Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Duris nuo tikrosios baltų praeities atrakins poliglotai
2011-06-11
Virginija Skučaitė
Garsi Venesuelos žurnalistė, filologė Jūratė Statkutė-Rosales, neigianti daugumos tyrinėtojų tvirtinimus, esą Romą VI a. įveikė iš Skandinavijos kilę gotai, toliau bando eiti savo tiesos keliu. Naujausioje knygoje "Europos šaknys ir mes, lietuviai" – jos pačios ir kitų mokslininkų tyrimai, įrodantys, kad Romą parklupdė mūsų protėviai gudai, gyvenę Pabaltijyje.
Ispaniškai kalbančiame pasaulyje autoritetu laikoma lietuvė šiomis dienomis atvyksta į Lietuvą: kad priimtų Vilniaus pedagoginio universiteto jai suteiktą garbės daktarės vardą ir pristatytų savo naujausią, jau trečią Lietuvoje išleistą, knygą. Pastaroji apima daugelį metų jos ir kitų tyrinėtojų surinktą medžiagą apie, jos pačios žodžiais tariant, "indoeuropietiškos Vakarų kultūros ištakas, apie seniausią ir didžiausią Europos valstybę, apie dabar baltais vadinamų tautų tėvynės reikšmę, apie proistorę ir net paraistorija vadinamą praeitį prieš Lietuvos krikštą".
Garsaus poligloto, senųjų kalbų tyrinėtojo, vertėjo Česlovo Gedgaudo pramintu taku – sieti mūsų praeitį su gotais – J.Statkutė-Rosales pasuko po ilgų filologijos studijų, apsigyvenusi Venesueloje.
Šioje tolimoje šalyje kaunietė atsidūrė po užtrukusių klajonių Vakarų Europoje, į kurią sykiu su motina pabėgo prasidėjus sovietų okupacijai, kai nežinomomis aplinkybėmis žuvo į Butyrkų kalėjimą Maskvoje išvežtas tėvas. Tobulai išmoktos lotynų, prancūzų, anglų, vokiečių ir senoji ispanų kalba smalsiai lietuvei atvėrė plačius horizontus.
"Mano mama draugavo su Č.Gedgaudo šeima. Kai jis parašė iki šiol polemiką keliančią knygą „Mūsų praeities beieškant“, vieną jos egzempliorių padovanojo man, užrašęs „Nunc dimittis“ (pagal Evangeliją šiais žodžiais pranašas Simonas kreipiasi į Dievą, sakydamas, kad Jėzus Kristus esąs lauktasis mesijas, todėl jis pats yra pasirengęs mirti – red. past.), o tai reiškė, kad tolesnius mūsų praeities tyrinėjimus jis patiki man", – prieš kelionę į Lietuvą paprašyta prisiminti tyrinėjimų pradžią, pasakojo J.Statkutė-Rosales.
Tyrinėtoja prisipažino iš pradžių pykusi dėl tokio įpareigojimo. "Tačiau kai atsitiktinai vienoje senų Ispanijos knygų saugyklų aptikau XIII a. rašytą „Ispanijos generalinę kroniką“, kur vestgotų (genties, prisidėjusios prie Vakarų Romos imperijos žlugimo – red. past.) kilmės vieta nurodyta Pabaltijys, suklusau. Šis atradimas paakino mane ieškoti kitų dokumentų", – atskleidė tyrėja.
– Lietuvoje išleistose knygose „Didžiosios apgavystės“ ir „Senasis aisčių giminės metraštis“, įvairiose studijose keliate hipotezę, kad XIII a. Ispanijos kronikose minimi godos buvo ne germanų, o lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai, gyvenę tarp Vyslos ir Uralo. Ką naujo sužinosime naujojoje jūsų knygoje?
– Baltais dabar vadinami gotai, godos, getai, gudai buvo viena judriausių pasaulio tautų, todėl jų seniausios istorijos aprašymai išliko net keliose Europos kronikose. Knygoje apibendrinu per daugelį metų sukauptą savo ir kitų tyrinėtojų medžiagą – apie indoeuropietiškas Vakarų kultūros ištakas, apie seniausią ir didžiausią žinomą Europos valstybę, kuri tapo Europos tautų lopšiu. Apie šią tūkstantmetę baltų praeitį gerai žinojo Vytauto laikų bajorija, o dabartinė visuomenė laikosi nuomonės, kad Lietuva gimė su Mindaugu.
