Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Vaistų reklamos šešėliai
2008-04-05
Marijana JASAITIENĖ
Lietuvoje plinta nauja liga – priklausomybė nuo vaistų reklamos. Medikai perspėja, kad lengvai pasiekiami vaistai gali ne pagydyti, o pakenkti – užtušuoti sunkios ligos simptomus.
Skundėsi skrandžio skausmais
„Vėžys suteikia unikalią galimybę nesusirgti Alzheimeriu“, – tai vienas paskutiniųjų Lietuvos muzikos legendos Vytauto Kernagio posakių. Alzheimerio liga 57-erių menininkui dar negrėsė, jis buvo pernelyg jaunas. Bet ar buvo galima laiku pastebėti pirmuosius vėžio požymius? Šis klausimas neduoda ramybės Maestro artimiesiems, draugams, medikams.
Vytautas pas gydytojus vaikščioti nemėgo, nors jautė sveikatos negalavimų – yra skundęsis padidėjusiu skrandžio rūgštingumu.
Draugų teigimu, vakarėliuose iš alkoholinių gėrimų paprastai rinkdavosi degtinę, vengė alaus, vyno.
Vaistai nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo parduodami be receptų. Jie buvo laikina pagalba ir V.Kernagiui.
„Gal būtų buvę kitaip, jei didysis Maestro, užuot gėręs dažnai reklamuojamus vaistus, būtų išsityręs skrandį zondu. Liga būtų diagnozuota anksčiau ir būtų atsiradusi didesnė galimybė ją nugalėti. Paskambinau Maestro artimiesiems ir paklausiau, ar ne taip buvo. Deja, tai tiesa. Maestro kelerius metus skundėsi skausmais prie saulės rezginio ir dažnai vartojo skausmą malšinančius vaistus“, – Maestro netekties prislėgtas savo interneto svetainėje rašė politikas Artūras Zuokas.
Po V.Kernagio mirties per televiziją buvo parodytas Maestro išgarsinęs filmas „Mažoji išpažintis“. Paradoksas: jo reklaminiame intarpe mirgėjo vieno vaisto nuo skrandžio skausmo pavadinimas.
Vaistai paslepia ligą
Baisiausia, kad vėžys, įsisukęs į virškinamąjį traktą, diagnozuojamas bene sunkiausiai. Pykinimas, vėmimas, viduriavimas – tai simptomai, būdingi ne vienai ligai. Ryžių košė ar stipri kava, juolab vaistai nuo viduriavimo gali simptomus sustabdyti, bet tai, kaip ir rūgštingumą mažinantys vaistai, patvirtino profesorius, gali užtušuoti sunkios ligos simptomus.
„Būna, kad nieko negalime padaryti: ligos simptomai – pirmi, o vėžio stadija – paskutinė“, – su neviltimi balse kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos narys Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas.
Pirkėjus svaigina reklama
Vaistai reklamuojami skambiomis eilėmis, dainomis, stebuklinių pasakų siužetams prilygstančiais vaizdais ir palyginimais.
„Net nežiūrėdami televizoriaus žinome, kokie vaistai kurią dieną reklamuojami“, – liūdnai šyptelėjo „Mažalapės liepos“ vaistinės vedėja Ovidija Mažeikienė. Prisiklausę ir prisižiūrėję reklamos negaluojantieji skuba ne pas gydytojus, o į vaistines, kurios yra greičiausias, nors ir trumpalaikis išsigelbėjimas.
Gyvenimo tempas – pašėlęs, eilės pas gydytojus netrumpos, todėl reklamuojamų vaistų žmonės griebiasi tarsi gelbėjimosi rato.
Rėksminga pigiausių vaistų, didžiausių jų kainų nuolaidų reklama piktina kai kuriuos vaistininkus. „Salus“ vaistinės vadovas Valerijus Kazilevičius stebisi ir pirkėjais, ir savo kolegomis: „Mums, lietuviams, reikia visko daug ir už dyką. Pirkėjai tiesiog svaigsta nuo reklamų, kuriose vaistinės skelbiasi esančios pigiausių vaistų lyderėmis, ir perka vaistus vien dėl to, kad jie parduodami su nuolaida.“
V.Kazilevičius pasakojo, kad į jo vaistinę ateina žmonės, nešini krepšiais savitarnos vaistinėse prisipirktų pigių vaistų ir prašo išaiškinti, ką jie gydo. Arba, mirus šeimos nariui, atneša nebereikalingų vaistų už kelis tūkstančius litų. Vadinasi, tiek atsargų buvo prikaupę ir naiviai tikisi jas grąžinti į vaistinę.
Nesvarbu, diena ar naktis
Apklausų duomenimis, vaistus vartoja beveik du trečdaliai mūsų šalies gyventojų. Iš jų gydytojų paskirtus vaistus – apie 1,1 milijono, savo nuožiūra – 1,6 milijono. Trečdalis Lietuvos gyventojų pas šeimos gydytoją eina vien dėl vaistų recepto – jo reikalauja nepaisant gydytojo nuomonės.
Lietuvoje yra beveik pusantro tūkstančio vaistinių. Iš jų 213 Vilniuje, tiek pat Kaune.
„Gintarinės“ vaistinės, dirbančios visą parą, vedėja Danutė Janonienė patikino, kad nakties prekybos apyvarta lygiai tokia pati, kaip ir dienos. „Žmonės perka vaistus nuo virškinimo sutrikimų, nuo skausmo, temperatūros“, – vardijo naktimis dirbanti vaistininkė Dalė Rimkienė.
