Atsisakiusi gydytojų pagalbos, moteris pasitikėjo vaistažolėmis bei rankomis neva gydžiusio žmogaus galiomis ir iškeliavo Anapilin
Kaunietė Virginija Petrauskienė prieš trejetą mėnesių mirė būdama vos 49-erių metų, palikusi sielvartaujančius sūnų ir vyrą. Moteriai buvo diagnozuotas krūties vėžys, tačiau jos vyras Adas Petrauskas įsitikinęs, kad ji turėjo galimybių išgyventi ilgiau, jeigu būtų nepasikliovusi bioenergetiku bei psichologu save vadinusiu žmogumi ir neatstūmusi medikų pagalbos.
Užklupo onkologinė liga
Virginijai krūties vėžys buvo diagnozuotas 1998 metais. Moteris gydėsi Kauno onkologijos ligoninėje. Po ilgo gydymo, Virginija jautėsi gerai, buvo žvali, gyveno įprastą, normalų gyvenimą, kaip ir iki ligos, - pasakojo Adas Petrauskas. - Tačiau po ketverių metų liga, matyt, atsinaujino.
Šią savo ligonę puikiai prisimena ją gydžiusi gydytoja Edita Juodžbalienė, dabar dirbanti Kauno medicinos universiteto klinikose. Šios jaunos, gražios pacientės krūtyje buvo du navikai, padidėję pažasties ir kaklo limfmazgiai. Tuo metu tai buvo laikoma ketvirta vėžio stadija, - sakė Edita Juodžbalienė.
- Įvertinus greitą ligos eigą, jauną ligonės amžių, tai, kad ji nesirgo kitomis gretutinėmis ligomis, buvo pritaikytas gana intensyvus gydymas: ikioperacinė chemoterapija, spindulinė terapija. Gydymo rezultatai labai džiugino, nes po jo, toliau dar gydant tamoksifenu, net 4 metus ligos progresavimo duomenų nebuvo. Tuo metu mane sužavėjo šios moters atkaklus siekis pasveikti, domėjimasis savo liga, užsispyrimas siekiant mūsų bendro tikslo.
Atsisakė vaistų ir gydymo
Ligai atsinaujinus, Virginija nesikreipė pas gydytojus, atsisakė vaistų. Ji nuėjo pas kažkokį ekstrasensą, kuris neva gydė vaistažolėmis, parvežtom iš Indijos, Tibeto kalnų ar taigos. Bet aš manau, kad šis vyras - tikras šarlatanas ir aferistas, kuris dar prapuldys ne vieną žmogų. Niekada jam neatleisiu už žmonos mirtį. Jis padėjo Virginijai išeiti iš šio gyvenimo, - kaltino Aleksą Vienažindį našlys Adas Petrauskas.
Adas sakė mėginęs Virginiją įkalbėti nueiti pas gydytoją, bet ji nė nenorėjo klausyti. Tą padaryti ragino ir moterį gydžiusi Edita Juodžbalienė. Tačiau Virginija, pasak Ado, pasikliovė Aleksu Vienažindžiu, prisistatančiu Lietuvos liaudies medicinos asociacijos prezidentu. Anksčiau jis vadinosi Jurijum Popovu, bet kažkodėl pakeitė pavardę, - pasakojo Adas Petrauskas. - Ant reklaminio lapelio, kurį turėjo Virginija, buvo parašyta, kad Jurijus Popovas - medicinos magistras, fiziologas, psichologas, bioenergetikas, gydo pradinės stadijos vėžį, skrandį, urologinius, stuburo, nervų sistemos ir kitas ligas bei susirgimus. Bet aš manau, kad jis - tik geras psichologas, sugebantis taip paveikti žmones, kad jie net galvas pamestų ir patikėtų nesąmonėm, kad žolelėm galima išgydyti vėžį. Be to, labai abejoju, ar jis tų vaistažolių iš tiesų parsiveždavo iš minėtų šalių.
Kai moters kakle prieš porą metų pastebėjau didėjantį limfmazgį, supratau, kad liga vėl kelia galvą ir teks pakeisti kai kuriuos gydymo metodus, - prisiminė gydytoja Edita Juodžbalienė. - Tačiau mane nustebino jos kategoriškas atsisakymas ne tik pakeisti vieną vaistą kitu, bet ir atlikti tyrimus. Jokie argumentai nei tada, nei vėliau nepadėjo. Po to sužinojau, kad ją pradėjo gydyti ekstrasensai, o jie dažniausiai uždraudžia taikyti standartinį priešvėžinį gydymą. Mes gerbiame žmogaus sprendimus, kad ir kokie jie būtų, bet toks išsilavinusios moters asmenybės pasikeitimas (lyg būtų užhipnotizuota) mane pritrenkė. Ligonę pamačiau dieną prieš mirtį. Aišku, kalba buvo tik apie galimą paliatyvią pagalbą. Tačiau net negalėdama apsiversti ant šono, bijojo mano prisilietimo, kad nesuardyčiau jos energijos. Man pasirodė: ji net džiaugiasi, kad miršta. Nuo tokių minčių jai gal ir buvo lengviau, tačiau mūsų gyvenimai dar priklauso ir vaikams, artimiesiems, kuriems mes esame labai reikalingi.
Sunku Adui Petrauskui prisiminti paskutines žmonos, su kuria kartu išgyveno 25-erius metus, gyvenimo akimirkas. Keletą dienų prieš mirtį ji vis mėgino prisiskambinti tam stebukladariui, tačiau jis nė karto neatsiliepė. Valandą prieš mirtį ji tvirtino, kad jaučiasi gerai ir vis dar laukė jo skambučio, - sakė A.Petrauskas.
Vyras teigė: Virginija pasakojusi, jog A.Vienažindys gydydavo kaip ekstrasensas - rankomis. Už kiekvieną seansą reikėdavo mokėti, tačiau kiek, tiksliai neprisimenąs, - lyg po 50 litų.
Gydytojas painiojosi
Dar užvakar Aleksas Vienažindys telefonu patvirtino, kad jis tebegydo, kaip nurodyta reklaminiame leidinuke, įvairius susirgimus. Atsakymas buvo lakoniškas: Taip.
- O jei diagnozuotas krūties vėžys? - paklausėme.
- Priklausomai nuo to, kokia stadija, ar yra metastazių. Reikia nagrinėti, žiūrėti. Iš kur jūs skambinate? - atsakė Aleksas Vienažindys.
- O kur vyksta gydymas? Kaune ar reikia atvažiuoti pas jus į Vilnių?
- Reikia atvažiuoti į Vilnių. Kaune aš nedirbu. Reikėtų man paskambinti po keleto dienų, nes tris keturias savaites negalėsiu jūsų priimti.
Prisistačius, jog esu Kauno dienos žurnalistė, domiuosi jo taikytu vėžio gydymu, ir paprašius pakomentuoti Virginijos Petrauskienės gydymą atsakė:
- Aš nesu onkologinių ligų gydytojas ir neužsiimu tokiais dalykais kaip gydymu. Aš esu psichologas.
- Jūs ją gydėte? - paprašėme patvirtinimo.
- Aš nesuprantu, kokiu klausimu jūs man skambinate, - vengė atsakymo A.Vienažindys.
Naujausi komentarai