Bendrovė "Lifosa" kaltinama netiesiogiai prisidedanti prie ginkluoto konflikto Afrikoje finansavimo, todėl buvo išbraukta iš Jungtinių Tautų (JT) socialiai atsakingo verslo sąrašo.

Gautas neigiamas atsakymas

Praėjusią savaitę pranešta, kad įmonė iš Lietuvos "Lifosa" esą atsisako atsakyti į klausimus, kada ji nutrauks fosforo importą iš Vakarų Sacharos, todėl ji buvo išbraukta iš JT iniciatyvos dėl globalios socialinės atsakomybės sąrašo.

JT pasaulinio susitarimo pranešime teigiama, kad fosfatų importuotoja "Lifosa" pernai iš ginkluoto pilietinio konflikto apimtos Vakarų Sacharos atsivežė didelį kiekį šios žaliavos, būtinos fosfato trąšoms gaminti.

"Šis importas niekada nebuvo deklaruotas įmonės Socialinės atsakomybės ataskaitose, nors lietuviška bendrovė dar 2005 m. prisijungė prie atitinkamos JT iniciatyvos, įtvirtinančios skaidraus ir socialiai atsakingo verslo, žmogaus teisių, darbo, aplinkosaugos ir kovos su korupcija principus", – rašoma pranešime.

Jame cituojamas pernai rugsėjo 6 d. "Lifosai" išsiųstas JT socialinės atsakomybės iniciatyvos laiškas, kuriame, be kita ko, buvo toks klausimas: "Ar "Lifosa" kada nors konsultavosi su Vakarų Sacharos atstovais, kad šie ištirtų, ar importas atitinka krašto gyventojų interesus?"

"Ne", – atsakė "Lifosa" savo 2010 m. lapkričio 16 d. laiške.

Oficialaus embargo nėra

2010 m. pabaigoje "Lifosai" išsiųstas dar vienas laiškas, kuriuo raginama pasekti pavyzdžiu tų valstybių, kurios nutraukė fosforo importą iš Maroko okupuotos ir faktiškai administruojamos Vakarų Sacharos. Per pusmetį į šį laišką niekaip nebuvo atsakyta. Todėl buvo priimtas sprendimas išbraukti lietuvišką įmonę iš JT socialinės atsakomybės sąrašo.

Atkreipiamas dėmesys, kad nors nėra paskelbtas oficialus JT embargas prekybai su Vakarų Sachara, JT Teisės biuras yra nurodęs, jog derėtų vengti naudoti šio Afrikos krašto natūralias iškasenas be konsultacijų su jo atstovais. Šio principo nesilaikymas vadinamas tarptautinės teisės pažeidimu.

"Lifosa" 2008 m. importavo 250 tūkst. t fosforo iš Vakarų Sacharos, 120 tūkst. t 2009-aisiais ir net 465 tūkst. t 2010 m.

Priklauso Rusijai

"Lifosos" atstovė Sonata Patkauskaitė tvirtina, kad žaliava įmonei tiekiama centralizuotai tarptautinės mineralų ir chemijos pramonės bendrovės "EuroChem", kuriai įmonė Lietuvoje priklauso nuo 2002 m. Tarptautinė žiniasklaida rašo, kad "EuroChem" priklauso Rusijai.

"Žaliavų tiekimas ir naujų tiekėjų paieška bendrovės įmonėms, tarp jų ir "Lifosai", yra vykdomi centralizuotai", – pabrėžė S.Patkauskaitė.

Anot jos, pasaulyje nėra daug išžvalgytos fosforo žaliavos. "O ir žinomi telkiniai yra nepatogiose vietovėse – amžino įšalo zonose ir panašiai. O kokybiškam produktui – diamonio fosfatui, kurį gaminame, reikia aukštos kokybės, tinkamos perdirbti žaliavos. Šiuo metu "Lifosa" pagrindinę žaliavą – apatito koncentratą – perka iš Kolos pusiasalio Rusijoje, taip pat Jordanijos, Sirijos, Izraelio ir Maroko", – teigė atstovė.

"Lifosa" atsisakė komentuoti metamus netiesioginius kaltinimus, jog ji faktiškai prisideda prie konflikto Maroko okupuotoje Vakarų Sacharoje finansavimo. "Verslo subjektai neturi teisės kištis į valstybių vidaus reikalus", – sakė S.Patkauskaitė.

