Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Vieniems - garbė, kitiems - bilietas į Europą
2003-02-15
Remigijus JURGELAITIS
Per dešimtmetį Prezidento institucija išimties tvarka Lietuvos pilietybę suteikė 866 asmenims, tarp kurių - mūsų šaliai nusipelnę užsieniečiai, prastos reputacijos verslininkai ir buvęs SSRS šnipas
Šią savaitę mūsų šalies pilietybę Prezidentas Valdas Adamkus suteikė neoficialiai Čečėnijos atstovei Lietuvoje Aminat Saijevai.
Prezidento kanceliarijos vadovas Andrius Meškauskas tvirtino, kad A.Saijevai pilietybė suteikta už Lietuvos ir Čečėnijos santykių palaikymą.
Šis Prezidento sprendimas iš karto sukėlė Rusijos diplomatų pasipiktinimą.
“Kauno diena” žvelgia į anksčiau buvusius atvejus, kai Prezidento sprendimai, mūsų šaliai nusipelniusiems žmonėms skirti arba ne Lietuvos pilietybę, ne tik sukeldavo tautiečių nuostabą, bet ir visuomeninių organizacijų pasipiktinimą.
Rusija laukia paaiškinimo
“Mes tikėjome ir tikime, kad Lietuvos valdžios atstovai nekelia klausimo apie Rusijos vientisumą. Jiems gerai žinoma, kad Čečėnijos Respublikos administracijos atstovų Lietuvoje nėra, ir minėtoji A.Saijeva negali turėti tokio statuso”, - vakar pasipiktinimą Rusijos naujienų agentūrai “Interfax” išreiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Borisas Malachovas.
“Kyla klausimas - su kuria Čečėnija Lietuva palaiko santykius per šią ponią. Mes laukiame aiškaus ir nedviprasmiško atsakymo iš Vilniaus”, - žurnalistams sakė B.Malachovas.
Tačiau Prezidentūros atstovai sutinka, kad 52-ejų metų A.Saijeva, prisistatanti nepriklausomos Čečėnijos atstove Lietuvoje, neturi oficialaus statuso. Ji bendradarbiauja su 1998 metais Vilniuje įregistruota viešąja įstaiga - Čečėnijos Respublikos Ičkerijos informacine ir kultūrine atstovybe. Kol kas Prezidentūra nekomentuoja Rusijos diplomato pareiškimų, nes sako negavusi oficialaus dokumento.
Iki šiol nėra buvę nė vieno atvejo, kad asmeniui, kuriam išimties tvarka suteikiama Lietuvos pilietybė, dėl kitų šalių nepasitenkinimo ji būtų atimta. Vakar “Kauno dienai” nepavyko susiekti su A.Saijeva, tačiau jos bendraminčiai yra sakę, kad Lietuvos pilietybė jai suteiks daugiau galimybių ieškoti taikaus Rusijos ir Čečėnijos problemos sprendimo būdo.
Skandalą sukėlė šnipo istorija
Skandalinga būtų galima vadinti prieštaringos reputacijos verslininko Šabtajaus Kalmanovičiaus pilietybės suteikimo procedūrą. Buvusiam Kauno “Žalgirio” rėmėjui pilietybė buvo suteikta po to, kai Kauno krepšinio klubas tapo Eurolygos čempionu. 1999 metais jis parašė prašymą, norėdamas tapti mūsų šalies piliečiu.
Skandalas kilo išaiškėjus faktams, kad tuometis “Žalgirio” rėmėjas, beje, gimęs ir trumpai gyvenęs Kaune, buvo Sovietų Sąjungos šnipas, kone dešimtmetį kalėjęs Izraelio kalėjime. Kai kurių visuomeninių organizacijų atstovai tuomet suabejojo, ar tokios reputacijos žmogui galima suteikti pilietybę už nuopelnus mūsų šaliai. Tai bene skandalingiausia istorija, susijusi su pilietybės teikimo procedūra.
A.Gomelskis jaučia ryšį su Lietuva
Ir daugiau Rusijos žydų išimties tvarka yra tapę mūsų šalies piliečiais. Prieš kelias savaites Pilietybės komisijos posėdyje, kuriam vadovavo Prezidentas Valdas Adamkus, patenkintas garsaus krepšinio trenerio Aleksandro Gomelskio prašymas jam suteikti Lietuvos pilietybę.
