A.Malcys: didžiausia tragedija – rašyti į stalčių
Kompozitorius Arvydas Malcys įsitikinęs: rašyti simfoninę muziką – matematiko darbas. Ir džiaugiasi: jam netenka rašyti į stalčių, nežinant, kas atliks muziką.
Kauno filharmonijoje skambės kompozitoriaus Arvydo Malcio simfonija Nr. 3 "Grunwald". Buvęs kaunietis, pastaruosius 25 metus gyvenantis sostinėje, džiaugiasi, kad "Grunwald" pasaulinė premjera įvyks jo gimtajame mieste.
53-ejų kompozitoriaus muzika skamba įvairiose pasaulio šalyse, šiuolaikiniuose ir akademinės muzikos festivaliuose, kuriuose pelno garbingus apdovanojimus.
Besižavintis kauniečių pilietiškumu kūrėjas tikina, kad jo muziką atliksiantis Kauno miesto simfoninis orkestras neturėtų būti vadinamas "Triumfo arkos" orkestru, tinkamas tik akompanuoti beveik lengvojo žanro kūrinius atliekantiems solistams. Ir specialiai mestelėja orkestrui kietą riešutėlį.
– Kūrinį pavadinote "Grunwald". Ką jums reiškia istorinis Žalgirio mūšis?
– Jei Žalgirio mūšio nebūtų buvę arba mes jį būtume pralaimėję, tikriausiai dabar nekalbėtume lietuviškai. Mūšį laimėjusi lietuvių ir lenkų kariuomenė sutrukdė susijungti kryžiuočių ir kalavijuočių ordinams.
– Vadinasi, kūrinys bus dramatiškas?
– Taip, finale turėtų būti daug triukšmo. Bet jis bus visiškai kitokio plano, nei pernai skambėjusios Vidmanto Bartulio ir Giedriaus Kuprevičiaus oratorijos, taip pat skirtos istorinei pergalei. Tai – koncertinis kūrinys, skirtas atlikti orkestrui filharmonijos salėje, be visokių išorinių efektų, butaforinių scenų, instaliacijų, eitynių, laužų, šokėjų ar roko dainininkų. Kūrinys išliks klasikinio simfoninio žanro.
– Sakoma, kad jūsų kūriniuose daug dėmesio skiriama styginiams instrumentams – jūs pats Lietuvos muzikos akademijoje baigėte ne tik muzikos kompoziciją, bet ir violončelės klasę.
– Turiu du diplomus: kompozitoriaus ir stygininko. Esu daug bendradarbiavęs su stygininkais, bet tai nieko nereiškia. Man daug įdomiau pabandyti tai, ko dar nepažįstu, nežinau. Bet jei jau kalbame apie styginius, tai prisipažinsiu: muzikos pasaulyje esu tik savo pirmojo violončelės mokytojo Vilniaus Petrausko dėka. Labai principingas, reiklus, griežtas, savo mokiniams įskiepijo meilę muzikai, užsispyrimą. O muzikoje reikia disciplinos, daug valios pastangų, kantrybės. Kai man kas nors nesiseka ar nusibosta, prisimenu, kaip vaikystėje vietoj muzikos pamokų bėgdavau maudytis į Nemuną – tuomet J.Naujalio muzikos mokykla buvo įsikūrusi Arkivyskupijos rūmuose senamiestyje. Bet V.Petrauskas visada sugebėdavo mane iš gamtos pasaulio sugrąžinti į realųjį.
– Esate bendradarbiavę su daugeliu garsių pasaulio orkestrų, dirigentų, solistų. Kokius muzikinius projektus pavadintumėte labiausiai vykusiais, įdomiausiais?
