Zoologijos sodo netektys grūmoja direktoriui


2003-10-03
Jūratė KUZMICKAITĖ
Zoologijos sodo netektys grūmoja direktoriui

Dėl nugaišusių žirafos, avijaučio, meškos, briedžio, lamos ir antilopės dalis darbuotojų bando apkaltinti sodo vadovą  

Vieno iš reprezentacinių šalies ir Kauno objektų - Lietuvos zoologijos sodo gyvenimas pastarąjį dešimtmetį nebuvo paprastas. 135 žmonių kolektyve netrūko nei intrigų, nei sąskaitų suvedinėjimo.

Kurį laiką tvyrojusią tylą, įsivyravusią po naujo Zoologijos sodo vadovo paskyrimo, tarsi perplėšė žirafos kritimas. Šiandien dalis darbuotojų teigia, jog egzotiškasis gyvūnas atsisveikino su šiuo pasauliu dėl akivaizdžios direktoriaus kaltės.  

Grėsmingas SOS šaukinys  

Pusantrų metų Lietuvos zoologijos sodui vadovaujantis Vaclovas Dumčius susiima galvą. “Visiškos nesąmonės”, - prataria jis, išgirdęs, kuo jį, Zoologijos sodo direktorių, kaltina kai kurie darbuotojai.

“Kauno dienos” redakcija ir Lietuvos aplinkos ministerija vienu metu gavo laišką, atkeliavusį iš Zoologijos sodo.

Darbuotojai, perspėję, jog pasirašyti vardais ir pavardėmis savo laiško negali, nes bijo direktoriaus susidorojimo, tvirtina “nebegalintys toliau kęsti direktoriaus V.Dumčiaus savivalės, neišmanymo ir kenkimo vieninteliam Lietuvoje Zoologijos sodui”.

“Norime informuoti visuomenę ir suinteresuotas žinybas ir prašyti pagalbos, kad Zoologijos sodas išliktų kaip nuostabi poilsio vieta mums, vaikams ir anūkams”, - pabrėžiama laiške.

“Deja, vadovaujant dabartiniam direktoriui, pamažu netenkame gyvūnų”, - konstatuoja Zoologijos sodo likimu susirūpinę V.Dumčiaus pavaldiniai.  

Krito keletas gyvūnų

Per pastaruosius metus kritusių Zoologijos sodo gyvūnų sąrašas - išties nelinksmai atrodanti statistika. Paskutinioji netektis buvo Zoologijos sodo žirafa.

Tačiau ji - ne vienintelis sodo praradimas. Per tuos 1,5 metų, kai Lietuvos zoologijos sodui vadovauja V.Dumčius, krito ir avijautis, briedis, lama, antilopė, meška baribalas.

Laišką parašę darbuotojai tikina, kad baribalas nugaišo apsinuodijęs žiurknuodžiais. Jų teigimu, žiurkių nuodai buvo padėti netinkamai - ten, kur juos surado ir suėdė meška.

Baribalų Zoologijos sodo voljere dar yra - lankytojus džiugina trys šios rūšies meškos. Lamų taip pat pakankamai - jų yra kelios, o pora netgi laukiasi jauniklių. Yra ir antilopių.

Tačiau kritę briedis ir avijautis, kaip ir žirafa, buvo vieninteliai egzemplioriai. Niekas nežino, ar Lietuvos zoologijos sodas turės galimybę vėl jų įsigyti.  

Žirafai pritrūko vantų  

Dėl žirafos kritimo V.Dumčiui išsakyti tiesioginiai kaltinimai. “Normaliam žirafos virškinimui užtikrinti reikalingos vantos, bet V.Dumčius uždraudė jas pirkti, motyvuodamas, kad tai per brangu sodui. Gaunančiai nesubalansuotą racioną žirafai išsivystė uždegimai”, - teigiama darbuotojų, bijančių direktoriaus susidorojimo, nepasirašytame laiške.

“Ar tai tiesa?” - paklausė “Kauno diena” Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus V.Dumčiaus.

