Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Viską lemia ne mokesčių didumas, o jų paskirstymas
2006-08-19
Dažnas Lietuvoje skundžiasi nepakeliamais mokesčiais. O gal galima apskritai apsieiti be tų mokesčių?
Kažkada toks verslininkų prezidentas A. Stašaitis viešai kvietė jų išvis nemokėti. Prieš kurį laiką liberalcentristai ragino švęsti “Laisvės nuo mokesčių dieną” ir rengti prieš mokesčius nukreiptas masines akcijas.
Kvietimas mažinti mokesčius dažno ausiai tikrai malonus. Tik kaip juos reikėtų mažinti? Pagal surenkamą jų dydį, skaičiuojant nuo bendrojo rodukto, jie ir dabar yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Kitas klausimas: o kas ir kaip šią mokesčių naštą neša? Šiuo požiūriu mūsų mokesčių sistema yra labai atsilikusi.
Visų rūšių viešieji bei slaptieji liberalai - turtuolių advokatai apie progresinius mokesčius net užsiminti vengia arba visokių nesąmonių apie juos pripaisto. Ekonomikos vadovėliai primena, kad progresiniai mokesčiai - didesnis atskaitymo procentas nuo didesnių pajamų - yra vieni patikimesnių ekonomikos stabilizavimo veiksnių.
Kita opi vieta mūsų mokesčių paskirstymo srityje yra mokesčiai į “Sodros” biudžetą. Be abejo, verslus slegia dabartiniai atskaitymai į “Sodrą” nuo mokos fondo. O tai ir yra svarbiausioji, plačiausiai verslininkų praktikuojamų, priemokų prie algos vokeliuose priežastis.
Nors, įdėmiau į viską pažvelgus, Sodros mokesčių našta daugiau slegia darbuotojus nei darbdavius. Atskaitymai į “Sodrą” nuo mokos fondo niekuo nesiskiria nuo pajamų mokesčio, atskaitomo nuo algos. Vieni apskaičiuojami nuo bendros visų algų sumos, o kiti nuo kiekvienos algos atskirai.
Taip viską sudėjus, dirbantieji moka minėtus “Sodros”, pajamų, pridėtinės vertės, akcizų mokesčius. Kai nėra kitų pajamų, mokesčiai atima uždarbio dalį - iš viso apie 70 - 80 procentėlių, skaičiuojant juos nuo priskaičiuotos darbo kainos. Tenka priminti, kad pridėtinės vertės ir akcizų mokesčiai yra labai nepalankūs mažiau uždirbantiems. Kiek kartų mažiau uždirbi, tiek kartų tau šie regresiniai mokesčiai brangiau atsieina.
Regresinių mokesčių lazda baudžia ne tik mažiau uždirbančius samdomuosius, bet ir pelnais nesipuikuojančius smulkesnius verslininkus. Tai ir būtų atsakymas, kodėl pas mus taip sparčiai didėja skirtumai tarp mažiau ir daugiau uždirbančiųjų.
Antra vertus, ar kova prieš mokesčius yra ne valstybės griovimas? Mokesčiai yra valstybės finansiniai pamatai. Todėl mokesčių nemokėjimas yra pirmasis nusikaltimas po Tėvynės išdavimo. Tiktai šis nusikaltimas, ko gero, labiau paplitęs ir daugiau griauna valstybę nei korupcija.
Ne mokesčių didumas, bet jų paskirstymas - ar ne čia esminė mūsų mokesčių, o ir valstybės problema? Skandinavijos šalys su ypač dideliais mokesčiais yra tarp penkių patraukliausių investicijoms visame pasaulyje valstybių. Ką apie tai galvoja mūsų politikai?
