Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Angelo palytėto Domininko dinastija
2010-12-23
Virginija Skučaitė
Sunku surasti Lietuvoje antrą tokią muzikų šeimą kaip Dvarionai. Prieš 150 metų Žemaitijoje gimusio garsiosios dinastijos pradininko Domininko Dvariono šeimoje augo 12 vaikų – aštuoni jų paliko daugiau ar mažiau ryškų pėdsaką lietuvių muzikiniame gyvenime.
Ypatinga muzikos trauka
D.Dvarionas – žinomas instrumentų meistras, derintojas, vargonininkas, anot jo dukters Reginos dukros vilnietės Lilijos Talmantienės, nuo mažumės ieškojo progos paimti į rankas kokį nors muzikos instrumentą.
Kartą grįždamas iš bažnyčios jis surado deficitinių anais laikais daiktų: indelį skutimosi putoms, muilo gabaliuką ir šerių teptuką ir nedelsdamas pasiūlė juos broliui, kad šis trims dienoms paskolintų jam fleitą.
Pakerėtas muzikos, vaikas pradėjo pats gaminti primityvius pučiamuosius muzikos instrumentus, tačiau griežta mama juos vis sulaužydavo. Visgi užsispyręs mažasis Domelis pramoko muzikuoti ir net pavaduodavo Mosėdžio vargonininką. Vėliau išvyko į Saratovą, kur vedė Barborą Kniukštaitę, kuriai angelas sapne buvo pakuždėjęs tekėti už Domininko.
Pirmieji trys Dvarionų sūnūs: Bronislovas, Julijonas ir Kazimieras gimė Simferopolyje, kur jų tėvas mokėsi muzikos instrumentų meistrystės, išgarsėjo kaip fortepijonų derintojas (net buvo iškviestas į Feodosiją derinti įžymiojo Ivano Aivazovskio fortepijoną).
1893 m. Dvarionai grįžo į Lietuvą ir apsistojo Ylakiuose pas savo gerus pažįstamus. Čia gimė Dvarionų dukra Julytė – vienintelė iš vaikų, gimusi Lietuvoje. Šeimos galva tuo metu vargonavo Ylakių bažnyčioje, statėsi būsimai gausiai šeimynai namą Liepojoje – čia netrukus ir apsigyveno.
Po tuo pačiu vienu stogu Domininkas įrengė didžiulę muzikos instrumentų dirbtuvę, kurioje restauruodavo supirktus senus instrumentus ir po to juos parduodavo. Kartu D.Dvarionas vargonavo dviejose bažnyčiose ir pamažu taip prasigyveno, kad ėmė skolinti kitiems pinigų už procentus, pastatė kieme antrą namą, kurį nuomodavo žydams.
Grojo pagal grafiką
"Kiekvieną vasarą keliaudamas vežimu su šeima iš Liepojos į gimtinę Lietuvoje, liepdavo savo gausiam vaikų būriui visą kelią dainuoti. Tad seni Dvarionų kaimynai Žemaitijoje visada išgirsdavo, kada atvažiuoja Domininko šeimyna", – šypsojosi L.Talmantienė.
Beje, kad 12 vaikų šeimos galva buvo apdovanotas Tėvo didvyrio medaliu (daugiavaikės motinos nebuvo taip gerbiamos).
"Domininkas buvo sudaręs grafiką, kada vaikai turėjo namuose groti vienu ar kitu instrumentu – nesilaikantieji grafiko buvo guldomi ant suolelio ir gaudavo nuo tėvo pylos „kančiku“ – džiovinta stirnos koja. Kai namuose muzika skamba 12 valandų per parą, tai nieko nuostabaus, kad Domininko ir Barboros Dvarionų vaikai vienas po kito pasuko muzikos keliu", – prisiminė pašnekovė.
Domininko sūnus Kazimieras mokėsi Peterburgo konservatorijoje, šitame mieste vedė. Su sykiu atvažiavusiu broliu Julijonu jis grodavo restorane, kuriame 1916 m. buvo nužudytas garsusis caro Nikolajaus II favoritas Grigorijus Rasputinas.
Vėliau Kazimieras gyveno Skandinavijos šalyse, kur grojo įvairių miestų restoranuose, persikraustė į Liepoją, o nuo 1931 m. – į Kauną ir grojo su orkestrėliais „Versalyje“, „Metropolyje“, "Konrado kavinėje“. Po karo K.Dvarionas garsėjo kaip geras pianistas, puikus pianinų derintojas, o paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį vargonavo senojoje Kauno arkikatedroje.
