Kur leidžiate vasaros atostogas?
Savaitės apklausa:
0
Europos Konstituciją puolama tvirtinti strimgalviais
2004-11-06
Stasys GUDAVIČIUS
Kitą savaitę Lietuva gali tapti pirmąja ES valstybe, ratifikavusia prieštaringai vertinamą pagrindinį bendrijos įstatymą
Vos prieš savaitę Romoje pasirašyta Europos Sąjungos Konstitucija jau po kelių dienų gali būti ratifikuota Lietuvoje. Kadenciją baigiantis Seimas, Vyriausybės ir Prezidento paragintas, puolė paskubom tvirtinti šį dokumentą. Užsimota nusiskinti pirmosios ES Konstituciją ratifikavusios valstybės laurus, nors nemažai bendrijos valstybių to daryti neskuba, o kai kurios šiuo klausimu netgi rengs referendumus.
Suabejota pernelyg dideliu uolumu
Vakar ryte surengtame neeiliniame Seimo posėdyje po neilgų diskusijų parlamentarų dauguma pritarė Prezidento teikimui ratifikuoti ES Konstituciją ir nusprendė jau kitą ketvirtadienį, tai yra likus vos trims dienoms iki šios kadencijos Seimo darbo pabaigos, imtis šio darbo.
Pati ES Konstitucija ir būtinybė ją ratifikuoti didelių abejonių nekelia. Už teikimą tai padaryti balsavo 63 Seimo nariai, prieš arba susilaikė vos 5.
Tačiau diskutuota, ar iš tiesų reikia taip skubėti ratifikuoti šį dokumentą. Priminta, jog kai kuriose ES valstybėse bus tariamasi su visuomene, rengiami referendumai. Kai kurie parlamentarai kėlė klausimą, ar nevertėtų taip pasielgti ir Lietuvoje.
“Iš kur toks stachanovietiškas, komjaunuoliškas uolumas?” - užsienio reikalų ministro Antano Valionio klausė kadenciją baigiantis parlamentaras Stanislovas Buškevičius.
“Nematau jokio uolumo, matau normalų Prezidento ir Vyriausybės darbą”, - atšovė ministras ir pridūrė, kad nuo dabartinio Seimo priklauso, ar jis pats ratifikuos teikiamą dokumentą, ar paliks šį klausimą naujos kadencijos parlamentui. Beje, A.Valionis neatmetė, kad ES Konstitucijos ratifikavimas galėtų būti perduotas naujam Seimui, kuris į pirmąjį posėdį susirinks lapkričio 15 dieną. “Tai būtų savotiškas tęstinumo tiltas”, - pastebėjo jis.
Susidomėta, kaip panaudoti pinigai
Dalis parlamentarų įsitikinę, kad galėtų būti svarstomas klausimas bent dėl konsultacinio referendumo surengimo ES Konstitucijai ratifikuoti. Iš 25 ES valstybių 11 rengia referendumus.
Suabejojęs, ar ES Konstitucija visiškai atitinka Lietuvos Pagrindinį įstatymą, liberalcentristas Raimondas Šukys teiravosi ministro: “Jeigu sakote, kad tai ypatinga tarptautinė sutartis, kodėl negalima būtų jos ratifikuoti referendumu?” A.Valionis pastebėjo, kad tai irgi priklauso nuo Seimo apsisprendimo. “Jūs žinote, kokios galimybės skelbti referendumą. Jeigu norime parodyti, kad Lietuvos Konstitucija, priimta visuotiniu referendumu 1992 metais, yra aukščiau už ES Konstituciją, ratifikuokime pastarąjį dokumentą Seime”, - nurodė ministras.
Kitas liberalcentristas Algis Kašėta klausė, kur panaudoti 200 tūkstančių litų, kurie skirti visuomenės informavimui apie ES Konstituciją. “Užtikrinu jus, kad tie pinigai panaudoti efektyviai. Pasiryžęs detaliai pateikti ataskaitą, kas padaryta ir kas dar numatoma padaryti, kokie leidiniai išleisti, kokie renginiai įvyko”, - atsakė A.Valionis.