“Tas laiškas man smūgis, - atsakė V.Dumčius. - Esu įsitikinęs, kad tie, kurie jį rašė, ne blogiau už mane žino, kaip buvo su žirafos vantomis”.

Pasak direktoriaus, kurio profesija yra veterinarijos gydytojas, žirafa žiemą iš tiesų turi gauti vantų - ąžuolų, aviečių, beržų šakelių. “Bet ji jų negavo jau ne vienerius metus, - sako V.Dumčius. - Negavo dar tada, kai Zoologijos sodui vadovavo mano pirmtakas Alvydas Jakevičius. Vantos yra brangus pašaras. O tą dieną, kai aš perėmiau vadovavimą sodui, jo skola siekė 350 tūkstančių litų”.  

Negalėjo skirti 14 tūkst. Lt  

“Žirafai skirtų vantų pas mus sukrauta 5 tūkstančiai. Ji būtų jas gavusi žiemą. Deja, žiemos mūsų žirafa nesulaukė, ir mums visiems dėl to be galo gaila”, - kalbėjo V.Dumčius.

Zoologijos sodo direktorius pripažino, kad vantų žirafai reikėjo ne 5 tūkstančių, o 20 tūkst. “Tai būtų optimalu, bet sodas, deja, negalėjo sau šito leisti”, - sakė V.Dumčius. Jis pasakojo nusiderėjęs, kad viena vanta kainuotų ne litą ar daugiau, kaip prašo tiekėjai, o 70 centų.

“Ir vis tiek tai per dideli pinigai Zoologijos sodui, - konstatavo direktorius. - Keturiolika tūkstančių litų vien žirafos vantoms mums per brangu”. Dėl Zoologijos sodo neturto vienas gražiausių augintinių - žirafa jai būtino pašaro negavo, direktoriaus teigimu, nuo 1999-ųjų. Šiandien niekas negalėtų paneigti, jog lėtinis žarnyno uždegimas, dėl kurio, kaip teigiama oficialiai, krito žirafa, išsivystė dėl nepakankamo raciono.  

Kaltas nesijaučia  

Panašu, kad dėl nepakankamo raciono krito ir Zoologijos sodo briedis. “Deja, sode šis gyvūnas niekad negaus tokio įvairaus maisto, kokį ėda laisvėje”, - sakė V.Dumčius. Pasak jo, briedžio Zoologijos sodas daugiau nebeturės. “Jei įsigytume naują briedį, kristų ir tas”, - kalbėjo direktorius.

V.Dumčius nieko neatsakė į klausimą, ar Zoologijos sodas ketina įsigyti avijautį vietoj prarasto paskutiniojo egzemplioriaus. “Bus matyti”, - tepasakė jis.

Dėl kritusių gyvūnų V.Dumčius nesijaučia kaltas. “Lama buvo jau 20-ties metų, kai nelaisvėje šie gyvūnai gyvena 16-17 metų. Antilopė nusilaužė koją. Taip, nelaisvėje laikomi gyvūnai patiria traumų, ir ne visi jas ištveria. Tai yra liūdna, bet dar liūdniau, kai imama ieškoti nebūtų kaltininkų”, - kalbėjo direktorius.  

Žiurkių nuodus dėliojo specialistai  

“Mešką baribalą radome negyvą voljero baseine. Skrodimo metu paaiškėjo, kad baribalas sirgo”, - pasakojo V.Dumčius.

Paklaustas, kodėl laišką parašiusieji darbuotojai teigia, jog meška apsinuodijo ne vietoje padėtais žiurknuodžiais, direktorius paaiškino: “Žiurkių nuodus gyvūnų narvuose dėliojame ne mes, o deratizacijos specialistai, kuriuos kviečiamės. Ir visiška nesąmonė, kad jie neišmano savo darbo taip, jog būtų padėję nuodus gyvūnams prieinamose vietose”.

Keletas per V.Dumčiaus vadovavimo Zoologijos sodui laiką kritusių gyvūnų, jo manymu, nėra tas faktas, iš kurio galima daryti išvadas apie direktoriaus nekompetenciją ar aplaidų požiūrį.