Neseniai 75-metį iškilmingai atšventęs A.Gomelskis savo prašyme nurodė, kad nori tapti mūsų šalies piliečiu, kad galėtų stiprinti Lietuvos krepšinio mokyklą ir toliau palaikyti ryšius su mūsų šalimi. Pilietybės komisija iš karto patenkino krepšinio specialisto prašymą, nes A.Gomelskis vadovavo SSRS rinktinei, kuri 1988 metais laimėjo Seulo olimpines žaidynes. Joje žaidė keturi lietuviai - Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius.
Šią savaitę lankydamasis Lietuvoje A.Gomelskis sakė, kad idėja tapti Lietuvos piliečiu jam kilo prieš kelerius metus. “Per Kauno “Žalgirio” ir CSKA istorinės dvikovos dešimtmečio minėjimą, kurį surengė Šarūnas Marčiulionis, Lietuvos Prezidentas pasakė, kad būtų gražu, jeigu Lietuvoje vis dar populiarus, nusipelnęs šalies treneris turėtų ir Lietuvos pasą”, - po susitikimo su V.Adamkumi ketvirtadienį sakė A.Gomelskis ir pasidžiaugė, kad tos kalbos pagaliau virto realybe.
Jis, kitaip nei kai kurios kitos Rusijos žvaigždės, neigia Lietuvos pilietybės prašęs siekdamas konkrečios naudos. “Gal kas ir galvoja, kad gavęs jūsų šalies pilietybę galėsiu laisvai keliauti po užsienio šalis. Tai netiesa, dar trejus metus galiu laisvai keliauti po Europos Sąjungą, nes tokią galimybę man suteikė Ispanija. Tai ilgas laiko tarpas žinant, kad man jau septyniasdešimt penkeri”, - emocingai dėstė krepšinio specialistas ir, be kita ko, pabrėžė turįs ir JAV žaliąją kortelę.
M.Drobiazko istorija nesikartoja
Prieš keliolika metų Lietuvos pilietybę sunkiai gaudavo net mūsų šaliai norį atstovauti ir nusipelnę sportininkai. Albervilio olimpinėse žaidynėse Lietuvos sporto funkcionieriai nenorėjo leisti dalyvauti po dešimtmečio Lietuvos olimpine viltimi vadintai Margaritai Drobiazko. Dabar nebe ruse, o Lietuvos šokėja ant ledo vadinama sportininkė, siekdama gauti Lietuvos pilietybę, buvo priversta ištekėti už Povilo Vanago draugo. Tapusi jo žmona, Margarita gavo mūsų šalies pilietybę ir galėjo atstovauti mūsų šaliai.
Per pastarąjį dešimtmetį situacija iš esmės pasikeitė. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos šokėjo ant ledo Aurimo Radišausko naujajai partnerei amerikietei Klover Zacman Prezidentas Valdas Adamkus išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę.
1981 metų lapkritį JAV, Niu Džersio valstijoje, gimusi K.Zacman poroje su 18-mečiu A.Radišausku pirmą kartą publikai pasirodė renginyje “Ledo žvaigždės”. Sausį pora ketino pasirodyti Europos čempionate, todėl amerikietei Lietuvos pilietybė buvo suteikta itin greitai. Tačiau dėl amerikietės ligos duetas nestartavo varžybose.
Suteikia kilmingųjų palikuonims
Dosniai Lietuvos piliečio pasai dalijami ir Jungtinių Valstijų piliečiams. 67 metų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politikos mokslų ekspertas tarptautinių saugumo studijų srityje Ričardas Krickus taip pat Prezidento dekretu yra tapęs mūsų šalies piliečiu. Aiškinta, kad 1990-1991 metais R.Krickus savo straipsniais ragino JAV administraciją pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, jis - knygos “Kruvinasis sekmadienis” autorius. R.Krickus, kaip ir daugelis kitų, Lietuvos pilietybės prašė tik norėdamas atkurti istorinį ryšį su savo senelių žeme.
Vadovaujantis šiuo argumentu prieš kelerius metus pilietybė buvo suteikta ir dalį sudegusio Kurhauzo pastato Palangoje atgavusio grafo Alfredo Tiškevičiaus sūnui, 62 metų Adamui Marijai Tiškevičiui.