Atsakydamas į Seimo narių priekaištus, jog visuomenė nežino ES Konstitucijos sutarties, A.Valionis siūlė jos nuostatas dėstyti mokyklose kartu su Lietuvos Konstitucija. “Mūsų tikslas yra, kad kiekvienas Lietuvos pilietis būtų ne tik daugiau lietuvis, bet ir daugiau europietis”, - sakė ministras.
Gali įsigalioti po poros metų
Seimo narys socialdemokratas Mykolas Pronckus diskusijų metu stebėjosi, kodėl nesikreipiama į Konstitucinį Teismą, kad jis įvertintų, ar eurokonstitucija atitinka Lietuvos Konstituciją. Tačiau parlamentinė dauguma tam nepritarė.
Nuspręsta jau kitą savaitę svarstyti ES Konstitucijos ratifikavimą. Balsavimas greičiausiai įvyks jau kitą ketvirtadienį, jeigu opozicija nepasinaudos savo teise paskelbti pertrauką šio dokumento svarstyme.
ES Konstitucijai, kaip ir kitoms tarptautinėms sutartims, ratifikuoti reikia ne mažiau kaip 57 balsų. Tokiu atveju Lietuva taptų pirmoji iš 25 ES valstybių, ratifikavusi ES Konstituciją, kurią praėjusį penktadienį Romoje pasirašė bloko valstybių vadovai. Lietuvos vardu tai padarė Prezidentas V.Adamkus, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras A.Valionis. Numatoma, jog ES Konstitucija įsigalios 2006 metų lapkričio 1 dieną, jeigu ją ratifikuos visos ES narės.
Lietuvos balsas susilpnės
ES Konstitucija vertinama gana prieštaringai. Jos entuziastai teigia, kad pirmas tokio pobūdžio dokumentas užtikrins skaidresnį ir efektyvesnį organizacijos funkcionavimą, supaprastins sprendimų priėmimo procedūras, įtvirtins kelias naujas pareigybes ir riboto dydžio Europos Komisiją. Tuo tarpu Konstitucijos priešininkai įsitikinę, kad joje yra pernelyg daug pavojingų spragų, kurios ateityje gali atverti kelią ES centralizavimui.
Įsigaliojus Konstitucijai, dauguma sprendimų aukščiausiose ES institucijose bus priimama pritarus kvalifikuotai daugumai, kurią sudaro mažiausiai 55 procentai, tačiau ne mažiau kaip 15 valstybių narių, atstovaujančių mažiausiai 65 proc. visų ES gyventojų. Pagal dabar galiojančią tvarką, Lietuvos turimi balsai yra kiek stipresni, nei nustatoma naujosios Konstitucijos.
Dokumentas įtvirtina naują pareigybę - nuolatinio Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko, kuris bus renkamas 2,5 metų. ES prezidentu vadinamam pareigūnui nustatytos tokios pat galios, kaip ir dabartiniam EVT pirmininkui, kuris dabar keičiasi kas pusmetį, besikeičiant ES pirmininkaujančiai valstybei. Pavyzdžiui, dabar EVT vadovauja šį pusmetį ES pirmininkaujančios Olandijos premjeras. Tad ES Konstitucija visiems laikams užkerta Lietuvai galimybę bent pusę metų pabūti viso bloko vadove.
Penkerių metų kadencijai bus renkamas ES užsienio reikalų ministras, atsakingas už bloko bendrąją užsienio ir saugumo politiką. 2014 metais bus sumažintas Europos Komisijos narių skaičius iki dviejų trečdalių visų valstybių narių atstovų. Šiuo metu kiekvienai ES valstybei atstovauja po vieną komisarą. Todėl Lietuva ateityje kurį laiką neturės savo atstovo vykdomojoje ES institucijoje.
Konstitucijoje įtvirtinta valstybių narių išstojimo iš ES galimybė. Ji taip pat supaprastins ES teisės aktų priėmimo procedūras, padidins Europos Parlamento įgaliojimus.
Prie Konstitucijos protokolų pridedamose deklaracijose yra įtvirtintos ir specifinės nuostatos Lietuvai svarbiais Ignalinos atominės elektrinės bei tranzito į ir iš Kaliningrado klausimais.