Kitaip tektų atleisti darbuotojus

Įmonės atstovė informavo, kad "Lifosa" dar 2005 m. prisijungė prie JT socialinės atsakomybės susitarimo. "Šį žingsnį žengėme sąmoningai – "Lifosa" gerbia ir saugo žmogaus teises, darbuotojus laiko lygiateisiais partneriais, prisideda prie aplinkos apsaugos, nesitaiksto su korupcijos apraiškomis. Šiais principais bendrovė vadovavosi iki 2005 m., niekas nepasikeis ir dabar, kai dėl nevyriausybinių organizacijų negebėjimo atsižvelgti į verslo realijas esame išbraukti iš Pasaulinio susitarimo sąrašo", – nurodė S.Patkauskaitė.

"Deklaratyvūs organizacijos pareiškimai neturės įtakos bendrovės socialinei veiklai ir atsakomybei prieš žmogų, gamtą, visuomenę. Nemanome, kad besąlygiškai vykdydami JT reikalavimus pasielgtume socialiai atsakingai ir dėl žaliavų trūkumo stabdytume veiklą. Nes padariniai būtų skaudūs – tektų atleisti beveik tūkstantį darbuotojų, būtų nesumokėta dešimtys milijonų mokesčių valstybei ir neteikiama parama Kėdainių krašto bendruomenei. Tai tikrai būtų socialiai neatsakingas žingsnis", – pridūrė ji.

2010 m. "Lifosa" sumokėjo 43,166 mln. litų mokesčių, paramai skyrė 621,9 tūkst. litų.

"Todėl "Lifosa", būdama socialiai atsakinga įmonė, sutinka su JT nutarimu ir priekaištais dėl jų požiūriu svarbių deklaracijų nevykdymo, tačiau niekada nepriims tokių sprendimų, kurie gali padaryti nepataisomą žalą darbuotojams, krašto bendruomenei ir šalies ekonomikai", – sakė įmonės atstovė.

Neapibrėžtas krašto statusas

Beveik keturis kartus už Lietuvą didesnėje, tačiau tik pusę milijono gyventojų turinčioje neturtingoje Vakarų Sacharoje jau daugiau kaip tris dešimtmečius iš esmės vyksta pilietinis karas. Teritorija dar 1979 m. buvo okupuota kaimyno Maroko, kuris dabar administruoja kraštą, taigi, ir naudoja jame išgaunamas naudingąsias iškasenas, įskaitant gausias fosforo atsargas.

Tačiau šios okupacijos nepripažįsta nė viena pasaulio valstybė, taip pat ir JT.

Bet plataus tarptautinio pripažinimo neturi ir prieš okupantus kovojantis vadinamasis Polisario frontas, remiamas Alžyro. Šio fronto paskelbtą Sacharos Arabų Demokratinę Respubliką yra pripažinusios tik 49 pasaulio valstybės. Lietuvos tarp jų nėra.

Nuo 2003 m. tarp Polisario fronto ir Maroko kariuomenės galioja paliaubos, kurios tik retkarčiais pažeidžiamos.

Kai kurios tarptautinės žmogaus teisių organizacijos mano, kad prekiaujančios su Vakarų Sachara valstybės ir įmonės iš esmės finansiškai prisideda prie okupacijos stiprinimo, nes viena iš pilietinio karo pusių, remiama Maroko, administruoja kraštą, taigi, ir pelnosi iš jo išnaudojimo.

JT Pasaulinis susitarimas gimė 1999-aisiais

1999 m. Pasaulio ekonomikos forume tuometis JT generalinis direktorius Kofi Ananas pristatė Pasaulinį susitarimą, kuriuo įmonės skatinamos veikti atsakingai. Skatinimas buvo apibrėžtas tikslais "prisidėti prie visuomenės raidos ir ekonomikos augimo, dalyvauti sprendžiant aplinkos apsaugos problemas, nedaryti žalos aplinkai, bendruomenei ir kitiems verslams".

"Savo socialinę atsakomybę deklaruojančios ir Pasauliniu susitarimu besivadovaujančios narės pripažįstamos socialiai atsakingos pasauliniu mastu, o tai – konkurencingumo požymis, leidžiantis sėkmingiau įsitvirtinti kitų šalių rinkose", – tvirtinama JT susitarimo anotacijoje.

Kaip rašoma JT tinklalapyje, šiuo metu Pasauliniame susitarime dalyvauja keli tūkstančiai bendrovių, tarptautinių darbo ir pilietinės visuomenės organizacijų iš viso pasaulio. Tarp jų yra ir daugiau kaip pusšimtis atstovų iš Lietuvos.