Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Biudžeto pinigai - į partijų kišenes
2003-02-10
Stasys GUDAVIČIUS
Po savivaldybių tarybų rinkimų tik Naujoji sąjunga gaus 10 proc. mažesnę valstybės dotaciją
Praėjusių metų pabaigoje įvykę savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai pakoregavo šių metų biudžete politinėms partijoms numatytas lėšas. Prasčiau pasirodžiusios partijos gaus mažiau pinigų iš valstybės iždo, daugiau balsų surinkusios - šiek tiek daugiau.
Nustatomi rinkimų koeficientai
Partijų finansavimas iš biudžeto numatytas prieš ketverius metus konservatorių dominuojamo Seimo priimtame Partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatyme.
Šiemet iš biudžeto politinėms partijoms finansuoti skiriama tiek pat lėšų, kiek ir pernai, - 483 tūkstančiai litų. Tai beveik 100 tūkst. litų mažiau, nei tai pačiai misijai buvo skirta 2001 metais ir bemaž 400 tūkst. litų mažiau nei 2000 metais, kai iždas pirmą kartą numatė lėšas politinėms organizacijoms.
Visa metinė suma padalijama į dvi dalis, kas pusmetį skiriant po tam tikrą sumą atitinkamoms partijoms.
Finansuojamos partijos parenkamos pagal tam tikrą įstatymo numatytą metodiką - nustatant vadinamuosius rinkimų koeficientus, kurie skaičiuojami pagal paskutiniuose savivaldybių ir Seimo rinkimuose partijų surinktus balsus. Nuo rinkimų koeficiento priklauso, kokio dydžio biudžeto dotacija bus skirta atitinkamai partijai.
Tačiau iždo pinigais pamaloninamos tik didesnės partijos, gavusios atitinkamą kiekį balsų ir kurių rinkimų koeficientas yra didesnis nei 3 procentai. Tokių partijų Lietuvoje šiuo metu yra septynios.
Mažėja tik socialliberalų finansavimas
Rinkimų koeficientams įtakos turi tiek paskutiniųjų Seimo, tiek savivaldybių rinkimų rezultatai, todėl praėjusių metų pabaigoje įvykusių vietinės valdžios rinkimų rezultatai pakoregavo dotacijų skyrimą partijoms. Antra vertus, pagal koeficientų skaičiavimo metodiką, savivaldybių rinkimų rezultatai turi maždaug triskart mažiau įtakos nei Seimo rinkimų rezultatai, todėl partijų finansavimo pokyčiai šiais metais nėra labai dideli.
Labai gerai rinkimuose pasirodžiusi valdančioji Socialdemokratų partija šiemet iš biudžeto gaus maždaug 5 proc. daugiau lėšų nei pernai. Jos partnerei valdančiojoje koalicijoje Naujajai sąjungai (socialliberalams), kaip žinoma, pastarieji rinkimai nebuvo sėkmingi, todėl ji šiemet gaus beveik 10 proc. mažiau biudžeto pinigų.
Visi socialliberalų prarasti pinigai iš esmės bus paskirstyti tarp rinkimų koeficientus, o kartu ir biudžetinio finansavimo perspektyvas pagerinusių Liberalų sąjungos, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos, Centro sąjungos ir krikščionių demokratų.
Vyriausioji rinkimų komisija vis dar tebeskaičiuoja rinkimų koeficientus, nes šį darbą apsunkina partijų jungimosi bei skyrybų procesai. Nors komisijoje jau parengtas preliminarus išmokų partijoms projektas, įstatymas leidžia jį koreguoti iki balandžio 15-osios. Tačiau, pasak komisijos vadovo Zenono Vaigausko, jis neturėtų smarkiai keistis.
Skolų nepadengs
Pagal iš biudžeto gaunamus pinigus lyderiai jau nebe pirmus metus yra socialdemokratai, tačiau, šių metų viduryje į vieną partiją susijungus liberalams ir centristams, jie perims finansavimo lyderio vaidmenį.
Šiemet numatomi Seimo narių rinkimai į atsilaisvinusias arba atsilaisvinančias vietas vienmandatėse apygardose. Gegužės 11 dieną bus renkamas Seimo narys Antakalnio apygardoje vietoj Prezidentu tapusio Rolando Pakso bei, kaip manoma, keliose kitose apygardose vietoj tų parlamentarų, kurie išeis dirbti į Prezidentūrą. Be to, manoma, kad kai kurie Seimo nariai gali tapti miestų ar rajonų merais, tuomet į jų vietas taip pat teks rengti papildomus rinkimus. Visi jie dar šiek tiek pakoreguos šių metų antrojo pusmečio biudžetines išmokas partijoms.
Politinės organizacijos neslepia, kad dotacijos iš biudžeto joms mažai gelbsti, nes didžiųjų partijų metiniai biudžetai siekia po kelis šimtus tūkstančių litų, o rinkimų metais - dar didesnes sumas. Štai ir praėjusių metų Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimų vajus partijoms kainavo daugiau kaip 10 mln. litų. Socialdemokratams, per rinkimus prisidariusiems 300 tūkst. litų skolų, biudžeto išmokos padengs tik mažesnę dalį šios skolos.