“Jie laikomi nelaisvėje, - kalbėjo V.Dumčius. - O nenatūraliomis sąlygomis gyvūnų gyvenimo trukmė gerokai trumpesnė. Taip, jie serga, patiria traumų, krinta. Gal žinote zoologijos sodą, kuriame taip nenutiktų? Aš - nežinau”.

“Gali būti, kad šiais arba kitais metais nugaiš mūsų raganosis, - prognozavo direktorius. - Jis jau senukas, jam 40 metų. Ar ir vėl Dumčius bus kaltas?”  

Ministerijos komisijos vertinimai - geri  

Nors Zoologijos sodas priklauso Kauno apskričiai, rugsėjo mėnesį į pirmąjį išvažiuojamąjį posėdį buvo išsirengusi ir Aplinkos ministerijos sudaryta komisija Zoologijos sodo patikrinimui.

“Komisijos nariai, tarp kurių yra ir zoologų, ir veterinarijos specialistų, jokių priekaištų dėl gyvūnų priežiūros neturėjo. Sodo augintinių sveikata buvo įvertinta kaip gera. Kitas dalykas, kad gyvūnams reikia erdvesnių, modernesnių voljerų. Būtų labai gerai, jei sodas išgalėtų pirkti specializuotą pašarą kiekvienai gyvūnų grupei. Bet tai jau lemia lėšos”, - sakė “Kauno dienai” Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius.  

Laiško autoriai - turintieji nuoskaudų?  

Laišką redakcijai ir ministerijai parašiusius Zoologijos sodo darbuotojus sunku būtų apkaltinti neraštingumu ir sodo specifikos neišmanymu. Skundas arba, kaip vadina laiško autoriai, pagalbos šauksmas, surašytas žmonių, pakankamai pasikausčiusių Zoologijos sodo ir gyvūnų priežiūros reikaluose.

Todėl spėlioti, jog galbūt autoriai - tai iš Zoologijos sodo teritorijos išprašyti prekeiviai, ko gero, nevertėtų. Taip nemano ir V.Dumčius.

Vis dėlto direktorius įsitikinęs, kad laišką galėjo parašyti vienokį ar kitokį akmenį užantyje nešiojantys žmonės. “Ne visiems patinka mano griežtumas ir keliami reikalavimai”, - pripažino V.Dumčius.

“Aš reikalauju tik tvarkos, darbo drausmės ir sąžiningumo”, - atsakė jis, paklaustas, kokie direktoriaus reikalavimai galėjo sukelti darbuotojų nepasitenkinimą.  

Griežta ranka patinka ne visiems  

Nuo 2002-ųjų vasario, kai Lietuvos zoologijos sodui pradėjo vadovauti V.Dumčius, darbuotojams buvo skirta ne viena drausminė nuobauda. Trys žmonės buvo atleisti iš darbo.

“Atleidau girtuoklį buhalterį bei gana savotiškai žiūrėjusį į savo pareigas darbų saugos inžinierių”, - neslėpė V.Dumčius. Pasak jo, teko atsisveikinti ir su direktoriaus pavaduotoju, kuris buvo “gerokai prisišiukšlinęs”.

“Atėjęs dirbti, radau čia palaidą balą, - kalbėjo dabartinis Zoologijos sodo vadovas. - Buvo įprasta girtuokliauti darbo vietoje, į darbą ateiti ir iš jo išeiti kada nori. Reikėjo pradėti žmones kažkaip drausminti, pratinti prie kitokio požiūrio. Teko “užrišti” ir landas vagims. Nesu naivus ir žinau, kad ne visiems naujoji tvarka patinka. Bet kitaip dirbti neįmanoma”.

V.Dumčiaus įsitikinimu, skundo autoriai gali būti kaip tik iš nepatenkintųjų stovyklos. “Kai kas norėtų, jog Dumčiaus sode nebeliktų. Kad viskas būtų kaip anksčiau, - kalbėjo direktorius. - Bet tikiu, kad to nori ne visi darbuotojai. Viliuosi, jog mažuma”.