„Europos šaknis“ rašiau ispaniškai, tačiau knyga tuo pačiu metu buvo verčiama į prancūzų ir lietuvių kalbas. Į prancūzų kalbą tebeverčiama ir dabar, o štai mano bendraminčiai Vilniuje – internetinio portalo „Sava Lietuva“ redaktorius Vladas Palubinskas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, profesorius Romualdas Grigas ir leidėjas Petras Jonušas – padarė viską, kad išversti šeši naujosios knygos skyriai sugultų į atskirą knygą mano atvykimo į Lietuvą proga. Kiti trys knygos skyriai irgi bus išversti. Kai juos parašysiu, jie išeis atskiru leidiniu.
Rašydama šią, kaip ir kitas knygas, savo surinktus duomenis sutikrinu su įvairių pasaulio universitetų mokslininkais, tarp kurių yra ir Lietuvos atstovų.
– Ko tikitės iš viešnagės Lietuvoje?
– Laukiu susitikimų su besidominčiais ikimindaugine Lietuva. Kai randi įvairių, iki šiol nežinomų duomenų, kartu iškyla ir nemaža klausimų: norėčiau klausinėti, klausytis nuomonių, nes mes turime bendrą tikslą – sujungti žinias, kad suprastume, kas, kaip ir kada vyko iš tikrųjų. Lauksiu Lietuvoje dalykinių pastabų, pataisymų, esminių papildymų.
– Gal atvežate į Lietuvą dar vieną jūsų atskleistą istorinę apgavystę apie baltų praeitį ar kitokią žinią?
– Manau, kad svarbiausia žinia Lietuvai – žinoti, kad apie baltų praeitį Europoje yra daug daugiau medžiagos, nei manoma. Tik reikia kad būtų kalbas mokančių, tai tyrinėti pasirengusių lietuvių.
– Ar jūsų oponentai Lietuvoje tebegalvoja, kad mūsų valstybė susikūrė tik Mindaugui valdant?
– Žiūrint, kaip suprasti žodį „oponentai“ – jų negali būti, jei kalbame apie surastus objektyvius duomenis: arba tas faktas yra, arba jo nėra. Todėl ir nėra dėl ko ginčytis, oponuoti.
– Skaičiusiesiems lietuvių kalba JAV išleistą jūsų „Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje“, Lietuvoje – „Didžiosios apgavystės“, „Senasis aisčių giminės metraštis“ jūs atskleidėte istorines apgavystes, panaudotas melo priemones, falsifikuojant tolimąją baltų praeitį. Koks knygos "Europos šaknys" tikslas?
– Paakinti ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos mokslininkus tyrinėti mūsų protėvių paveldą, didžius jų nuopelnus pasaulio kultūrai. Mes patys galime pasimokyti iš protėvių darbštumo, išradingumo, pilietiškumo, orumo, pagarbos gamtai, nuosavybei, protui.
Biografijos faktai
J.Statkutė-Rosales gimė 1929 m. Kaune, mokėsi Paryžiuje.
Karui baigiantis, iš Kauno pasitraukė į Vakarus, studijavo Vokietijoje, Prancūzijoje ir JAV. 1960 m. apsigyveno Venesueloje.
Nuo 1883 m. yra populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė, turi nuolatinę skiltį Venesuelos dienraštyje „El Nuevo Pais“.
Parašė šešias knygas apie baltų proistorę.
Apdovanota garbingiausiais Venesuelos ordinais, o 1989 m. Pietų Amerikos Iberų Amerikos žurnalistų organizacija pripažino ją Metų asmenybe.
1996 m. Lietuvoje jai buvo įteiktas LDK Gedimino ordino Riterio Kryžius.
Kas? Susitikimas su J.Statkute-Rosales.
Kur? Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Kada? Birželio 20 d. 14 val.
