar papildyta)


2009-09-24
Tadas Širvinskas
„Kauno autobusai“ slapta rezga įtartinus projektus (dar papildyta)

Slapta nuo miesto tarybos sudarytas „Kauno autobusų“ ir privačios bendrovės sandoris kelia įtarimų, kad buvo klastojami dokumentai ir siekiama užvaldyti dalį valstybinės žemės.

Kas ką nupirks?

„Kauno autobusų“ teritorijoje ketinamos statyti suslėgtų gamtinių dujų kompresorinės ir lėtaeiges bei greitaeiges dujų užpylimo kolonėlės projektas kelia vis daugiau įtarimų.

„Kauno dienai“ pavyko gauti savivaldybės bendrovės „Kauno autobusai“ ir privačios bendrovės „SG dujos“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties kopiją.

Nors „Kauno autobusų“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis kategoriškai neigia, kad per šią sutartį verslininkai gali užvaldyti dalį savivaldybės bendrovės teritorijos, tačiau apie kai kuriuos abejotinus sutarties punktus jis linkęs nutylėti.

M.Grigelis tik pakartotinai paklaustas patvirtino, kad toje pačioje „Kauno autobusų“ ir „SG dujų“ sutartyje pažymėta, jog ji nustos galioti tik tada, kai „SG dujos“ parduos daugiau nei 11,5 mln. kub. m suslėgtų gamtinių dujų. Maža to, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, jos nepratęsti bus galima tik tuo atveju, jei nė viena pusių nenorės pirkti kitai pusei priklausančios įrangos dalies.

„Jie nupirkti mūsų dalies negali, nes žemė priklauso ne mums, o yra nuomojama“, - tikino M.Grigelis.

Kas klastojo dokumentus?

Dėl būsimos dujų suslėgimo kompresorinės ir kolonėlių įrengimo susirūpino „Kauno autobusų“ kaimynystėje sklypus valdančios bendrovės „Domus firma“ atstovai. Nekilnojamojo turto projektų plėtotoja turi supirkusi teises į didelį žemės sklypą, kurio ribos įeina į „Kauno autobusų“ teritoriją.

„Domus firma“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, kad ši parengtų „Kauno autobusų“ teritorijos detalųjį planą. Tai leistų išsiaiškinti tikrąsias teritorijų ribas. Tačiau savivaldybės tarnautojai „Domus firmai“ atkirto, kad „Kauno autobusams“ reikalinga visa teritorija ir ši bendrovė nėra suinteresuota detaliojo plano rengimu.

„Taip išeina, kad teisėtiems savininkams žemės nėra, bet joje vietos atsiranda privačiai dujas pardavinėsiančiai bendrovei“, - stebėjosi „Domus firmos“ direktorius Giedrius Buinevičius.

„Domus firmai“ sukėlė įtarimų kompresorinės ir kolonėlių įrengimo teisėtumas. Visuose dokumentuose skelbiama, kad bus rekonstruojama sena dyzelinio kuro degalinė, tačiau realiai numatyta, kad išdygs nauji statiniai: kompresorinė ir dviejų tipų kolonėlės. Tai kvepia statybomis, kurioms detalusis planas yra reikalingas. Ne vienas Kauno verslininkas skundėsi, kad savivaldybėje detaliųjų planų reikalaujama net ir mažesniems projektams.

„Buvo kilę abejonių dėl kompresorinės, bet projektą įvertino atestuoti ekspertai. Kompresorinė bus kaip konteineris, kurį galima nesunkiai išvežti. Galima sakyti, kad tai laikinas statinys“, - bandė aiškinti savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Tačiau techniniame degalinės projekte nurodyta, kad „jo rengimo pagrindas yra parengtas ir patvirtintas teritorijos detalusis planas“. Tokio plano nėra. „Žinote, kas tai yra? Dokumentų klastojimas“, - pareiškė G.Buinevičius.

Išgirdęs apie tai M.Grigelis bandė teisintis visų detalių neišmanantis ir pasiūlė to pasiteirauti projekto autoriaus. Lyg tyčia, projektą rengęs bendrovės „Rusnė“ specialistas Algimantas Mačionis, jo kolegų teigimu, šiuo metu yra Egipte ir į telefono skambučius neatsiliepia.

Direktorius susipainiojo

M.Grigelis nieko negalėjo paaiškinti, kodėl techniniame projekte nurodyti ir kiti neegzistuojatys dokumentai. Direktorius teigia, kad jokio naujo įvažiavimo kelio į „Kauno autobusų“ teritoriją neprojektuota, tačiau apie jį užsimenama beveik visuose projekto rengimo dokumentuose. Įvažiavimo kelią planuojama įrengti prie greitaeigės kolonėlės, kurią ketinama naudoti ne tik autobusų, bet ir lengvųjų automobilių bakams pripildyti.

„Dabar galvojame tik apie autobusų aptarnavimą. Kalbos apie tai, kad kažką pardavinėsime papildomai, nėra“, - pareiškė M.Grigelis, tačiau dokumentai rodo, kad direktorius meluoja.

