Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Užmirštas kaimas
2005-07-30
Gediminas STANIŠAUSKAS
Pavytės kaimo gyventojai kasdien priversti bristi per upę, nes nėra nei liepto, nei kelio nusigauti iki artimiausios traukinių stotelės
Nedidelio Pavytės kaimelio (Kauno r.) žmonės, gyvendami XXI amžiuje, visiškai neturi kelio. Per Jiesios upę jie buvo pastatę tris lieptus, bet visi sugriuvo. Penkiolika metų dėmesio prašantys pavytiškiai visiškai nusivylė valdžia. “Jei ji negali pasirūpinti vienu kaimu, tai kaip gali valdyti valstybę?” - klausė kaimiečiai.
Nėra net nuorodos
Į redakciją Vidą Vasiliauskienę delegavo Pavytės kaimas. Jame yra 10 sodybų ir 45 bendruomenės nariai. “Nežinau, kaip čia paaiškinti, bet kaime neturime kelio”, - sakė Kauno rajono gyventoja. - Kreipėmės į visas įmanomas instancijas, bet pagalbos nesulaukėme”.
Ji tikino, esą žmonės kiekvieną dieną, metai iš metų, patiria nepatogumų, kai reikia nueiti iki traukinių stotelės arba į už 2 km esančią Garliavą.
Ten yra ne tik bažnyčia, maisto prekių parduotuvė, darbo vietos, bet ir poliklinika, kurioje pavytiškiai teigia dažnai apsilankantys ir vedantys į ją vaikus. Kaime gyvena 11 nepilnamečių.
Į Pavytės kaimą galima patekti tik važiuojant aplinkiniais keliais per Rokus. Maždaug 3 km už Rokų, prie posūkio į žvyrkelį, kur pakelėje stovi nedidelė koplytėlė su Jėzaus statula, į Pavytės kaimą reikia važiuoti dar apie 3,5 km žvyruotu keliu. Jokių nuorodų, kad čia yra Pavytės kaimas, nėra. Galiausiai žvyrkelis baigėsi prie vienos sodybų.
Prireikia alpinisto įgūdžių
Dešimt suaugusiųjų pasakojo, jog traukiniu pasiekti Kauną jiems pigiausia ir patogiausia. Bet iki stotelės laukais tenka pėdinti apie 1 km. Pakeliui reikia nusileisti stačiu šlaitu, bėgiais pereiti geležinkelio tiltuką, kuris visiškai nepritaikytas pėstiesiems. “Po traukiniais jau žuvo 5 šio kaimo žmonės, suprantama, per daugelį metų, - sakė V.Vasiliauskienė. - Bet juk šioje vietoje eina ir vaikai”.
Rodydami sudėtingą kelią žmonės skundėsi, kad neseniai ūkininkas suarė laukus, todėl dirvonais eiti iki šlaito pasidarė dar sunkiau, o palijus - visiškai neįmanoma. “Nejaugi dabar turėtume užsiauginti sparnus”, - ironiškai klausė Nijolė.
Parodytas šlaitas yra itin status ir pavojingas leistis. “Bet pavasarį kito pasirinkimo neturime, nes per upę bristi pavojinga”, - tikino žmonės.
Kasdienis ritualas - perbristi Jiesią
Į traukinių stotelę ir Garliavą žmonės eina, atrodytų, šiems laikams visiškai nesuprantamu keliu - turi perbristi apie 8 metrų pločio Jiesios upę. “Vasarą ir rudenį brastą perbrendame, o žiemą pereiname ledu”, - sakė Onutė Grimalauskienė.
Brisdami per upę žmonės pasakojo, esą patys kažkada buvo pasistatę net tris lieptelius, bet visus juos suardė pavasarį iš krantų išsiliejusi upė. Tarpukariu per upę pastatytas tiltas sugriuvo, kai per jį važiavo tankas. Sovietmečiu gyventojams padėdavo okupantų kariuomenė. “Tai kur dabar yra mūsų kareiviai?” - klausė žmonės.
Dar einant kartu su gyventojais upės link, plyną lauką, apaugusį žole, O.Grimalauskienė pavadino keliu. “Nesistebėkite, žemėlapiuose ši vieta nurodyta kaip 6 metrų pločio kelias. Kad vizualiai jo nėra, nekreipkite dėmesio”, - sakė Onutė.
Prašo nenusigręžti
Pavytės kaimo bendruomenė Onutę laiko aktyviausia kaimiete. Ji pasirašė visus laiškus, kuriuos žmonės kelerius metus siuntė Vyriausybei ir Seimo vadovams.
“Per visus nepriklausomybės metus niekas neišgirdo mūsų prašymo pastatyti bent lieptą, - laiškuose rašo O.Grimalauskienė. - Upė yra tik keleto metrų pločio. Prašau, nenusigręžkite nuo mažo kaimelio žmonių. Juk iš mažų ir susideda Lietuva”.
Valstybės instancijos Pavytės kaimui siūlė kreiptis pagalbos į Kauno rajono savivaldybę.
Kelių ir transporto skyriaus vedėjo Gražvydo Urbanavičiaus nuomone, pavytiškiai pageidavimą pastatyti lieptą turėtų raštiškai išdėstyti Rokų seniūnui.
“Prašymą įtrauksime į bendrą kelių tiesimo ir remonto programą, bet, suprantama, viskas priklausys nuo lėšų, - sakė G.Urbanavičius. - Jei seniūnija nepatenkina žmonių prašymo, tegul jie rašo skundą Savivaldybei”.
Įvairiems kelių remonto darbams šiemet Savivaldybė skyrė 3,5 mln. Lt. Pavytės kaimą G.Urbanavičius pavadino palyginti dideliu su kitomis Kauno rajono gyvenvietėmis.
Įtaria politinių oponentų klastą
Susitikimo išvakarėse paskambinus Rokų seniūnui Algirdui Tatarūniui, ar jis nenorėtų atvykti ir paaiškinti, kodėl skundžiasi žmonės, jis atsisakė atvykti. “Ten (Pavytės kaime) yra penki žmonės ir dešimt problemų, - sakė A.Tatarūnis. - Tas kaimas merdintis ir jame beveik žmonių nelikę”. Tiltas, pasak seniūno, pavytiškiams reikalingas tik tam, kad jie galėtų nueiti į Garliavos bažnyčią. Jis tarsi nusistebėjo, kad “jie (žmonės) parašė skundą netgi Artūrui Paulauskui”.
“Kažkada tiltas per upę buvo, bet jis sugriautas ir jo nėra, - konstatavo A.Tatarūnis. - Nėra lėšų ir gal kažkada problema išsispręs”.
“Bet gal gerai, kad žmonės aktyvūs?” - paklausėme. “Tačiau po to vyresnybė manęs klausia, kodėl nekontroliuoju situacijos”, - teigė seniūnas, lyg ne jam derėtų rūpintis Rokų seniūnijos gyventojais.
Vėliau A.Tatarūnis pradėjo domėtis, “kodėl spauda kabinėjasi prie Rokų seniūnijos”. Jis įtarė, kad domėdamasi Pavytės kaimo gyventojų rūpesčiais “Kauno diena” vykdo kažkieno politinį užsakymą ir išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad pavytiškiai jo neinformavo prieš kreipdamiesi į žiniasklaidą.