– Visi įdomūs. Prisimenu dirigento Riccardo Muti funduojamą festivalį Ravenoje. Mano kūrinio "Impetus" premjerą dirigavo Mstislavas Rostropovičius. Kitas atvejis – altininkas ir dirigentas Jurijus Bašmetas šią vasarą netikėtai man pasiūlė savo vadovaujamo Rusijos valstybinio simfoninio orkestro "Naujoji Rusija" 20-mečiui parašyti kūrinį. Sako, tu gerai pažįsti orkestrą – parašyk. Birželio mėnesį man skambina. Klausiu, kada premjera. Sako, rugsėjį. Sakau, neparašysiu. Jis man: pagalvok. Viską mečiau ir su užsidegimu puoliau rašyti. Buvo didelis stresas, ar spėsiu sukurti. Bet suspėjau, ir premjera praėjo labai gerai.
O "Grunwald" man labai įdomus ir tuo, kad pirmoji jo premjera skambės mano gimtajame Kaune. Mane tai ir įpareigoja, ir jaudina.Rašydamas šią simfoniją, prisiminiau savo pirmąjį mokytoją, Žaliakalnį, draugus, filharmonijos salę, kurioje lankydavome koncertus. Kaunas mano širdyje – gimtasis miestas. Domiuosi Kauno problemomis, mane žavi kauniečių pilietiškumas, kaip aktyviai jie reiškia poziciją miestui svarbiais klausimais: dėl Kauno pilies, dabar – dėl sudarkyto namo Laisvės alėjoje.
– Daugiausiai rašote ne į stalčių, nežinodamas, ar tas kūrinys suskambės, bet pagal konkrečius užsakymus?
– Rašyti į stalčių kompozitoriui yra didžiausia tragedija. Kai kūrinį sukuria rašytojas ar tapytojas – visi iš karto mato rezultatą. O tu parašai natas, ir kol niekas to kūrinio neatliko, jo kaip ir nėra. Jei nežinau, kas atliks kūrinį, stengiuosi nerašyti. Tiesa, vienas mano kūrinys dar laukia eilės būti atliktas Kauno filharmonijoje – Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui.
– Sakoma, kad sukurtum paveikslą ar parašytum eilėraštį, turi gerai veikti dešinysis smegenų pusrutulis, kuriam pavaldi vaizduotė, intuicija. O tam, kad rašytum muziką – kairysis, atsakingas už loginį mąstymą.
– Iš tiesų muzikinė kūryba yra matematiko darbas. Būna, eini į darbą pėsčias, ir žingsniuoji beveik tokiu ritmu, kokiu rašai kūrinį, skaičiuoji taktą. Būna, kad tai, ką sugalvojai, niekaip neužsirašo, viskas nesutelpa į devynių aštuntinių formulę, arba išeina primityviai. Užrašai viename metre ir galvoji: ne, negerai, muzikantai išprotės, nes jiems teks labai daug skaičiuoti. Tada perrašai kitu metru – kad daugiau skaičiuoti tektų ne muzikantams, o dirigentui. Bet čia daugiau susiję su orkestriniais kūriniais, kai muziką užrašai daugybei instrumentų ir vienijančiu ritmu stengiesi sujungti į visumą. O jei rašai duetui ar solistui – esi daug laisvesnis.
– Simfoniją "Grunwald" atliks Kauno miesto simfoninis orkestras…
– Man keista, kad jis švenčia tik penkerių metų gimtadienį – juk dar 1926 m. Kauno radiofono orkestras buvo įkurtas. Noriu, kad Kauno simfoninio niekas nevadintų "Triumfo arkos" orkestru – šioje populiarioje laidoje jis kurį laiką atliko akompanuotojo vaidmenį. Orkestras yra išaugęs iš trumpų kelnaičių, jis gali ir turi groti viską, kas ir priklauso profesionaliam kolektyvui. Beje, tą patį vakarą jie atliks Piotro Čaikovskio simfoniją Nr. 5. Tai nuostabi ir sudėtinga simfonija.
Nuoširdžiai linkiu Kauno simfoniniam orkestrui gyventi kūrybingą gyvenimą, pilną premjerų, gastrolių, puikių solistų ir dirigentų.
Kas: Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas. Solistas – Vilhelmas Čepinskis (smuikas). Dirigentas – Modestas Pitrėnas.
Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje (L.Sapiegos g. 5).
Kada: kovo 25 d. 18 val.