Seime užsimota sumažinti valstybinių įmonių darbuotojų apetitus išsimokant didžiulius, iš esmės nekontroliuojamus priedus prie atlyginimų

Seimas sieks pažaboti valdininkų savivalę išsimokant didžiules premijas ir priemokas prie atlyginimų. Ketinama įstatymu apriboti priemokų dydį, taip pat mažinti finansavimą ir griežčiau kontroliuoti kai kurias valstybines įstaigas, kurios, kaip įtariama, gali piktnaudžiauti teisinėmis spragomis ir manipuliuoti biudžetinėmis lėšomis.

Keliskart viršijo algą

Kol kas valstybė neturi apibendrintos informacijos, kaip įvairių valstybinių įstaigų vadovai paskirsto vadinamąsias sutaupytas darbo užmokesčio fondo lėšas. Dažniausiai jos išmokamos premijų, priedų ir priemokų forma. Įstatymas leidžia tai daryti, tačiau nereglamentuoja, kokio dydžio tos priemokos gali būti.

Yra įstaigų, kurių vadovai piktnaudžiauja šia akivaizdžia teisine spraga.

Seimo nariai susidomėjo, kaip išmokami priedai ir premijos valstybinėse įstaigose. Jie žada taisyti padėti, užkamšyti spragas, kad neliktų galimybių naudoti biudžetines lėšas savo pasipelnymui.

Susidomėti atlyginimais ir priedais valstybinėse įmonėse bei įstaigose parlamentarus paskatino Valstybės kontrolės išvados apie audito valstybinėje įmonėje “Registrų centras” rezultatus. Ši įmonė vienintelė Lietuvoje teikia gyventojams pažymas apie nekilnojamąjį turtą. Kontrolieriai, be kita ko, pažymi, kad “Registrų centro” direktoriaus Kęstučio Sabaliausko mėnesinis atlyginimas, įskaitant įvairius priedus ir priemokas, atskirais atvejais siekė netgi 18 tūkstančių litų. Tai kelis kartus viršija jo pareiginį atlyginimą, kuris sudaro 4-5 tūkst. litų. “Registrų centro” atstovas spaudai Aidas Petrošius nepaneigė informacijos, kad būta atvejų, kai K.Sabaliausko vieno mėnesio atlyginimas galėjo siekti 18 tūkst. litų. Tačiau atstovo pranešime pabrėžiama, kad vidutinis mėnesinis “Registrų centro” vadovo atlyginimas, įskaitant priedus, pernai siekė 7497 litus. Nurodoma, kad atlyginimų dydį reguliuoja ir riboja šalies teisės aktai.

Įtariamos dar kelios įstaigos

Tuo tarpu Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad “Registrų centro” pavyzdys parodė, jog nustatant priemokas prie atlyginimų valstybinėse įstaigose nepaisoma jokių elementarių logikos ir padorumo normų. Antra vertus, anot kontrolierių, trūksta teisinio reglamentavimo, kaip turėtų būti mokami tie priedai ir kokio dydžio jie gali būti.

Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius įtaria, kad kai kuriose kitose valstybinėse įmonėse ir įstaigose gali būti susidariusi panaši situacija. Jose irgi gali būti piktnaudžiaujama įstatymų bei kitų teisės aktų spragomis ir išsimokamos neregėto dydžio priemokos.

Tarp įtartinų įstaigų minimas Valstybės turto fondas, “Sodra”, kai kurių ministerijų departamentai. Viešosios įstaigos, kuriomis apaugo dauguma ministerijų, taip pat gali piktnaudžiauti biudžeto lėšomis. Pasak kontrolierių, nustatant viešųjų įstaigų darbuotojų darbo užmokestį netaikomi teisės aktai, reglamentuojantys biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, nors viešosios įstaigos finansuojamos beveik vien iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

Informacija žiniasklaidai apie valstybinėse įstaigose mokamus atlyginimus ir priedus neteikiama tikinant, kad to neleidžia daryti įstatymai.

Parlamento Audito komitetas kol kas neturi apibendrintos informacijos, kaip išmokami priedai prie atlyginimų įvairiose valstybinėse įmonėse ir įstaigose. “Tai dar viena įstatyminė spraga - informacija apie valdininkų atlyginimus turi būti vieša ir skaidri, kad nekiltų abejonių, kaip naudojamos valstybės biudžeto lėšos”, - “Kauno dienai” sakė A.Skardžius.

Jis žadėjo surinkti tokio pobūdžio žinias, kad “visuomenė matytų, kaip iš tiesų yra panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai”.

Bandys taisyti padėtį

Surinkus ir apibendrinus informaciją apie atlyginimus valstybinėse įstaigose bei priedus prie jų, taip pat teisės aktus, kurie kaip nors reglamentuoja šias biudžeto išlaidas, numatoma inicijuoti pataisas, kad priemokos nebūtų pernelyg didelės.

“Galima būtų pagalvoti ir pasiūlyti, kad priedai negalėtų būti didesni nei 50 ar 100 procentų pareiginio atlyginimo. Tikrai atrodo negražiai, kai priedai būna 4 ar 6 kartus didesni nei patys atlyginimai, netgi jeigu tas priedas yra vienkartinis, mokamas kartą per metus”, - įsitikinęs A.Skardžius.

Jis mano, kad šiai problemai išspręsti tereikia politinės valios: “Jau ir praėjusios kadencijos Seimas gaudavo informaciją apie nežmoniškai dideles papildomas išmokas kai kuriose valstybinėse įstaigose ir įmonėse, tačiau visos iniciatyvos kaip nors išspręsti šią problemą kol kas likdavo stalčiuose”.