Apie ką kalba Pažaislio tyla?
Drobėn ekspresyviu potėpiu perkeltas Pažaislio vienuolyno kiemas, menininko vaizduotės transformuota vienuolyne celė ar mozaika su iškalbingais gestais. Šiuos kūrinius galima išvysti galerijoje "Meno parkas".
Čia eksponuojami tarptautiniame tapytojų plenere Antanui Samuoliui atminti gimę dailininkų darbai.
Per šešiolika metų viename seniausių ir garsiausių šalies plenerų išbandyta daug kas. Tapyti portretai, kurta ekologine tematika, rengti ,,Video tapybos", ,,Tapybinės instaliacijos" plenerai ir net renginys, skirtas meno kritikams. Šiemetinio, šešioliktojo, A.Samuolio plenero tema – "Tylos ekspresija".
"Šiemetis projekto pavadinimas ir tema glaudžiai susiję su Lietuvos paveldo stebuklu – Kauno Pažaislio vienuolynu, jo istorija, atmosfera ir vertybėmis. Pleneras vyko Pažaislio komplekse, kurio aplinka paskatino dalyvius savaip interpretuoti tylos ekspresyvumo sąvoką, pasimėgauti tylos teikiamu susikaupimu ir joje atrasti kūrybingiausius sprendimus", – pasakojo plenero kuratorius dailininkas Gintautas Vaičys.
Ričardo Miluko drobėse bene ryškiausi Pažaislio vienuolyno istorijos ir sąsajų su A.Samuolio kūryba pėdsakai. Jose kaunietis įkurdino vienuolyno kiemą, brolį Bernardą, gyvenusį Pažaislyje tais laikais, kai čia veikė brolių kamaldulių vienuolynas, ir baltai žydintį medį – aliuziją į vieno garsiausių lietuvių modernistų kūrybą.
R.Miluką įkvėpė dabar Pažaislyje šeimininkaujančių seserų kazimieriečių pasakojimas: kai 27 metus atsiskyrėliškai gyvenęs brolis Bernardas paliko šį pasaulį, sode pražydo seniai nudžiūvusi vyšnia, o būta vėlyvo rudens ir kiti medžiai jau buvo apmirę. Taip vienuoliai suprato, kad Bernardas nukeliavo į Dangų.
"Nepasakysiu, koks medis žydi mano drobėje. Bet jis tikrai susijęs su garsiąja A.Samuolio drobe "Baltoji obelis". Medis – daugiaplanis simbolis, atkeliaujantis iš lietuvių etnologijos", – dailininkas įsitikinęs, kad ir A.Samuolio drobėje obelis reiškė kur kas daugiau nei skanius vaisius vedantį medį.
Iš jaunosios kartos dailininkės Vaidos Tamoševičiūtės drobių žvelgia bauginama tamsa su grėsmingu užrašu 4:00. "Tai valanda tarp nakties ir ryto, kai paprastai pabundu ir negaliu užmigti. Kitu paros metu taip sunkiai pasiekiama tyla tuomet ne džiugina, bet gąsdina. Tyla tapo tokiu retu reiškiniu, kad nebežinome, kaip su ja elgtis, o sunkiausia nutildyti balsus ir pasiekti ramybę savo viduje", – pastebėjo dailininkė. Ji džiaugėsi, kad vienuolyne miegojo ramiai.
Plenere sulipdytoje Naglio Ryčio Baltušniko mozaikoje – du rankos gestai, virstantys špyga. Mozaikos idėją menininkas seniai nešiojosi mintyse. "Sovietmečiu Pažaislyje, kai čia buvo gydomi psichikos ligoniai, pasitikdavo tualetų katakombos. Tais laikais visų viešų išviečių sienos būdavo išmargintos nepadoriais simboliais.
Šis darbas susijęs ne tiek su vienuolynu – su juo sieja nebent mozaikos technika, būdinga daugiau Viduržemio jūros regiono religiniams pastatams, kiek su plenero tema. Juk visi tie ženklai tualetuose buvo labai ekspresyvūs tylos ženklai", – tikino darbo autorius.
Antanas Samuolis (1899–1942)
Vienas žymiausių tarpukario Lietuvos dailininkų, ekspresionistas.
Su kitais modernistų grupės "Ars" nariais Viktoru Vizgirda, Antanu Gudaičiu tarpukariu padėjo pagrindus nacionalinei tapybos mokyklai, kurios pagrindiniai bruožai – dėmesys spalvai ir formų plastikai, emocinis ryšys su liaudies menu. Toks novatoriškumo, modernumo ir tautiškumo derinys iki XX a. 9-ojo dešimtmečio darė įtaką Lietuvos menui.
Jaunas tuberkuliozės palaužtas A.Samuolis paliko mažai darbų. Nuo 3-iojo dešimtmečio vidurio, studijų Kauno meno mokykloje laikų, iki 1937 m. nutapyto paskutiniojo paveikslo žinoma mažiau kaip 60 dailininko kūrinių. Skurdžiai gyvenęs menininkas ne vieną paveikslą nutapė ant naudotos drobės arba jos antrosios pusės, paveikslus užtempdavo ant nekokybiškų porėmių.
Garsiausias jo kūrinys – tapybos darbas "Baltoji obelis".
Kas? XVI tarptautinio tapytojų plenero A.Samuoliui atminti paroda "Tylos ekspresija"
Kur? Galerijoje "Meno parkas" (Rotušės a. 27).
Kada? Paroda veiks iki rugsėjo 2 d.