Pasirašytoje jungtinėje veiklos sutartyje „Kauno autobusų“ ir „SG dujų“ vadovai numatė ne tik aprūpinti dujomis autobusus, bet ir aptarė kolonėlės reklamos stendus, kaip dalysis pelną nuo kiekvieno tretiesiems asmenims parduoto dujų kubinio metro. M.Grigelis savo parašu įsipareigojo, kad prie degalinės visą parą be jokių apribojimų galės patekti dujų pirkėjai.

Kauno apskrities viršininko administracijos (KAVA) pasirašytame statybos leidime leidžiama statyti vieną greitaeigę užpildymo kolonėlę. Apie lėtaeigės kolonėlės atsiradimą, kurioje degalus galėtų piltis kelios dešimtys autobusų, statybų leidime nėra numatyta.

„Man sunku paaiškinti, kodėl nėra leidimo toms kolonėlėms“, - įtartinų projekto detalių negalėjo paaiškinti M.Grigelis.

„Kauno diena“ rašė, kad mieste nėra nė vieno autobuso, varomo dujomis. „Jie ir negali būti nupirkti dabar, nes nėra galimybės juos užpildyti dujomis. O kai jau bus infrastruktūra, be abejo, atsiras ir autobusai“, - įsitikinęs „SG dujų“ generalinis direktorius Virginijus Korsakas.

M.Grigelis negalėjo pasakyti, kada mieste galėtų atsirasti pirmieji gamtinėmis dujomis varomi autobusai, tačiau teigė, kad miestui jie neturėtų kainuoti. Neva jie būtų įsigyti iš sutaupytų lėšų.

Pavojų keliantis objektas

Abejonių kelia ir daugiau vadinamojo rekonstrukcijos projekto detalių.

Daugiau nei prieš metus buvusios Kauno apskrities viršininko pavaduotojos Adelės Majauskienės pasirašytame degalinės rekonstrukcijos sutikime pažymima, kad dėl atliekamų darbų neturi padidėti sanitarinės apsaugos zona. Tačiau išdygus naujiems objektams atsiranda naujos keturios apsaugos zonos.

Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai konstatavo, kad po rekonstrukcijos degalinę bus galima priskirti pavojingai ūkinei veiklai, poveikis sveikatai bus ilgalaikis, nežinomas poveikio sveikatai padarinių grįžtamumas, galima cheminė ir fizinė tarša, tačiau nuspręsta, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas nėra privalomas.

To paties KVSC specialistai dar balandį buvo nurodę, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūra reikalinga, tačiau vėliau staiga persigalvojo.

„Įvertinus pateiktus duomenis, svarių motyvų dėl poveikio visuomenės sveikatos vertinimo privalomumo nebuvo“, - sausai atsakė KVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistė Milda Gedvilienė.

Pavojingiems objektams Lietuvoje yra numatyta 50 m sanitarinė apsaugos zona. Toks atstumas numatytas ir įprastoms automobilių degalinėms. Kokia apsaugos zona turėtų būti taikoma suslėgtų dujų degalinei, Lietuvoje kol kas nenuspręsta.

„Kas bus, jeigu po metų paaiškės, kad tokiam objektui apsaugos zona turi būti kilometras?“ - piktinosi „Domus firmos“ direktoriaus pavaduotojas Tomas Vainoras.

„Domus firmai“ suslėgtų dujų degalinės kaimynystė itin nepatraukli. Bendrovė šalia ketina statyti biurų ir apartamentų pastatus. „Mūsų konkurentai galimiems klientams gali sakyti, kad nepirktų iš mūsų namų, nes jie stovi šalia pavojingos vietos. Ir jie bus teisūs“, - rankomis skėstelėjo G.Buinevičius.

Gali prarasti leidimą

G.Buinevičius piktinosi, kad apie „Kauno autobusų“ planus verslininkai nebuvo informuoti. Keliems kaimynams, kurie užsiima pramonine veikla, suslėgtų dujų įrangos atsiradimas nepatogumo gal ir nesukeltų, tačiau, be abejo, tai jaudina „Domus firmą“ ir netoliese esantį „Combo“ naktinį klubą.

M.Grigelis bandė teisintis, kad esą atliekant rekonstrukciją aplinkinių sutikimo nereikia. Direktorius tikino nieko nežinojęs, kad šalimais planuojama statyti didžiulį gyvenamųjų namų ir biurų kvartalą. Apie šį projektą viešai kalbama keletą metų. Jo vizija buvo pristatyta ir tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje Kanuose.

Nors „Kauno autobusų“ vadovas ir ignoravo kaimynų įtarimus, į jų priekaištus sureagavo statybų leidimą išdavusi KAVA. Penktadienį KAVA specialistai į bendrą posėdį kviečia visas suinteresuotas puses. Po posėdžio turėtų paaiškėti, ar leidimas ir toliau galios, ar bus sustabdytas.