Festivalis "Kaunas Photo" šių metų parodų sezoną pradėjo Didžiojoje Britanijoje festivalyje "Format". Projekciją, jungiančią 11 fotografų darbus, parengė "Kaunas Photo" vadovas Mindaugas Kavaliauskas.

Kaip kad skiriasi trijų Baltijos šalių tautų temperamentas, mentalitetas, taip skiriasi ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos fotografijos menas. Jo aiškūs kontūrai išryškėjo dar brandžiu sovietmečiu: Lietuva buvo žymiausia savo humanistine fotografijos tradicija; Latvijoje valdė estetinė, socialiai neangažuota fotografija; Estijoje vyravo stipri konceptualios fotografijos tradicija.

Kaip pastebi M.Kavaliauskas, kalbant apie gatvės fotografiją, šiokias tokias tendencijas, bendras visų trijų šalių fotografams, užčiuopti vis dėlto galima.

"Sovietmečiu gatvė kaip vieša erdvė bylojo tiek apie viešą, tiek ir apie privatų žmonių gyvenimą. Dabar po erdvių privatizacijų ekonominiu, socialiniu, emociniu požiūriu Baltijos šalių žmonės tapo privačiais asmenimis ir savo gyvenimą užsidarė savo susikurtose aplinkose. Daugelis fotografų tiesiog nustojo fotografuoti viešose erdvėse", – anot M.Kavaliausko, tie, kurie vis dar fotografuoja, dažniausiai gatvę pasitelkia kaip foną jų temai ar siužetui, užuot ieškoję perlų gatvės kasdienybėje.

„Gatvės“ sąvoka jis siūlo suprasti kaip viešą erdvę, kuri yra už namų ribų: aikštė, šaligatvis, pakrantė, baras, verslo erdvės, pliažas, autobusas, laivas. Visa tai lemia, kad gatvės vaizdai grynąja prasme tampa vis retesni.

Baltijos šalių fotografams vieša erdvė dažnai tampa tema arba jų pasirinktos temos scena. Potemės, tokios kaip tuštuma, vienatvė, avarijos ar temos apie gyvenimo būdą – keliones, verslo aplinką, arba, pavyzdžiui, jūros artumą yra vis dažnesnės. Jas nagrinėdami fotografai nesiekia pagauti lemiamo momento ar sukonstruoti ekstremalią kompoziciją.

Baltijos šalių fotografijoje vis didesnę svarbą įgauna socialinis peizažas. Žmonės komponuojami ne kaip veiksmo herojai, o kaip aplinkos kūrėjai ir dalyviai šalia takelių, kiemų pastatų, autobuso stotelių ir t.t. Konceptuali fotografija, kur vieša erdvė tarnauja idėjos fonui – pozuotiems portretams, maišyto apdirbimo efektų atvaizdams kurti – yra viena šviežiausių tendencijų.

Gatvėje, skirtingai nei studijoje, konceptualus krūvis papildomas spontaniškumu. Galiausiai, nors ne mažiausiai svarbi, pastebima emocinės, asmeninio dienoraščio tendencija, kurioje vieša erdvė lyg tuščias lapas emocines būsenas perteikiantiems vaizdiniams.