Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Vaizdingos teritorijos - po piniginiu padu
2005-12-28
Arūnas ANDRIUŠKEVIČIUS
Aplinkos ministerijos nutarimas sudarė sąlygas, užuot projektavus individualius namus, statyti trijų aukštų daugiabučius pastatus
Į vaizdingiausias Kauno miesto ir rajono vietoves masiškai veržiasi sunkiai kontroliuojamos statybos. Su tokia invazija jau susidūrė Lampėdžių, Kačerginės, o neseniai ir Kleboniškio gyventojai.
Gyvenamųjų namų bumo nesustabdo ir tai, kad žemės paskirtis - rekreacinė. “Kauno dienos” žiniomis, šiuo metu svarstoma galimybė net 66 miesto vietose pakeisti Bendrojo plano nuostatas, nors jis patvirtintas vos prieš dvejus metus. Dažnai gyventojai bejėgiai sustabdyti chaotiškas statybas, už kurių slepiasi milijoniniai interesai.
Užprogramuotas konfliktas
Vienas paskutinių pavyzdžių, kai rekreacinė teritorija rengiama statyboms, - Neries pakrantė. Kleboniškyje dviejose vietose - buvusioje “Kauno vandenų” teritorijoje ir Undinės gatvėje esančiame sklype - jau pradėtos Bendrojo plano pakeitimo procedūros, o kitoje rekreacinėje teritorijoje atkuriamos nuosavybės teisės.
Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pripažino, kad iki šių metų vasaros nuosavybės teisės šioje teritorijoje negalėjo būti atkurtos, nes tai buvo valstybinė miško žemė.
“Tačiau Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo šį statusą panaikino. Miškotvarkos specialistai nustatė, kad tai ne miškas, o atskiri miškeliai. Mes privalome atkurti nuosavybės teises”, - teigė valdininkas.
Jis pripažino, kad užprogramuojamas tam tikras konfliktas. “Tačiau tokią situaciją sudarome ne mes, o įstatymų ir nutarimų leidėjai”, - sakė Urbanistikos skyriaus vedėjas.
Kleboniškyje savininkams artimiausiu metu bus sugrąžintas apie kilometras Neries pakrantės. Tai bene vaizdingiausios vietos. Šalia gyvenantiems žmonėms nerimą kelia tai, kad čia planuojama statyti net daugiabučius pastatus.
Pakeitimai naudingi savavaliautojams
“Kauno dienai” pradėjus domėtis Kleboniškio istorija, paaiškėjo, kad gyventojų nerimas - pagrįstas. Pakeitus Bendrąjį planą ir patvirtinus detalųjį, Neries pakrantėje gali iškilti ne individualūs namai, o trijų aukštų daugiabučiai statiniai.
“Šalia mūsų valdų esančiame sklype jau prasidėjo kažkoks bruzdesys. Girdime gandų, kad čia bus statomas daugiabutis. Paaiškėjo, kad jau keičiamas Bendrasis planas”, - teigė Kleboniškyje gyvenanti Elena Anilionienė.
Pagal iki šiol galiojusias nuostatas buvo reglamentuoti trys užstatymo būdai: sodybinis, mažaaukštis (iki 3 aukštų) ir daugiaaukštis. Tačiau neseniai Aplinkos ministerija priėmė nutarimą ir paliko tik du būdus: mažaaukštį ir daugiaaukštį.
Specialistų teigimu, įsigaliojus šioms nuostatoms, vietoj individulių namų galima statyti pastatus iki trijų aukštų.
“Iš tiesų iškilo tam tikras nesusipratimas, todėl mes jau kreipėmės į Aplinkos ministeriją, kad ši nutarimo nuostata būtų papildomai išaiškinta”, - teigė N.Valatkevičius.
Kainos - fantastiškos
Kleboniškyje, buvusioje “Kauno vandenų” teritorijoje, jau pradėta Bendrojo plano keitimo procedūra. Savivaldybės bendrovė tos teritorijos atsisakė, ir sklypai buvo grąžinti savininkams. Tuomet kalbėta, kad Kleboniškyje aro kaina siekia net 30 tūkstančių litų.
Antradienio vakarą Savivaldybėje surengtame pasitarime kai kurie gyventojai prasitarė, kad šiuo metu aro kaina šoktelėjo net iki 70 tūkstančių litų.
Pokalbyje su Savivaldybės valdininkais dalyvavo ir žemes siekiantys atgauti savininkai ar jų atstovai, ir Kleboniškio gyventojai. Tarp jų kilo gana aršios diskusijos. Savininkai tikino norintys atgauti žemę, tačiau vengė kalbėti apie planuojamas statybas.