Tiek vargonavęs Julijonas, tiek pianistas Kazimieras mirė sukniubę prie muzikos instrumentų: vienas grodamas violončele, kitas – derindamas pianiną.
Broliai Julijonas ir Valerijonas niekada negyveno Lietuvoje, o pirmagimis Bronislovas mirė jaunas, tačiau jau buvo žinomas muzikas, padėdavęs dirigentui Liepojos katalikų bažnyčios chore, kuriame dainavo net šeši dvarioniukai.
Garsioji operos primadona
Vyriausioji D.Dvariono dukra Julija žinoma Lietuvoje kaip viena pirmųjų įsikūrusio Operos teatro primadonų.
Scena nuo vaikystės buvo Julijos svajonė, kuriai išsipildyti padėjo tėvas, aštuoniolikmetę dukrą išsiuntęs mokytis į Peterburgo konservatoriją. Tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas nutraukė studijas, ir mergina grįžo į nepriklausomą Lietuvą, kurioje kūrėsi Operos teatras.
"1920 m. gruodį įvykusioje „Traviatos“ premjeroje jau dainavo jaunesnis Julijos brolis Antanas. Tiesa, jis dainavo vos keliolikos žmonių chore, tačiau sesuo ir to jam nuoširdžiai pavydėjo, sėdėdama tarp žiūrovų teatro salėje", – savo šeimos istoriją dėstė garsi etnografė Eglė Dvarionaitė-Vindašienė, Reginos Dvarionaitės anūkė.
Vakarais grįžusi po spektaklio namo, Julija stodavo prieš veidrodį ir traukdavo arijas iš įvairių operų. Galop pasiryžo nueiti pas Operos teatro vadovą Kiprą Petrauską, kad šis paklausytų jos dainavimo, ir neapsiriko: netrukus ji buvo priimta į teatrą ir tuoj pat gavo Floros vaidmenį „Traviatoje“.
Simbolinės dovanos
Per trumpą laiką Julija tapo teatro primadona, kuri per dešimtmetį scenoje sukūrė daugybę vaidmenų. Išsilavinusi, kūrybinga Julija ne tik dainavo, bet ir režisavo Jaunojo žiūrovo teatre, vadovavo Nikolajaus Rericho draugijai Lietuvoje.
Julijos seserys Juzefa, Bronislava ir Regina turėjo muzikinių gabumų, bet jų nepuoselėjo. Tačiau pastaroji, puikiai mokėjusi dešimt kalbų, dirbdama Didžiosios Britanijos konsulate Kaune (vėliau – Anglijos pasiuntinybėje Rygoje), finansiškai rėmė muzikos aukštumų siekusius brolius ir seseris. Profesionalios muzikės keliu pasuko tik Eugenija Dvarionaitė
Kiekvienam vaikui, pradėjusiam savarankišką gyvenimą, D.Dvarionas dovanodavo po pianiną arba fortepijoną ir sieninį laikrodį. Laikrodį, kurį iš tėvo rankų gavo Regina, iki šiol išsaugojo jos sūnus Emanuelis Dvarionas.
Varjetė teatro įkūrėjas
A.Dvarionui dalyvavimas "Traviatos" premjeroje žymėjo dainininko karjeros pradžią, tačiau Operos teatras buvo tik pirmoji jos stotelė. Jis pirmasis Lietuvoje padainavo iki šių dienų populiarų tango „Paskutinį sekmadienį“, įrašė jį šelacho plokštelėje, kurios galima ir dabar pasiklausyti M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje Kaune.
"Daug kas iki šiol galvoja, kad pirmasis šio populiaraus tango atlikėjas buvo Antanas Šabaniauskas, nes ant plokštelės buvo supainiotos šių dainininkų pavardės", – pasakojo E.Dvarionaitė-Vindašienė.
Išėjęs iš Operos teatro, A.Dvarionas pradėjo dainuoti ir groti saksofonu „Konrado cukrainės" estradiniame orkestre, kuriam vadovavo Danielius Pomerancas, įkūrė pirmąjį Lietuvoje varjetė teatrą, dainavo Radiofone, įsteigė šokolado fabrikėlį „Ada“.
Balio fenomenas
Bene ryškiausią pėdsaką Lietuvos muzikos pasaulyje paliko jauniausias Dvarionų sūnus Balys.