Lenkų tautybės JAV pilietis, grafų šeimos palikuonis, siekį gauti Lietuvos pilietybę motyvavo tuo, jog nori būti aktyviu Lietuvos visuomenės nariu, ketina prisidėti prie tėvų, senelių krašto kultūros, švietimo ir mokslo augimo bei plėtros. A.M.Tiškevičius gimė 1940 metais Kaune, tais pačiais metais kilminga šeima emigravo į Lenkiją. Tarp išimties tvarka gavusiųjų pilietybę - ir kiti Lietuvos ir Lenkijos kilmingųjų palikuonys.
Tarpininkauja kardinolas
Lietuvai nusipelniusieji žmonės, norėdami gauti mūsų šalies pilietybę, privalo pateikti motyvuotą prašymą. Juos svarsto Pilietybės teikimo komisija, kuriai pirmininkauja Prezidentas Valdas Adamkus. Svarus argumentas greta pilietybės prašančiojo prašymo - žymių lietuvių rekomendacijos ir vadinamieji tarpininkavimo laiškai.
Tarpininkaujant kardinolui Audriui Juozui Bačkiui, Lietuvos pilietybė suteikta Prancūzijos piliečiui, kunigui vienuoliui, Sorbonos universiteto filosofijos magistrui Reno Mari Remi Desplanokjė, nuo 1994 metų Šv.Jono kongregacijos vienuolyno vyresniajam Vilniuje.
Lietuvos piliečiais taip pat tapo 8 užsieniečiai vienuoliai benediktinai, penktus metus gyvenantys Kelmės rajone Palendriuose.
Atveria Europos duris
Iki 1993 metų vasario dar septyniasdešimčiai asmenų išimties tvarka pilietybę yra suteikusi ir tuometinė Aukščiausioji Taryba. Tarp pirmųjų, gavusių mūsų šalies pasą, buvo garsi Rusijos menininkų pora - Maja Pliseckaja ir Radionas Ščedrinas.
Praėjusiais metais pagal bendrą tvarką Lietuvos piliete tapo ir garsi Rusijos atlikėja, Alos Pugačiovos ir lietuvio Orbako dukra Kristina Orbakaitė. Ji nesikreipė į Prezidento vadovaujamą komisiją ir, kaip daugelis su Lietuva susijusių asmenų, dokumentus pateikė Migracijos tarnybai. Tokiu būdu per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos piliečiais tapo per 10 tūkstančių žmonių.
Garsi Rusijos atlikėja neslepia nejaučianti didelių sentimentų Lietuvai ir atvirai prisipažįsta, kad su lietuvišku pasu ji laisvai galės atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir gastroliuoti po visą Europą. “Šis pasas man atvers daugelio Europos valstybių duris”, - yra sakiusi populiari dainininkė.
Dvigubos pilietybės problemos
Prezidento kanceliarijos vadovas A.Meškauskas sako, kad išimties tvarka pilietybė suteikiama žmonėms, kurie yra nusipelnę mūsų šaliai. “Įstatyme nėra konkrečių darbų sąrašo, todėl Pilietybės teikimo komisija ir sprendžia, ar tie darbai yra prasmingi”, - sakė kanceliarijos vadovas.
Jis nelinkęs teigti, kad kai kurie žmonės Lietuvos pilietybės prašo tik norėdami gauti konkrečios naudos. “Kol kas nė vienas to savo prašyme nenurodė, todėl negaliu sakyti, kad daugelis turi tokį motyvą, - sakė A.Meškauskas. - Daugelis jaučia sentimentų Lietuvai, gavę pilietybę jie gali būti arčiau savo šalies. Kai kurie nori turėti tą pačią pilietybę, kokia buvo jų prosenelių”.
Pareigūnai pripažįsta, kad daugelis išimties tvarka Lietuvos piliečiais tapusių asmenų vargu ar vykdo pilietines pareigas. “Tik pusė gyvenančiųjų Lietuvoje eina į rinkimus. Todėl tai nėra didelė problema. Atvirkščiai, Lietuvai - garbė, kad tokie žmonės, kaip Česlavas Milošas, yra jos piliečiai”, - sakė A.Meškauskas.
Mūsų šalies Prezidento kanceliarijos vadovas prisimena, kad iki šiol Lietuvos pilietybė buvo atimta tik vienam žmogui, jis norėjo apgauti Lietuvos valdžią. “Demokratinėse valstybėse pilietybės atėmimo procedūros vyksta labai retai”, - pastebėjo A.Meškauskas.
