Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2003-01-24
Stasys JOKŪBAITIS
Skaičiuoti svetimus pinigus - tikrai nelabai malonus, dažnai netgi netaktiškas dalykas. Tačiau kai jie atseikėjami iš visų šalies piliečių piniginės - valstybės biudžeto, dažnas vis dėlto neištveria ir pradeda vesti savo buhalteriją. Pastarosiomis dienomis nemažai sunkiau besiverčiančių piliečių suaudrino į viešumą išnirę ketinimai skirti Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarams, buvusiems Aukščiausiosios Tarybos, vėliau pervardytos Atkuriamuoju Seimu, nariams apie tris tūkstančius litų per mėnesį siekiančias pensijas. Tokį įstatymo projektą parengė ne kas kitas, o patys signatarai. O jei jau konkrečiau - Signatarų klubo prezidentas Romas Gudaitis.
Rengiamas signatarų statuso projektas jau spėtas aptarti ne tik su Seimo frakcijų vadovais, bet ir su parlamento pirmininku Artūru Paulausku. Tačiau dauguma žurnalistų klausinėjamų politikų apie šį projektą kol kas tyli tarsi vandens būtų į burną prisisėmę. Kodėl - ne taip jau sunku suvokti. Ką pasakys sužinoję apie šį dokumentą tie pensininkai, kurie 1991-ųjų sausio 13-ąją saugodami parlamentą rizikavo ne mažiau negu daugelis Seimo narių, tačiau dabar gauna vos trijų šimtų litų pensiją? Ar iš tiesų Kovo 11-osios akto signatarai, pasirašę Lietuvos nepriklausomybę atkuriantį dokumentą, tiek nusipelnė tautai, kad dabar turi gauti dešimt kartų didesnę pensiją negu tie, kurie taip pat nepriklausomybės siekė, tik dirbo kitokiuose baruose?
Jei šis projektas iš tiesų taps įstatymu, buvusiems Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariams būtų skiriama 80 proc. dabartinių parlamentarų atlyginimo dydžio pensija, kuri sudarytų maždaug 2800 litų. Ar daug žmonių Lietuvoje gauna tokius atlyginimus, jau nekalbant apie pensijas? Šiuo metu signatarams tenka verstis kukliau. Pagal įstatymus jiems priklauso pirmojo laipsnio valstybinė 550 litų pensija. Be to, jiems buvo suteikta teisė lengvatine tvarka įsigyti sklypus namų statybai ir nemaža dalis signatarų tuo suspėjo pasinaudoti.
Niekas nesirengia kvestionuoti Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto reikšmės ir jo signatarų nuopelnų. Tačiau rengiamas įstatymas teisę gauti tūkstantines pensijas suteiks ir tiems, kurių visi nuopelnai tik tokie, kad jie buvo išrinkti į tuometinę Aukščiausiąją Tarybą. Dalis parlamentarų ne tik susilaikė, bet netgi balsavo prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Tad kur jau čia tie jų nuopelnai, už kuriuos dabar iš visų mokesčių mokėtojų turėtų būti jiems mokamos kelių tūkstančių litų pensijos?
Jei kas neprisimena, galima priminti: balsuojant už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą susilaikė Stanislavas Akanovičius, Leonas Jankelevičius, Ryšardas Maceikianiecas, Valentina Suboč, Edvardas Domaševičius, kurie tuomet buvo užsimoję kurti Vilniaus lenkų nacionalinį-teritorinį kraštą ir savotiškai atplėšti jį nuo Lietuvos. Taigi jų nuopelnai Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime, švelniai tariant, labai jau abejotini, kad už juos būtų galima paskatinti pavydėtinomis socialinėmis garantijomis bei tam tikru statusu.
Kai kurie parlamentarai - Rūta Gajauskaitė, Vytautas Kvietkauskas, Zita Šličytė, Alfonsas Svarinskas dėl įvairių priežasčių į Seimą buvo išrinkti jau po 1990 metų kovo 11-osios. Tačiau tritūkstantinėmis signatarų pensijomis užsimota pamaloninti visus. Tarp jų netgi buvusį LKP (“ant TSKP platformos”, kaip tada buvo vadinama ši partija) sekretorių, nuteistojo už sausio 13-osios nusikaltimus Mykolo Burokevičiaus bendražygį Vladislovą Švedą, kuris, bijodamas atsakomybės už savo darbus, jau seniai yra pasprukęs iš Lietuvos.
Kol kas tai tik projektas. Tuo daug kas gali pasiteisinti ir atmesti galimus įtarimus. Tačiau kas gali garantuoti, kad artimiausiu metu jis netaps įstatymu? Juk skubama, kad dokumentas išvystų dienos šviesą dar iki šių metų kovo 11-osios. Ar ne todėl taip nenoriai kol kas jį komentuoja tiek patys jo rengėjai, tiek su juo jau spėję susipažinti politikai? Dabartiniame Seime yra ne vienas parlamentaras, kuriam šis įstatymas būtų kaip balzamas širdžiai. Juk amžinai Seimo nariu nebūsi, tad kodėl jau dabar nepasirūpinus savo ateitimi? Proga juk puiki - patriotiškai galvojant apie kitus, galima nepamiršti ir savęs.