Itin aktyvi prekyba savaitgalių naktimis. Vaistinės darbuotojos tikino, kad jos – ne prekybininkės ir nėra suinteresuotos parduoti kuo daugiau vaistų. Kelintą kartą atėjus tam pačiam pirkėjui tų pačių nereceptinių vaistų, pataria nueiti pas gydytoją ir išsitirti sveikatą.
Tuo tarpu JAV tvarka griežtesnė – ant kiekvienos nereceptinio vaisto pakuotės ten privalu užrašyti: „Nepirk antro pakelio, kreipkis į gydytoją.“
Staiga nutraukti negalima
Alkoholizmas, narkomanija – tai priklausomybės ligos. Dar nėra termino priklausomybei nuo vaistų pavadinti, tačiau ligonių, kuriuos reikia gydyti nuo per didelio vaistų vartojimo, daugėja.
„Į mus kreipiasi žmonės ilgai vartoję maksimalias vaistų dozes. Medikamentai nebeveikia, o gydytojai tų dozių didinti nebegali“, – pasakojo Kauno apskrities priklausomybės ligų centro Poliklinikos administratorė gydytoja psichiatrė Vilma Pukelevičienė.
Šie ligoniai gydomi stacionare, nes staiga nutraukti vaistų vartojimo negalima. Dažniausiai tai – vyresnio amžiaus žmonės, dažniau moterys nei vyrai. Be saiko savavališkai vartojant vaistus gali kilti pavojus gyvybei.
„Vartojant bet kuriuos vaistus būtina laikytis gydytojų rekomendacijų. Saviveiklos gydantis negali būti“, – perspėja Kauno Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų konsultantė Janina Manžurinienė.
Medikė pripažino: priklausomybė nuo vaistų reklamos – tai gresianti nauja liga, kuriai reikia rengtis.
Psichiatras, psichoterapeutas Raimundas Alekna:
Priklausomybė nuo vaistų – seniai žinomas reiškinys. Jis dažniau išsivysto moterims nei vyrams. Pastarųjų yra daugiau priklausomų nuo alkoholio, dėl to jie smerkiami, o moterų priklausomybė nuo vaistų visuomenėje nepripažįstama. Šios ydos kenkia ir fizinei sveikatai, ir socialiniams ryšiams, nes priklausomiems žmonėms išsivysto nerimas, ištinka panikos atakos.
Silpnos valios žmonės labai greitai gali tapti priklausomi nuo vaistų. Visuomenė vadovaujasi nuostata, kad vaistai visų pirma gydo. Tai yra priemonė, padedanti geriau jaustis, nededant jokių pastangų. Reklama suteikia informacijos, kuri yra patogi. Tačiau ne vaistai kalti, kad žmonės tampa priklausomi nuo jų. Tai diktuoja įsitikinimai, mąstymas, aklas tikėjimas. Reklama, vaistai, alkoholis savaime nėra blogis. Reklama suteikia informaciją. Tas, kuriam jos nereikia, ja ir nesinaudoja. Blogiausia, kai žmogus nepasitiki savimi ir tampa priklausoma asmenybe.
„Berlin Chemie Menarini Baltic“ generalinis direktorius Algimantas Blažys:
Vaistų reklamą būtina riboti, griežtinti dabar esančią tvarką. Tai turi padaryti šalies vadovybė. Dabar žmonės vadovaujasi reklama ir beverčiams maisto papildams išleidžia šimtus litų, o efektyviems gydytojų paskirtiems vaistams pinigų gaili. Mūsų kompanija, dalyvaudama konkurencinėje kovoje, taip pat reklamuoja nereceptinius vaistus, bet tai darome labai atsakingai, nepažeisdami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, kuri griežtai kontroliuoja vaistų reklamą, reikalavimų.
„AstraZeneca Lietuva“ kompanijos ryšių su visuomene projektų vadybininkė Agnė Gaižauskienė:
Šiuolaikinė vaistų reklama yra ir atvira, ir paslėpta. Ji labai agresyvi, skatina savigydą ir todėl yra žalinga. Žmonės, neturintys medicininio išsilavinimo, neturi savarankiškai vartoti vaistų, net vitaminų ir maisto papildų. Jie nėra tokie nekalti, kaip atrodo. Vaistų vartojimas ir juolab reklama turi būti saikinga. Net maistas, vartojamas be saiko, kenkia sveikatai. „AstraZeneca“ neturi nereceptinių vaistų, todėl jų plačiajai visuomenei nereklamuoja.
„Boehringer Ingelheim“ atstovybės Lietuvoje vadovas Arvydas Rudokas:
Kaip verslo atstovas, pasakysiu: kas nedraudžiama, tas leidžiama. Jei vaistų reklama būtų ribojama kaip, pavyzdžiui, alkoholio, jos būtų mažiau. Dabar reklamos augimą skatina konkurencija. Žmogus yra ne tik savo laimės, bet ir savo sveikatos kalvis. Kiekvienas, pirkdamas vaistus savo nuožiūra, turi įvertinti jų naudą sveikatai ir šalutinį poveikį. Kai sunegalavęs žmogus negali patekti pas gydytoją, jis eina į vaistinę. Tabletė vis dėlto yra geriau nei alkoholio taurelė ar cigaretė.