Bolka (taip Balys buvo vadinamas namiškių) nuo šešerių pramokęs skambinti fortepijonu, griežti smuiku, sulaukęs dešimties jau pradėjo uždarbiauti – ankstyvą rytą skubėdavo į bažnyčią groti vargonais ankstyvų mišių, po pamokų – skambinti fortepijonu keliuose nebylaus filmo seansuose, o vakarais restorane linksmindavo jo lankytojus.
Talentingas jaunuolis 1924 m. buvo išsiųstas valstybės lėšomis mokytis Leipcigo konservatorijoje. Kai Balys grįžo į Lietuvą, to meto spauda jį jau vadino „vieninteliu mūsų pianistu virtuozu“.
Po trejų metų B.Dvarionas parašė pirmuosius savo muzikinius kūrinius, o 1935 m. suorganizavo pirmąjį Lietuvoje koncertinį simfoninį orkestrą, dėstė studentams, 40 metų nepaleido batutos iš rankų ir sunkiai išgyveno, kai buvo atleistas iš Filharmonijos simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento pareigų.
Puoselėja Dvarionų tradicijas
Kaip prisimena L.Talmantienė, savo broliams ir seserims Balys dovanodavo sunkiai anuomet gaunamas Frederiko Šopeno, Aleksandro Skriabino ir kitų kompozitorių kūrinių partitūras.
Muziką B.Dvarionas mylėjo labiau už save, drąsiai reiškė savo nuomonę. "1921 m. tuomet tik 16 metų sulaukęs Balys išdrįso spaudoje sukritikuoti K.Petrauską dėl pernelyg dažnos balso vibracijos", – pasakojo kompozitoriaus sūnus Jurgis Dvarionas.
Pasak J.Dvariono, pokarį tėvas stengėsi įvairiais būdais padėti žmonėms: "Priimdavo į orkestrą tuos muzikantus, kuriems buvo iškilusi grėsmė būti išvežtiems į Sibirą, nes jie negaudavo darbo."
"Visos Dvarionų kartos puoselėjo ir tebepuoselėja šeimos vertybes, tęsia šeimos muzikavimo tradicijas ir, kaip kažkada Domininkas Dvarionas, kviečiasi savo vaikus sutartais muzikiniais šaukiniais", – pastebėjo Dvarionų šeimos metraštininkė E.Dvarionaitė-Vindašienė.
Matyt, tie šaukiniai ir kitos iš kartos į kartą perduodamos tradicijos sukvietė Dvarionus į renginį, skirtą dinastijos pradininko, Domininko Dvariono, 150-osioms gimimo metinėms.
Šių dienų Dvarionų muzikų kartos
Trečioji:
Aldona Dvarionaitė (Balio Dvariono dukra) – pianistė, pedagogė.
Jurgis Dvarionas (Balio Dvariono sūnus) – smuikininkas, pedagogas, muzikos kritikas.
Margarita Dvarionaitė (Kazimiero Dvariono duktė) – dirigentė.
Eleonora Dvarionaitė (Bronislovo Dvariono duktė) – vargonininkė, kompozitorė, pianistė.
Rima Mikėnaitė-Balakauskienė (Eugenijos Dvarionaitės dukra) – muzikologė.
Ketvirtoji:
Justas Dvarionas (Jurgio Dvariono sūnus) – pianistas, pedagogas.
Aistė Dvarionaitė-Beržanskienė (Jurgio Dvariono dukra) – smuikininkė, pedagogė.
Eglė Dvarionaitė-Vindašienė (Reginos Dvarionaitės anūkė) – muzikos mokytoja, etnografė.
Rimantas Tamašauskas (Kazimiero anūkas, Margaritos sūnėnas) – muzikos prodiuseris, pianistas.
Penktoji:
Ugnė Dvarionaitė (Reginos Dvarionaitės proanūkė) – A.Kačanausko muzikos mokyklos mokinė, fleitos klasė.
Ąžuolas Dvarionas (Reginos Dvarionaitės proanūkis) – A. Kačanausko muzikos mokyklos mokinys, fortepijono klasė.
Ilona Beržanskytė (Balio Dvariono proanūkė, Aistės dukra) – muzikos mokosi Londone.
Justina Dvarionaitė (Balio Dvariono proanūkė, Justo dukra) – Vilniaus B.Dvariono 10-metės muzikos mokyklos mokinė.
18
tiek Dvarionų šeimos atstovų 1932–1942 m. gyveno Kaune.
