Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
D.Grybauskaitė pažadėjo skandalą
2009-04-29
Asta Aleksėjūnaitė
Kandidatė į prezidento postą eurokomisarė Dalia Grybauskaitė uostamiestyje tikino, kad įsibėgėjus rinkimų kovai konkurentai renka ją kompromituojančią informaciją.
Laukia bombos
D.Grybauskaitė tikino, kad ją jau pasiekė gandai apie menamą kompromituojamo turinio vaizdo kasetę.
"Aš žinau apie tai. Jau dveji metai esu gąsdinama, man net buvo rekomenduojama nemėginti svajoti apie prezidentavimą. Sklando įvairiausių gandų ir jie man sąmoningai perduodami per vienus ar kitus žurnalistus. Tai traktuoju kaip psichologinį presą. Kai kam apskritai netikėta, kad apsisprendžiau kandidatuoti. Visa tai žinau ir psichologiškai esu tam pasirengusi. Ar tam pasiruošę Lietuvos žmonės, kad atskirtų pelus nuo grūdų, parodys rinkimai", – aiškino kandidatė.
Kas, anot D.Grybauskaitės, yra tie "jie", kandidatė neįvardijo. "Tai matyti iš tų žiniasklaidos priemonių, per kurias kanalizuojama informacija. Kadangi tai purvas, todėl taip įvardiju", – kiek sutrikusiu tonu aiškino D.Grybauskaitė.
Atsisakys algos
Eurokomisarė žadėjo, kad laimėjusi rinkimus atsisakys 50 proc. prezidento algos.
"Atsižvelgiant į tai, kokia padėtis bus šalyje, galiu atsisakyti metams ar dviem. Tai ne populizmas. Užtat mano giminės ir artimieji milijonieriais netampa ir kotedžų Nidoje neperka", – rėžė kandidatė.
"Milijonų niekas nemoka. Tos lėšos, kurias deklaravau, yra uždirbtos iš komisaro atlyginimo, jos yra viešos. Visi Europos komisarai, pasitraukę iš pareigų, trejus metus gali gauti iki penkiasdešimties procentų išmoką, jei jų atlyginimas yra mažesnis už komisaro", – apie savo pajamas kalbėjo kandidatė.
Pasak D.Grybauskaitės, Europos komisaro atlyginimas tris kartus didesnis nei Lietuvos prezidento.
Santaupas laiko eurais
"Devalvacija Lietuvai visiškai nereikalinga", – teigė D.Grybauskaitė. Anot jos, Lietuva du trečdalius savo skolos yra pasiskolinusi tarptautine valiuta. Todėl devalvavus litą valstybės skola padvigubėtų.
Vienas būdų, pasak kandidatės į prezidentus, sunkmečiu tvirtinti šalies ekonomiką rengtis kuo skubiau įvesti eurą.
Pati D.Grybauskaitė santaupas laiko eurais, nes tokia valiuta gauna atlyginimą.
"Kad nebūtų interesų konflikto, neinvestavau į Vyriausybės vertybinius popierius, nors buvo siūlyta. Dalį pinigų laikau Lietuvos banke, dalį – Briuselyje. Tačiau Lietuvoje neinvestavau. Dalis lėšų tarptautiniuose indeksuose. Kol kas išvis neinvestuoju lėšų", – sakė D.Grybauskaitė.
Išvys pusę ministrų
Tapusi prezidente D.Grybauskaitė pirmiausia atsisakys pusės šiuo metu dirbančių ministrų.
"Manęs netenkina tai, ką matau", – sakė ji. Kandidatė pažėrė gausios kritikos dabartinei valdančiajai daugumai.
"Jei politikai darys, ką darė, užsiims korupcija, kaip ir anksčiau, iš krizės neišlipsime. Biudžetas suplanuotas pernelyg optimistinis, tokių pajamų nėra. Visos tarptautinės organizacijos kels reikalavimus sumažinti išlaidas, kurios nerealios. Šaliai, kuri nesugeba susiveržti diržų, rinkos neskolins pinigų pravalgyti. Absoliuti iliuzija, kad bus leista eiti į tokią gilią skolų duobę. Privalu ypač mažinti administravimo išlaidas, tik jokiu būdu nešienaujant mažai uždirbančių atlyginimų. Mažinti išlaidas mus privers visi, kas tiks skolins. Tačiau jei rinkos pamatys, kad Vyriausybė nesugeba taupyti, ji bus priversta kreiptis į tarptautines organizacijas. O jų sąlygos bus dar griežtesnės", – teigė D.Grybauskaitė.
Dėmesys uostui
D.Grybauskaitė, lankydamasi Klaipėdoje, susitiko su uosto įmonių vadovais, išklausė verslininkų.
"Dėl giliavandenio uosto reikalingumo nenorėčiau daryti sprendimų. Tačiau kol kas nemačiau aplinkosaugos, ekonominių studijų. Praktiškai ekonominio ir gamtosauginio šios idėjos pagrindimo nėra. Viską reikia skaičiuoti ir pagrįsti", – sakė eurokomisarė.
Kalbėdama apie turizmą D.Grybauskaitė linkėjo šypsenų.
"Kitą kartą daug investicijų net ir nereikia, reikia idėjos ir žmogaus. Lietuva gali sėkmingai vystyti turizmą. Šalys, kurios neturi tiek daug saulės, randa kitas nišas – žvejybos, medžioklės turizmą", – kalbėjo kandidatė.
Dėl kainų suklydo
Kandidatė į prezidento postą eurokomisarė D.Grybauskaitė, pareiškusi, kad Briuselyje elektra kainuoja pigiau nei Lietuvoje, sakė netiesą.
Nors eurokomisarės aplinka bandė įrodyti, kad ji neklydo, o belgai už elektrą moka mažiau nei lietuviai, Kainų komisija vakar pranešė, kad Lietuvos gyventojai pernai mokėjo dukart pigiau nei Briuselio.
Lietuvos komerciniai vartotojai mokėjo 16 proc., pramonės – 24 proc. mažiau nei Belgijos. Remdamasi Europos statistikos tarnybos "Eurostato" naujausiais duomenimis, Kainų komisija teigia, kad buitiniams vartotojams Lietuvoje elektra pernai kainavo 25,17 cento už kilovatvalandę, o Belgijoje – 51,79 cento kilovatvalandę.
Komerciniams vartotojams elektros kaina Lietuvoje ir Belgijoje buvo atitinkamai 28,62 ir 34,11 cento už kilovatvalandę, o pramonės vartotojams – atitinkamai 18,51 ir 24,31 cento už kilovatvalandę.
Belgijos elektros ir dujų reguliavimo komisijos duomenimis, šių metų vasarį-liepą maksimali elektros energijos kaina socialiai remtiniems vartotojams yra 53,59 cento už kilovatvalandę (su PVM). Lietuvoje buitiniams vartotojams ji yra 49 proc. mažesnė – 37 centai už kilovatvalandę (su PVM).
