Valstybėje niekas nežino, kiek per metus išduodama teismo sankcijų operatyvinėms tarnyboms slapta kontroliuoti telefono pokalbius
Per pastarąjį pusmetį spaudoje paskelbtų įvairių slapta įrašytų telefono pokalbių gausa atnaujino visuomenės įtarimus, kad Lietuvoje gali būti vykdomas visuotinis ir menkai kontroliuojamas pasiklausymas. Teisėsauga tvirtina, kad taip nėra, tačiau nepateikia jokių, net ir apibendrintų statistinių duomenų, kiek asmenų patenka į vadinamąjį telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptos kontrolės lauką.
Politikai nurodo, kad tebėra neaišku, kiek kartų per metus būna motyvuotų teismų sprendimų pasiklausyti telefoninių pokalbių. Be to, įtariama, kad tokia neteisėta veikla gali užsiimti su teisėsauga nieko bendra neturinčios organizacijos.
Pokalbiai tampa bylų dalimi
Prezidentinis skandalas atskleidė, kad specialiosios tarnybos klausėsi ir įrašinėjo, o paskui visuomenės teismui pateikė prieštaringai vertinamo verslininko Jurijaus Borisovo, taip pat viešųjų ryšių konsultante save vadinančios skandalingosios Renatos Smailytės bei Rolando Pakso bendražygio, firmos Restakas vadovo Algirdo Drakšo telefono pokalbius.
Kai kurie jų tapo pagrindu Prezidento R.Pakso apkaltai ir nušalinimui nuo pareigų.
Šiuo metu liepsnojantis galimos parlamentarų korupcijos skandalas parodė, kad kelerius metus slapta klausytasi bendrovės Rubicon group valdybos pirmininko Andriaus Janukonio telefono pokalbių. Dešimtys jų paskelbta žiniasklaidoje.
Kauno diena praėjusį vasarį paskelbė keliolika nusikalstamo pasaulio autoritetų Henriko Daktaro ir jo sūnaus Enriko telefono pokalbių, kurie yra dalis baudžiamosios bylos dėl narkotikų ir padirbtų pinigų kontrabandos.
Specialiosios tarnybos tvirtina, kad visiems šiems pokalbiams pasiklausyti gautos teisėjų sankcijos.
Pavyzdžiui, prie vieno iš žiniasklaidai perduoto A.Janukonio pokalbio yra tokio turinio protokolas: Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slapta kontrolė. Pradėta 2003 m. birželio mėn. 23 d. 11 val. 32 min. Baigta 2003 m. rugsėjo mėn. 22 d. 08 val. 23 min. Specialiųjų tyrimų tarnybos vyresnysis specialistas Simonas Birevičius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. ir Vilniaus apygardos teismo pirmininko Antano Šumsko 2003 m. birželio mėn. 19 d. motyvuota nutartimi nr. 998s, priimta pagal 2003 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Antano Klimavičiaus teikimą nr. S5-87s (tris mėnesius, tai yra iki 2003 09 22), atliko telefono abonento nr. 869820906 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę.
Panašūs protokolai yra ir prie visų kitų pokalbių. Tvirtinama, kad teisėjų sankcijos gaunamos klausantis visų pokalbių.
Tačiau niekas Lietuvoje negali atsakyti į klausimą, kiek per metus tokių sankcijų yra išduodama arba bent jau kiek žmonių patenka į slapto pasiklausymo akiratį. Pasirodo, tokios statistinės žinios nei valstybės, nei teisėsaugos institucijų, nuolat tvirtinančių, kad nėra jokio visuotinio pasiklausymo, nedomina.
Statistikos nėra
Teisingumo ministerijoje Kauno dienai teigta, kad ši institucija apskritai nerenka informacijos apie teismų darbą ir pasiūlė kreiptis į Nacionalinę teismų administraciją.
Pastarojoje taip pat atsakyta, kad tokio pobūdžio statistinės informacijos nėra nei už šiuos, nei už praėjusius ar ankstesnius metus. Jeigu parašytumėte raštą, mes galbūt galėtume kreiptis į visus teismus, surinkti iš jų informaciją apie, pavyzdžiui, pernai išduotas sankcijas slapta pasiklausyti telefono pokalbius, ją apibendrinti ir jums atsakyti. Bet reikia pripažinti, kad šiuo metu tokių duomenų neturime, nes jų nerenkame, - Kauno dienai sakė Nacionalinės teismų administracijos Informacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Eimantas Garšva.
Šiuo klausimu nieko negalėjo pasakyti ir Seimo Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos pirmininkas Nikolajus Medvedevas. Mums nebuvo suteikta jokia informacija apie tai, kiek šalies teismuose išduodama sankcijų pasiklausyti telefono pokalbius. Mes savo ruožtu negalime patikrinti, kiek tos sankcijos buvo motyvuotos, - Kauno dienai sakė jis.
Lietuvoje yra kelios operatyvinės institucijos, turinčios aparatūrą slaptai telefono pokalbių kontrolei ir tai darančios - Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas, Krašto apsaugos ministerijos II operatyvinių tarnybų departamentas bei kai kurios kitos. Nė viena jų neatskleidžia, kiek vienu metu vykdoma telefono pokalbių pasiklausymų.
