Užsienio reikalų ministerija (URM) kaltinama savo pačios įsteigtų organizacijų protegavimu, kai joms skiriami milijonai, turintys konkurso būdu atitekti įvairioms kitoms nevyriausybinėms organizacijoms.
Paremiama demokratija
Kasmet per URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamentą konkurso būdu paskirstomi iki 10 mln. litų.
Pagal šią programą pinigai skiriami atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie demokratijos, saugumo ir stabilumo plėtros valstybėse partnerėse, Lietuvos laikomose prioritetinėmis politiškai, ekonomiškai, socialine ir kultūrine prasme. Tai Afganistano Goro provincija, taip pat Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina, Armėnija, Azerbaidžanas, Rusija ir kai kurios kitos šalys.
Nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai piktinasi, kad konkursas šiems milijonams paskirstyti nėra pakankamai skaidrus, todėl pinigai atitenka dažniausiai pačios URM įsteigtoms ir proteguojamoms organizacijoms.
Pavyzdžiui, šių metų pradžioje buvo paskelbtas konkursas teikti projektus vystyti demokratiją Baltarusijoje, Afganistane, Gruzijoje, Ukrainoje ir kitose valstybėse. Nors Lietuvos ir užsienio fiziniai bei juridiniai asmenys kviesti iki kovo 28 d. teikti paraiškas rengti tokius projektus, iki šiol, praėjus netgi dviem mėnesiams po to, kai baigėsi konkursas, dar nėra paskelbti jo galutiniai rezultatai.
Piktina "antrinė įmonė"
Nevyriausybinių organizacijų turimomis neoficialiomis žiniomis, URM argumentuotai nepaaiškinusi priežasčių atmetė didžiąją dalį pasiūlytų projektų. Tačiau ministerija patvirtino savo pačios kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto įsteigtos viešosios įstaigos Rytų Europos studijų centras (RESC) paraiškas.
Spėjama, kad šiam centrui gali atitekti nemenka dalis visų pagal vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos numatytų pinigų.
Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas atkreipė dėmesį, kad kol kas nėra paskelbti galutiniai šių metų konkurso rezultatai. Tačiau "nevyriausybininkų" surinktos preliminarios žinios leidžia daryti išvadas, kad didžioji dalis kitų organizacijų paraiškų nebuvo patvirtinta, palikus finansuoti beveik vien RESC pasiūlytus projektus.
"Ir taip jau nebe pirmus metus. Mums nuolat kyla klausimas, kodėl RESC, kurio viena steigėjų yra ministerija, apskritai dalyvauja tuose konkursuose ir neleidžia laimėti kitoms organizacijoms. Galbūt būtų tikslingiau, jei ministerija savo įsteigtam dariniui tiesiogiai skirtų finansavimą be jokio konkurso, o pastarajame leistų dalyvauti tik visiškai su vyriausybe nesusijusioms organizacijoms", – kalbėjo M.Žaltauskas.
Atiteks liūto dalis
Nevyriausybinių organizacijų atstovas kol kas negalėjo pasakyti, už kokią sumą RESC galėtų gauti užsakymų iš URM šiais metais. Bet gali būti kalbama apie milijonines sumas.
"Reikalas tas, kad nežinome netgi tikslios sumos, kuri apskritai pagal šią programą skirta. Iš to padaryta kažkokia valstybės paslaptis. Paprastai visai programai finansuoti per metus iš URM biudžeto skiriama 8–10 mln. litų", – sakė M.Žaltauskas.
Anot jo, iki 2009 m. sumos buvo kasmet įvardijamos, tačiau pastaruosius kelerius metus jau nebe.
Atkreiptas dėmesys, kad ne visi programos pinigai atiteks tik vienai RESC. Šis centras paprastai dirba su Baltarusija, Moldova, šiek tiek su Ukraina, Gruzija ir Rusija.
Tačiau Baltarusija, nevyriausybinių organizacijų atstovų duomenimis, šiemet yra paskelbta ypatingu prioritetu, todėl yra tikimybė, kad didžioji dalis iš kelių milijonų litų, skiriamų vystomajam bendradarbiavimui ir demokratijai remti, atiteks su šia šalimi dirbančioms organizacijoms. Su URM siejama RESC šioje vietoje užima privilegijuotą padėtį, todėl jam turėtų atitekti liūto dalis visų skiriamų lėšų.
M.Žaltauskas sakė, kad tai įrodo pastarųjų kelerių metų tendencijos: "Pernai penki jų baltarusiški projektai laimėjo. Šiemet bus, matyt, ne mažiau, jeigu ne gerokai daugiau."
Surašė pretenzijas ministrui
M.Žaltauskas paminėjo, kad viena iš konkurso problemų – "jame gali dalyvauti faktiškai bet kas, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo". Tai, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktoriaus nuomone, sudaro nelygias sąlygas dalyvaujantiems konkurse, nes URM visuomet gali proteguoti sau artimą organizaciją. "Tai iš esmės ir vyksta", – atsiduso M.Žaltauskas.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai praėjusią savaitę buvo susirinkę į pasitarimą ir nusprendė išreikšti savo nepasitenkinimą URM dėl neskaidriai vykdomo milijoninio konkurso.
Rašte, skirtame užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui, reikalaujama užtikrinti, kad "kasmet numatomas bendras programos biudžetas vystomojo bendradarbiavimo projektams finansuoti būtų viešai pristatomas skelbiant konkursą".
Be to, reikalaujama "nustatyti ir paskelbti konkurso sąlygose paraiškų vertinimo kriterijus bei kiekvienam konkurso dalyviui pateikti balais ir išvadomis pagrįstus vertinimo rezultatus".
Taip pat siūloma į projektų atrankos komisiją įtraukti nevyriausybinių organizacijų atstovus, kurie "būtų nešališki ir atstovautų nevyriausybinių organizacijų sektoriui, taip užtikrinant skaidrias ir sklandžias projektų atrankos procedūras".
M.Žaltauskas tikisi, kad į šiuos reikalavimus bus atsižvelgta. "Tuomet galima tikėtis, kad konkursai bus skaidresni, pagal aiškesnius kriterijus bus nustatomi nugalėtojai", – teigė jis.
Kaltos emocijos?
URM atstovai gana šykščiai komentuoja situaciją. Tačiau ministerija neigia, jog konkursas paskirstyti pinigus pagal vystomajam bendradarbiavimui ir demokratijai remti skirtą programą buvo neskaidrus ir protekcinis.
"Nepatenkintų visada būna. Liūdna, bet kalba emocijos, o ne racionalus padėties vertinimas", – tvirtino užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Renata Lazdin.
Anot jos, "šiuo metu derinamos techninės detalės ir pasirašomos sutartys su konkurso komisijos patvirtintų projektų įgyvendintojais". Pasibaigus šiam procesui bus paskelbtas oficialus įgyvendinamų ir finansuojamų projektų sąrašas.
R.Lazdin teigė, kad šiemet per vystomojo bendradarbiavimo programą bus paskirstyta 2,718 mln. litų, tai yra triskart mažiau nei ankstesniais metais.
Naujausi komentarai