Kita

Per šešis mėnesius Kriminalinės policijos biuro specialus padalinys Lietuvoje pradėjo tirti du kartus daugiau nusikaltimų informatikai, nei tokių bylų turėta per visus 2006 metus.

Neišduos amerikiečiams

Nešvilio (JAV) tardytojai prarado viltį savo akimis pamatyti kaunietį Paulių Kalpoką, kuris įtariamas internetu pasisavinęs ir mėginęs tretiesiems asmenims parduoti duomenis maždaug apie 900 banko kortelių sąskaitas.

Lietuvos teismai nusprendė, kad kompiuterinis įsilaužėlis už jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką turės atsakyti gimtinėje.

Vadinamoji „Kalpoko byla“ yra viena pavyzdinių, kai bendromis Lietuvos ir JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) pastangomis pavyko susekti nusikaltėlį. Jis įtariamas nuo 2004-ųjų gruodžio iki 2005-ųjų vasario daręs nusikaltimus virtualioje erdvėje. Kaunietis įkliuvo, kai FTB agentui, imitavusiam nusikalstamą veiką, pardavė kortelių duomenis. Už tai esą jis gavo 2678 JAV dolerius (6750 litų) ir prekių už 200 JAV dolerių (504 litai).

Įtariama, kad P.Kalpokas veikė tarptautiniu mastu organizuotoje grupėje, pasivadinęs „ca$hmoneymillionaire“ (“grynųjų pinigų milijonierius”) slapyvardžiu.

Šiuo metu P.Kalpokas yra laisvėje ir net dabar gali būti prie kompiuterio.

„Šalys kitoms valstybėms retai išduoda savo piliečius“,– sakė Kriminalinės policijos biuro (KPB) Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos viršininkas Tomas Ulpis.

Pastarųjų metų statistika pareigūnus verčia sunerimti. Nusikaltimų skaičiaus kreivė žaibiškai šoktelėjo aukštyn.

T.Ulpiui pavaldaus Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyriaus pareigūnai 2004 m. pradėjo 15 ikiteisminių tyrimų. Po metų pradėta 17 bylų. Praėjusiais metais ikiteisminių tyrimų pradėta jau 20, o šiemet per pusmetį bylų skaičius šoktelėjo iki 45. Tai dvigubai daugiau nei per visus 2006 metus.

Kad kompiuterinių įsibrovėlių atakos darosi pavojingos, parodo ne tik tai, jog policija tiria dvigubai daugiau bylų, bet ir verslininkų būgštavimai. Dar 2005 metų viduryje trys didžiausi Lietuvos bankai („Hansabankas“, SEB Vilniaus bankas ir „DnB Nord“) Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui išreiškė susirūpinimą, kad kompiuteriniai nusikaltimai jau kelia rimtą pavojų šalies nacionaliniam saugumui.

Įsilaužėliai atakuoja ir bankomatus, ir elektroninės bankininkystės sistemas.

Šiuo atveju svarbiausia sąlyga, kad naudotojas apsaugotų kodus ir slaptažodžius, nes tiesiogiai „nulaužti“ sistemos įsibrovėliai negali.

„Didžiausia žala, kurią buvo patyrusi viena firmų – apie 0,5 mln. litų,– prisiminė KPB Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyriaus pareigūnas Linas Deveikis. – Tačiau apibendrinus, galima sakyti, kad įmonės vidutiniškai patiria apie 5-15 tūkst. litų žalą. Neretai nukentėjusios bendroves dar patiria ir neturtinę (moralinę) žalą, kuri svyruoja priklausomai nuo bendrovės dydžio, veiklos srities bei kitų faktorių.“

Prieš dvejus metus nuo kompiuterinių įsibrovėlių vos nenukentėjo penkios Lietuvos bendrovės. Iš jų sąskaitų buvo nurašyta apie 20 tūkst. litų. Pinigus nusikaltėliai pervedė į elektronine prekyba užsiimančios bendrovės „Fogot“ sąskaitą Estijoje, bet ją pavyko užblokuoti ir lėšos grįžo į Lietuvą.

Kalbant apie užsieniečių patiriamą žalą, ji dažniausiai atsiranda dėl mūsų piliečių neteisėtų veiksmų, kai apgaulės būdu, panaudodami svetimų mokėjimo priemonių identifikacinius duomenis, jie įsigyja įvairių prekių interneto parduotuvėse. Paprastai tokiu atveju vieno asmens turimi mokėjimo priemonės duomenys panaudojami tik vieną kartą ir žmogus patiria žalą, kuri siekia nuo 100 iki 2500 eurų (nuo 350 iki 8600 litų).

„Tačiau kompiuteriniai nusikaltėliai neapsiriboja tik vieno asmens duomenimis, todėl bendra žala neretai gali siekti šimtus tūkstančių ar net milijonus litų“,– sakė L.Deveikis.

Tirdami šiuos nusikaltimus, KPB Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyriaus pareigūnai kartais bendradarbiauja su Valstybės saugumo departamentu. Vis dėlto didžiąją laiko dalį e. policininkai bendradarbiauja su kitų šalių analogiškomis tarnybomis FTB, Interpolu.

„Kompiuteriniai įsilaužėliai grasina ne tik privačių asmenų, bet ir valstybės saugumui“,– teigė buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Alvydas Sadeckas.

Pats jis, anot šalies spaudos, prieš dvejus metus taip pat nukentėjo nuo virtualių vagių. A.Sadeckas nenorėjo prisiminti šios istorijos, todėl apie ją „Kauno dienai“ nepasakojo.

Kad virtualūs vagys kelia vis didesnį pavojų pripažįsta ir Seimo informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas Rimantas Remeika.

„Akivaizdu, kad problema egzistuoja ir ją reikia spręsti kaip įmanoma rimčiau,– kalbėjo R.Remeika. – Pati policija patvirtina Lietuvos nusikaltėlių išradingumą internete.“

Jam dalyvaujant Tarptautinės parlamentarų informacinių technologijų asociacijos generalinėje asamblėjoje Helsinkyje antivirusinių programų gamintojos „F-Secure“ atstovai pranešė, esą daugiausia nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje Europoje padaro arba kėsinasi padaryti Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos piliečiai. Jie laikomi vienais įžūliausių.

Pasak Kauno bendrovės „iTo“ direktoriaus Pauliaus Lazausko, kompiuterius namuose turintys gyventojai turėtų imtis bent paprasčiausių priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti.

„Vartotojas turėtų nors šiek tiek susipažinti su saugumo informacija internete, o į programinę įrangą reikia nuolat įdiegti paskutinius atnaujinimus, nustatyti saugumo parametrus ugniasienėje, nes, priešingu atveju, liks „skylės“, per kurias kompiuteriui padidėja tikimybė užsikrėsti virusais“,– kalbėjo P.Lazauskas.

Privatiems ir juridiniams asmenims P.Lazauskas pataria nuolat domėtis savo kompiuterių saugumu arba patikėti tai atlikti profesionalioms IT saugumu užsiimančioms įmonėmis.