Prieš kurį laiką buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus užsiminė, kad vienu metu pasiklausomi ne daugiau kaip 5-6 abonentai. Argi tai galima vadinti visuotiniu pasiklausymu? Lietuvoje nėra nei techninių, nei fizinių, nei finansinių galimybių vienu metu kontroliuoti daugiau nei keliolika telefonų, - teigė jis.
Šimtas žmonių per metus
STT atstovė spaudai Elena Martinonienė atkreipė dėmesį, kad pasiklausymai vykdomi tik griežtai pagal įstatymus, pateikus motyvaciją teisėjui ir gavus jo leidimą. Kiekvieną kartą, kai vykdomas pasiklausymas, jo trukmė būna ne ilgesnė nei 4 mėnesiai. Reikalui esant, gavus naują teisėjo sankciją, pasiklausymas pratęsiamas.
Tačiau labai ilgi pasiklausymai tėra vienetiniai atvejai. Dažnai, gavus operatyvinės informacijos, yra paprašoma teisėjo sankcijos pasiklausyti tam tikro asmens telefono pokalbių, tačiau pasiklausius valandą dvi ir negavus operatyvinius duomenis patvirtinančios informacijos, pasiklausymas nutraukiamas, o gauta medžiaga tuojau pat sunaikinama, - Kauno dienai pasakojo ji.
E.Martinonienė tvirtino neturinti patikimų žinių, kiek per metus galėtų būti pasiklausoma telefono pokalbių. Tačiau, jos nuomone, slaptosios tarnybos per metus pasiklauso ne daugiau kaip šimto asmenų. Visais be išimties atvejais, pasak pareigūnės, yra tikrinama operatyviniais kanalais gauta medžiaga, todėl dažniausiai pasiklausomi teisėsaugos akiratyje atsidūrę žmonės.
Neretai būna taip, kad vieno asmens pasiklausymui per metus prireikia keleto teismo sankcijų. Todėl jų skaičius neatspindi asmenų, kurių per metus pasiklausoma, skaičiaus, - teigė STT atstovė spaudai.
Telekomunikacijų bendrovės taip pat nepateikia informacijos, kiek per metus jie gauna specialiųjų tarnybų informacinių pranešimų apie vykdomą arba vykdytą pasiklausymą. Bendrovės Omnitel atstovai paaiškino, kad tai konfidenciali informacija, susijusi su ikiteisminiais tyrimais, todėl jos reikėtų teirautis operatyvinių tarnybų.
Pagal įstatymą, pasiklausymą vykdančios valstybinės institucijos privalo pranešti ryšių operatoriams apie pasiklausomų telefono pokalbių mastą.
Siūlys atnaujinti sovietinį plakatą
N.Medvedevas Kauno dienai sakė abejojąs, ar Lietuvoje viskas gerai su telefono pokalbių pasiklausimu. Visos pastarosios istorijos tik padidino visuomenės netikrumo jausmą dėl galimo visuotinio pasiklausymo, - teigė jis.
Parlamentinės Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos pirmininkas taip pat įtaria, kad kai kurios turtingos privačios firmos gali būti įsigijusios tam tikros aparatūros, leidžiančios pasiklausyti telefono pokalbių.
Tokiu būdu jos gali neteisėtai rinkti įvairaus pobūdžio informaciją, pavyzdžiui, apie konkurentų veiklą. Kas galėtų paneigti galimybę, kad tokiu būdu gali būti renkamos ir žinios, kurios vėliau gali būti panaudotos tam tikrų asmenų, įskaitant ir politikus, šantažui? - retoriškai klausė N.Medvedevas.
Jis sakė bendravęs su elektroninių ryšių specialistais ir iš pokalbių supratęs, jog nėra lengva atsekti, ar yra slapta ir netesėtai pasiklausoma pokalbių. Tai itin sudėtinga, o dažnai išvis neįmanoma, - kalbėjo komisijos pirmininkas.
Todėl, pasak jo, būtina dar kartą peržiūrėti visus su operatyvine veikla susijusius įstatymus, išanalizuoti jų neigiamas puses, surinkti visą įmanomą informaciją apie telefono pokalbių slaptos kontrolės mastus bei galimybes neteisėtai prisijungti prie operatorių duomenų bazių ir imtis taisyti padėtį. Bet abejoju, ar tai bus suspėta padaryti dabartinio Seimo kadencijos metu, - sakė N.Medvedevas.
Tačiau jis tikino, kad Operatyvinės veiklos kontrolės komisija stengsis daryti viską, kad būtų kuo mažiau teisinių spragų telefono pokalbių pasiklausymo srityje. Lietuvos žmonės turi būti ramūs ir užtikrinti dėl to, kad jų pokalbių nesiklauso bet kas, be jokio pagrindo. Priešingu atveju reikėtų atgaivinti seną sovietinį plakatą: Ne boltai po telefonu! Boltun - nahodka dlia špiona! (Neplepėk telefonu! Plepys - šnipo laimikis!), - liūdnai juokavo N.Medvedevas.
Naujausi komentarai