Opozicijos lyderis bus renkamas rudenį


2002-08-17
Stasys GUDAVIČIUS
Opozicijos lyderis bus renkamas rudenį
Dėl Seimo mažumos susiskaldymo ir teisinės sistemos netobulumo Lietuva jau daugiau kaip pusmetį neturi “brandžios demokratijos įrodymo”

Jau daugiau kaip pusmetį Lietuvoje nėra vieno politinei demokratijai svarbaus pareigūno - opozicijos lyderio. Dėl nesutarimų Seimo mažumoje bei dėl teisės aktų nuostatų netobulumo juo negali vadintis nė vienas politikas.

Tačiau tikinama, kad rudenį Seimo sesijoje bus priimti įstatymai, kurie užtikrins galimybę opozicijai turėti savo lyderį, o kartu - ir kai kurias papildomas teises.

Kortas sumaišė R.Pakso bendražygiai

Praėjusią žiemą, kai dukart ekspremjero Rolando Pakso šalininkai pasitraukė iš liberalų gretų ir įkūrė naują Liberaldemokratų partiją, Seimo opozicija aiškiai sumenko. Ji ne tik prarado įtaką, bet ir opozicijos lyderio postą.

Mat pagal veikiantį Seimo Statutą opozicijos lyderiu gali vadintis tik tas politikas, kuris yra daugiau kaip pusės parlamento mažumai priklausančių Seimo narių frakcijos arba opozicinių partijų koalicijos vadovas. Tačiau mažumai priklausančių Seimo narių yra net 64, tuo tarpu nė viena iš oficialiai opozicija pasiskelbusių frakcijų neturi bent 32 narių. Didžiausioje opozicinėje Liberalų frakcijoje iš viso yra 23 nariai, todėl jos seniūnas Eligijus Masiulis negali vadintis opozicijos lyderiu.

Tai, kad opozicija nuo šių metų sausio neturi savo lyderio, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui Algimantui Salamakinui kelia nerimą. Jis jau praėjusią žiemą rašė Seimo valdybai, kad “esant dabartinei situacijai nė vienos frakcijos seniūnas negali vadintis Seimo opozicijos lyderiu ir naudotis numatytomis papildomomis teisėmis”.

Be kita ko, opozicijos lyderis kartu su Seimo vadovu, visais vicepirmininkais ir parlamento kancleriu įeina į Seimo valdybos sudėtį ir turi ten balso teisę. Šiuo metu opozicija Seimo valdyboje turi tik vieną atstovą - parlamento pirmininko pavaduotoją, liberalą Gintarą Steponavičių.

Politologai pastebi, kad opozicijos lyderis vaidina svarbų vaidmenį šalies politinėje sistemoje ir yra brandžios demokratijos valstybėje įrodymas.

Iki šiol opozicijos lyderiais Lietuvoje oficialiai yra buvęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, taip pat R.Paksas ir G.Steponavičius.

1992-1996 metais, kai Seime dominavo LDDP, konservatoriai opozicijos lyderiu neoficialiai vadino savo vadovą Vytautą Landsbergį.

Parengė pataisą

Seimas dar sausio mėnesį pritarė centristo Virginijaus Martišausko siūlymui opozicijai pačiai išsirinkti savo lyderį, o ne skirti jį Statuto numatyta tvarka.

“Mano, taip pat kai kurių kitų opozicionierių nuomone, oficialiai opozicija pasiskelbusių frakcijų nariai turėtų susėsti ir slaptu arba atviru balsavimu demokratiškai išsirinkti savo lyderį, kuris naudotųsi visomis papildomomis teisėmis, tarp jų - dalyvautų Seimo valdybos darbe”, - “Kauno dienai” sakė V.Martišauskas.

Šiuo metu, jo nuomone, galioja nelabai demokratinė nuostata, kad opozicijos lyderiu tampa tik tam tikros frakcijos seniūnas, jeigu toje frakcijoje yra daugiau kaip pusė visų Seimo mažumai priklausančių parlamentarų. “O ką daryti, kai mažumoje yra kelios nelabai didelės frakcijos, kaip faktiškai ir yra dabar? Juk taip opozicija praranda dalį savo teisių”, - piktinosi Seimo narys.

Nors V.Martišausko pasiūlytai pataisai po pateikimo buvo pritarta, tačiau Seimo pavasario sesijoje ji taip ir nesvarstyta. “Nežinau, kodėl taip atsitiko. Bandžiau kelis sykius priminti apie tokios pataisos egzistavimą, tačiau supratau, kad artėjant rinkimams Seimo dauguma nelabai nori svarstyti kokius nors projektus, stiprinančius opoziciją”, - sakė jis.

Rinks 40 opozicionierių

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete “Kauno diena” buvo informuota, kad pasiūlymas rinkti opozicijos lyderį nėra pamirštas. Šį projektą ketinama svarstyti kartu su kitais pasiūlymais taisyti Seimo Statutą. Ypač daug pataisų siūlo Seimo pirmasis vicepirmininkas, socialdemokratas Česlovas Juršėnas.

Tikimasi, kad rugsėjo 10 dieną prasidedančioje eilinėje rudens sesijoje Statutas bus pataisytas ir tuomet opozicija turėtų įgyti teisę pati išsirinkti savo lyderį. Tikėtina, kad jis bus liberalas arba centristas, greičiausiai dabartinis Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis arba Centro sąjungos lyderis Kęstutis Glaveckas.

Oficialiai opozicija yra pasiskelbę liberalai, konservatoriai, centristai, modernieji krikščionys demokratai bei Lenkų rinkimų akcijos atstovai, tai yra 40 Seimo narių.

Liberaldemokratai, krikščionys demokratai, Naujosios demokratijos ir valstiečių sąjungos atstovai bei keli pavieniai parlamentarai (iš viso - 24 Seimo nariai) nedalyvautų opozicijos lyderio rinkimuose, nes nėra pasiskelbę opozicija. Tiesa, visi jie nėra prisijungę ir prie valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų daugumos.

Tačiau kalbama, kad liberaldemokratams už “gerus santykius su valdančiąja dauguma” bei siekiant jų palankumo kai kuriuose svarbiuose balsavimuose, gali būti pasiūlytas Seimo vicepirmininko postas. Manoma, kad dar viena parlamento pirmininko pavaduotoja galėtų būti išrinkta ilgametė R.Pakso bendražygė Dalia Kutraitė-Giedraitienė.