NATO priešininkai patyrė fiasko
2002-12-31
Stasys GUDAVIČIUS
Žlugo bandymas surinkti parašus, kad būtų paskelbtas referendumas dėl Lietuvos stojimo į Šiaurės Atlanto aljansą surengti
NATO priešininkams nepavyko surinkti pakankamai piliečių parašų surengti referendumui dėl Lietuvos stojimo į Šiaurės Atlanto aljansą. Tai pripažino iniciatyvinės grupės referendumui surengti lyderis, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis. Tačiau jis vis dar viliasi, kad “Lietuvos politikams užteks valios referendumą dėl stojimo į NATO surengti kartu su gegužės mėnesį vyksiančiu visuotiniu balsavimu dėl stojimo į Europos Sąjungą”.
Iniciatoriai rezultatais nesidžiaugia
Referendumo dėl stojimo į NATO iniciatoriai reikiamus 300 tūkstančių piliečių parašų turi surinkti iki sausio 8 dienos. “Tuoj po Naujųjų metų švenčių gausime duomenis apie tai, kiek pavyko tų parašų surinkti. Tačiau bijau, kad rezultatai nebus ypač geri”, - “Kauno dienai” vakar sakė R.Pavilionis.
Jis nepanoro prognozuoti, kiek parašų galėjo būti surinkta, bet tvirtino, kad “greičiausiai nepavyko surinkti tiek, kiek reikia”.
Kai kuriais neoficialiais duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius galėjo būti surinkta nuo 100 iki 150 tūkstančių piliečių, remiančių referendumą dėl stojimo į NATO, parašų.
Pasak R.Pavilionio, surinkti parašai bus susisteminti, sutvarkyti ir kitą savaitę bus perduoti saugoti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), kuri prieš tris mėnesius įregistravo iniciatyvinę grupę.
VRK sausio viduryje turės priimti formalų sprendimą, konstatuojantį, kaip sekėsi referendumo iniciatoriams.
Bandys kitokius būdus
Vardydamas referendumo iniciatorių nesėkmės priežastis, R.Pavilionis teigė, kad pirmiausia sutrukdė “bendras politikų nepritarimas ir antikonstitucinis nusistatymas prieš demokratinę žmonių teisę spręsti svarbų tautai ir valstybei klausimą”.
“Keista matyti, kad taip pasipriešinta referendumui dėl NATO, nors Seimas žada skelbti referendumą dėl Lietuvos narystės ES. Mano nuomone, parlamentas ta pačia proga galėtų paskelbti ir referendumą dėl stojimo į NATO. Galbūt jie netgi galėtų įvykti vieną dieną”, - sakė jis.
Visuotinis balsavimas dėl narystės ES numatomas šių metų pavasarį, greičiausiai - gegužės 13 dieną. R.Pavilionis neatmetė galimybės, kad tuomet, kai parlamente bus svarstomas klausimas dėl referendumo narystės ES klausimu paskelbimo, jis teiks Seimui nutarimo projektą, kuriuo bus siūloma tą pačią dieną surengti ir referendumą dėl stojimo į NATO.
Kita priežastis, sužlugdžiusi referendumo iniciatyvą, pasak R.Pavilionio, buvo “sąmoningas piliečių klaidinimas, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Džordžo Bušo vizitas į Lietuvą kaip tik ir yra šalies įstojimo į aljansą fakto pripažinimas”. “Teko dėti nemažai pastangų aiškinant žmonėms, kad į NATO dar neįstojome, o tik gavome kvietimą. Nepaisant to, visa ta klaidinimo kampanija įvarė tam tikros baimės. Dėl to net buvo nuostolių. Kai kur lapai su netgi jau surinktais parašais buvo tiesiog sunaikinami, nes buvo tvirtinama, kad tai jau bergždžias darbas. Tai šiek tiek panašu į sabotažą”, - įsitikinęs Seimo narys.
Nepaisant nesėkmės, R.Pavilionis tvirtino, kad surinkti parašai pasitarnaus jau artimiausioje ateityje. “Visas pasaulis eina pacifizmo keliu, matyt, tai neaplenks ir Lietuvos. Esu tikras, kad surinkti parašai padės ne tik kovoti dėl referendumo paskelbimo, bet ir toliau plėtoti pilietinę visuomenę šalyje, kurios, deja, vis dar nėra”, - sakė jis.
Blogų signalų nesitiki
Vienas didžiausių referendumo dėl narystės NATO priešininkų, konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis pastebėjo, kad “tokio rezultato ir reikėjo tikėtis”. “Jeigu iš tikrųjų nepavyko surinkti parašų tam referendumui surengti, tai rodo pilietinę Lietuvos žmonių brandą”, - sakė jis “Kauno dienai”.
V.Landsbergio tvirtinimu, “būta tam tikro nerimo, kad po šios iniciatyvos paskelbimo mūsų draugams Vakarų demokratijose bus pasiųstas keistas ir negeras signalas dėl galimų prastų intencijų Lietuvoje”.
“Tikiuosi, kad daugiau politiškai blogų signalų nebus pasiųsta”, - pareiškė konservatorių lyderis.
