Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Neišpainiotas Gordijaus mazgas
2002-10-16
Stasys GUDAVIČIUS
Į prezidentus pretenduojantis Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Kazys Bobelis tik praėjusią savaitę atsisakė turėtos Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybės, nors iki šiol tvirtino tai padaręs dar prieš dešimtmetį.
Kalbėjo skirtingai
K.Bobelis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė JAV ambasadoje Vilniuje užpildytą pareiškimo dėl šios šalies pilietybės atsisakymo kopiją, datuotą šių metų spalio 11 diena. Ambasadai buvo atiduotas ir K.Bobelio turėtas JAV pasas.
Iki šiol krikdemų lyderis žiniasklaidai ir VRK teigė, jog JAV pilietybės atsisakė dar 1992 metais, pirmą kartą siekdamas Seimo nario mandato. Kandidatuodamas į Seimą 2000 metais, savo anketoje VRK K.Bobelis nurodė neturįs jokios kitos šalies pilietybės. Tą patį jis įrašė ir pretendento į prezidentus anketoje.
JAV pilietybės K.Bobelis atsisakė tik po to, kai VRK nariai ir žiniasklaida susidomėjo, ar jis yra tinkamai užbaigęs pilietybės atsisakymo procedūras, kaip to reikalauja amerikietiški įstatymai. K.Bobelis jau anksčiau yra pripažinęs, kad pilietybės atsisakymo procedūra dar nėra galutinai baigta, nors jis teigė savęs nelaikąs JAV piliečiu.
1992 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas leido K.Bobeliui kandidatuoti į Seimą remdamasis jo rašytiniu pareiškimu, jog jis nebėra saistomas priesaika su kita valstybe. Tačiau šiemet, rengdamasis Prezidento rinkimams, krikdemų lyderis tvirtino prieš dešimtmetį atsisakęs ne tik priesaikos, bet ir pilietybės.
Skirtingai nei antros kadencijos siekiantis dabartinis Prezidentas Valdas Adamkus, K.Bobelis kol kas nepateikė JAV Valstybės departamento patvirtinimo dėl pilietybės praradimo.
Abejonių liūne
Vyriausias amžiumi pretendentas į prezidentus, 80-uosius metus einantis K.Bobelis jau ne pirmą kartą užmiršta ar prieštaringai komentuoja faktus, susijusius su savo gyvenimu ir veikla.
Antra vertus, pilietybės klausimu jį suklaidinti galėjo ganėtinai painios Lietuvos teisinės aplinkybės, susijusios su priesaika kitoms valstybėms. Pasirodo, iki šiol nėra juridiškai tinkamai išspręstas klausimas, kas, kaip ir kada turi nustatyti, ar kandidatai į aukštus valstybės postus yra susiję priesaika su kitomis valstybėmis.
Konstitucijoje nurodyta, kad Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis “pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu”. Tuo tarpu Seimo nariu, pasak Konstitucijos, gali būti renkamas Lietuvos pilietis, “kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei”.
Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, negali būti jokių abejonių dėl K.Bobelio kandidatavimo į parlamentarus 1992 ir 1996 metais bei siekimo 1997 metais tapti Prezidentu. “Tuomet vadovautasi 1992 metų Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kad K.Bobelis nėra laikomas susijęs priesaika su užsienio valstybe, todėl gali be kliūčių būti išrinktas į Seimą”, - “Kauno dienai” aiškino Z.Vaigauskas.
Tačiau 1998 metų lapkritį Konstitucinis Teismas konstatavo, jog “svarbiausias būdas konstitucinei sąlygai - būti nesusijusiam priesaika užsienio valstybei - įvykdyti yra užsienio valstybės pilietybės atsisakymas”. Teismas nurodė Seimui užpildyti šią teisinę spragą, aiškiai įstatymuose nustatyti, kas yra užsienio pilietybės ir priesaikos kitai valstybei atsisakymas, kaip jis vykdomas ir kas tai turi kontroliuoti.
Iš teisininkų priekaištų negirdėjo
“Deja, įstatyminės dviprasmybės dėl priesaikos užsienio valstybei atsisakymo iki šiol nepanaikintos. Kadangi tai politinis klausimas, VRK neteikė Seimui kokių nors pataisų šiais klausimais, tačiau ir patys parlamentarai nesusizgribo laiku ir tvarkingai nustatyti, ką reiškia priesaikos kitai valstybei atsisakymas, kas ir kaip tikrina, ar kandidatai atitinka šį principą”, - pastebėjo VRK vadovas.
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas “Kauno dienai” tvirtino iš teisininkų iki šiol negirdėjęs jokių priekaištų dėl spragų rinkimus reglamentuojančiuose įstatymuose. “Kai paskutinį kartą taisėme Prezidento rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, klausėme teisininkų, ar juose dar yra netvarkingai išspręstų klausimų, ir išgirdome neigiamą atsakymą”, - nurodė jis.
Pasak Seimo vicepirmininko, jau per vėlu taisyti Prezidento rinkimų įstatymą, nes iki pačių rinkimų liko vos daugiau kaip du mėnesiai. Todėl visus galimus pakeitimus šiame teisės akte Seimas galės svarstyti tik kitąmet, kai greičiausiai bus priimamas visus su balsavimu susijusius įstatymus į vieną sujungsiantis Rinkimų kodeksas.
J.Petraičio atvejis - irgi ypatingas
Pasak Z.Vaigausko, dėl įstatyminių spragų bei galimybės įvairiai interpretuoti galiojančius teisės aktus, dabar jau negalima kelti klausimo dėl K.Bobelio išrinkimo į Seimą 2000 metais teisėtumo, nors jis tuomet formaliai dar buvo JAV pilietis, taigi, pagal Konstitucinio Teismo sprendimą, lyg ir neturėjo būti registruojamas kandidatu.
“Tačiau tuomet šis klausimas neiškilo, teismas dėl konkretaus K.Bobelio atvejo nieko nenusprendė, todėl jis ir buvo demokratiškai įregistruotas kandidatu, išrinktas į Seimą, rinkimų rezultatai patvirtinti, o tapdamas parlamentaru K.Bobelis prisiekė ir pradėjo eiti pareigas”, - teigė Z.Vaigauskas.
Bet dėl dabartinio K.Bobelio noro siekti Prezidento kėdės VRK pirmininkas nėra toks tikras. “K.Bobelio turimos užsienio pilietybės klausimas dabar iškilo į viešumą, todėl VRK ir pasidomėjo juo. Pretendentui buvo išduoti parašų rinkimo lapai, tačiau kai ateis laikas jį registruoti oficialiu kandidatu į prezidentus, gali tekti kreiptis pagalbos į teismą, nes JAV pilietybės atsisakymo reikalas dar nėra iki galo išspręstas. Aš tikrai nežinau, kaip reikėtų elgtis, nes įstatymas tiksliai neatsako į šį klausimą”, - teigė Z.Vaigauskas.
Gali būti, kad su dilema susidurs ir teismas, jeigu jam teks svarstyti K.Bobelio klausimą. Pagal Konstituciją, “teismai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo”. Bet ką daryti, kai įstatyme šis klausimas nepakankamai reglamentuotas?
Klausimų iškils ir dėl kito pretendento į prezidentus Juozo Petraičio. Kol kas neaišku, ar jis atsisakė turėtos Australijos pilietybės. J.Petraitis yra parašęs pareiškimą, kad atsisako turėtos “Australų pilietybės”, tačiau nežinoma, ar jis kreipėsi dėl pilietybės atsisakymo į Australijos valdžios institucijas.