N.Valatkevičius taip pat tikino, kad kol kas tik atkuriamos nuosavybės teisės ir apie statybas kalbėti per anksti. Tačiau tiek Kaune, tiek Lietuvoje apskritai tapo įprasta, kad, sugražinus žemę savininkams, ją perperka apsukrūs verslininkai. Vėliau “pradingsta” rekreacinė jos paskirtis, iškyla gyvenamieji namai.
Aistras dar labiau pakurstė Savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Povilas Kuprys. Jis pokalbio metu vaizdingą Kleboniškio pakrantę palygino su Fredos miesteliu.
“Ten irgi buvo dykvietė su apleistais šiltnamiais, o dabar iškilo modernus gyvenamųjų namų kvartalas”, - teigė valdininkas.
“Po tokio palyginimo viskas tampa aišku. Bendrojo plano pakeitimo procedūra tėra formalumas. Kyla įtarimų, jog Savivaldybėje jau seniai nuspręsta, kad Neries pakrantėje iškils gyvenamųjų namų kvartalas”, - sakė Kleboniškio gyventojas.
Neapsaugo net valstybinio miško statusas
Kleboniškis nėra vienintelė Kauno miesto ar rajono vietovė, kur kyla konfliktas dėl statybų. “Kauno diena” neseniai rašė apie Kačerginėje planuojamą aferą. Ten rengiamas miestelio bendrasis planas. Sklypai planuojami ne tik netoli Nemuno, bet ir vaizdingame pušyne. Čia taip pat dangstomasi nuosavybės teisių atkūrimo principu.
Dalis Kačerginės senbuvių, pretenduojančių atgauti žemes, įsitikinę, kad tie sklypai atiteks būtent jiems. Tuo tarpu specialistai tuo abejoja ir teigia, kad dažniausiai tokiais atvejais žemę užvaldo apsukrūs verslininkai.
Keisčiausia, kad Kačerginėje sklypai planuojami net valstybinės reikšmės pušyne. Šiai aferai įteisinti bus reikalingas Aplinkos ministerijos pritarimas. Tačiau Kleboniškio pavyzdys tarsi patvirtina, kad ir sostinėje galima rasti “reikalingų žmonių”.
Lampėdžių gyventojai kreipėsi į teismą
Į konfliktinę situaciją dėl statybų pateko ir Lampėdžių bendruomenė. Dar praėjusiais metais Gintaro gatvėje be detaliojo plano prasidėjo daugiaaukščio statybos. Gyventojai nebuvo supažindinti su pastato projektu. Po kilusių ginčų bendruomenė kreipėsi į teismą.
Lampėdžių bendruomenei įtarimų sukėlė ir bandymas 2,4 hektaro sumažinti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio ribas. Savivaldybės atstovai teigė, kad čia planuojama įrengti kempingą.
“Įtariame, kad kempingas yra tik priedanga poilsio zonai urbanizuoti”, - prieš keletą mėnesių sakė Lampėdžių bendruomenės pirmininkė Edita Gudišauskienė.
Žaliųjų zonų mažėja
Savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius buvo Bendrojo plano projekto vadovas. Jis nurodė, kad tvirtinant šį planą ieškota kompromiso su žaliųjų atstovais.
“Dirbome savotiškame kautynių lauke, todėl kai kuriose vietose patvirtinome žaliąsias zonas, nors jau tada buvo beveik aišku, kad teks keisti paskirtį. Galima sakyti, jau tada užprogramavome Bendrojo plano pakeitimus. Nemanau, kad tai bloga praktika. Svarbiausia kontroliuoti, kad nebūtų skaidomi didžiuliai žalieji masyvai”, - teigė S.Lukošius.
Tačiau valdininkas pripažino, kad kur kas didesnę grėsmę miestui kelia Aplinkos ministerijos nutarimas, kuriuo panaikintas sodybinio užstatymo statusas. “Iš tiesų būtina patvirtinti miesto statybų reglamentą ir apsisaugoti nuo savivalės”, - sakė S.Lukošius.
Tuo tarpu Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovus tokie valdininkų manevrai stebina. Jie atkreipė dėmesį, kad Kaune kasmet mažėja žaliųjų plotų. Iš miesto žemėlapio jau pradingo “Žalgirio” stadionas, ne kartą rašyta apie sandalingas statybas Panemunės šile.
