Už grotų - Europa
Jau po mėnesio suimtieji bus apgyvendinami pačiame Kauno centre atstatytame tardymo izoliatoriuje
Vakar iškilmingai atidarytas vienas ilgiausiai rekonstruotų pastatų Kauno miesto centre. Oficialioje ceremonijoje, kaip ir pridera, dalyvavo ne tik miesto vadovai, bet ir aukščiausios valdžios atstovai, teisėsaugos pareigūnai, kurie, skambant pučiamųjų orkestro maršams, į atidarymą ėjo nešini gėlėmis ir dovanomis.
Svečius juosusios aukštos tvoros ir spygliuotos vielos ritiniai liudijo, jog iškilmės skirtos ne eiliniam pastatui, o naujajam Kauno tardymo izoliatoriui, kuris tapo pirmąja įkalinimo įstaiga, atidaryta Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.
Įstaigai linkėta mažiau lankytojų
Buvęs Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas lygiai po 140 metų vėl priglaus laisvės netekusius ir teismo laukiančius asmenis. Carinės Rusijos laikus menančio pastato rekonstrukcija užsitęsė daugiau kaip šešerius metus ir mokesčių mokėtojams kainavo 24 mln. litų, t.y. daugiau kaip dvigubai viršijo pirminio projekto sąmatą.
Į atidarymo iškilmes susirinkę svečiai apie išleistus milijonus nekalbėjo. Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento, įkalinimo įstaigų, teismų bei kitų teisėsaugos institucijų atstovai vieni kitus sveikino pagaliau baigus rekonstrukciją, po kurios pastatas išsaugojo savo dvasią ir paskirtį bei tapo moderniausia įkalinimo įstaiga Lietuvoje.
Nepraėjo nė 140 metų, ir istorinis teisingumas atstatytas, pastatui grąžinant tą patį vaidmenį, - džiaugėsi teisingumo ministras Vytautas Markevičius, prisiminęs, jog izoliatoriaus atnaujinimo darbai judėjo gana sunkiai.
Rekonstruodami pastatą siekėme, kad asmenys, kurie dar nenuteisti, gyventų ne blogesnėmis sąlygomis nei sulaukusieji bausmės. Čia sudarytos tikrai geros, europietiškos sąlygos. Įkalinimo įstaiga nėra maloni vieta, tačiau jos, kaip sako patarlė, niekada negalima išsižadėti, - šmaikštavo ministras.
Kiti svečiai, sveikindami izoliatoriaus vadovybę atidarymo proga, neslėpė sutrikimo, jog šį kartą tenka džiaugtis gana specifinės įstaigos įsikūrimu, ir dar miesto centre.
Pirmą kartą atidarydamas naują objektą negaliu pasakyti, kad džiaugiuosi. Suprantu, kad labai reikia tokio pastato, kur įkalintiesiems būtų sudarytos žmoniškos sąlygos, - kalbėjo miesto meras Arvydas Garbaravičius, linkėdamas, kad izoliatorius sulauktų kuo mažiau lankytojų.
To paties linkėjo ir kitoje A.Mickevičiaus gatvės pusėje įsikūrusio Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis, pajuokavęs, kad tarp dviejų įstaigų ateityje turėtų būti nutiestas tunelis - tuomet teisiamuosius būtų galima pervesti iš vieno pastato į kitą, užuot juos vežus specialiais automobiliais.
Projektą derino prie ES standartų
Iškilmių dalyviai pirmieji apsilankė naujajame tardymo izoliatoriuje. Prieš įeidami pro kol kas laisvai atvertus įstaigos vartus, teisingumo ministras ir izoliatoriaus vadovas Markas Tokarevas perkirpo juostelę. Kaip ir dera tokio pobūdžio šventėms, pastatas buvo pašventintas.
Moderniausia šalies įkalinimo įstaiga, užimanti apie 7 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją, po mėnesio galės priimti 262 sulaikytus asmenis, kuriems teismo sprendimu paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. 82-ose kamerose jau sustatyti pačių nuteistųjų pagaminti baldai, pritvirtinti prie grindų, paklotos kai kurios lovos. Daugumoje kamerų bus apgyvendinti 3 arba 4 asmenys. Jau prasidėjus rekonstrukcijai, teko derinti projektą ir, kaip reikalauja ES standartai, vienam suimtajam skirtą plotą padidinti nuo 3 iki 5 kv. metrų. Izoliatoriuje įrengtos ir pasivaikščiojimo patalpos po atviru dangumi.
Kaip pasakojo svečius lydėjęs izoliatoriaus direktorius M.Tokarevas, kameros nėra rakinamos raktais. Tam įrengti specialūs jungikliai prie kameros durų, tačiau jos atsivers tik tuomet, kai dar vieną jungiklį tuo pat metu paspaus antras pareigūnas, tik jau esantis kitame aukšte.
Suimtųjų laukiama kitą mėnesį
Viename nuo kito izoliuotuose trijuose aukštuose vyksiantis gyvenimas bus stebimas vaizdo įranga. Modernios vaizdo stebėjimo kameros pakeis automatais ginkluotus prižiūrėtojus, kurie paprastai stebi teritoriją apsaugos bokšteliuose.
Iš viso šioje įstaigoje dirbs 232 aptarnaujančio personalo asmenys. Tardymo izoliatoriaus darbuotojai dar renkami.
Nors statybos darbai baigti beveik prieš pusmetį, įstaigos atidarymas buvo atidėtas dėl to, jog teko apmokyti personalą bei suformuoti administraciją. Praėjusių metų pabaigoje komisija pastatą pripažino tinkamą naudoti, tačiau tik po to susirūpinta oficialiu įstaigos statusu. Kauno tardymo izoliatorius Vyriausybės nutarimu buvo įsteigtas šių metų sausio 21 dieną, o jo direktoriumi prieš du mėnesius tapo buvęs Marijampolės pataisos namų vadovas 32 metų Markas Tokarevas.
Per atidarymą direktorius pripažino kol kas vadovaujantis nedideliam kolektyvui. Kauno tardymo izoliatorius bus atidarytas tik tuomet, kai personalas bus pasirengęs darbui. Dar bent iki liepos pradžios suimtieji bus laikomi perpildytuose Vilniaus bei Šiaulių tardymo izoliatoriuose.
Šiuo metu iš trijų šalyje veikiančių tokio tipo įstaigų erdviau gali jaustis tik Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų gyventojai. Tuo tarpu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, turinčiame apie 860 vietų, laikoma daugiau kaip 1300 asmenų, Šiaulių tardymo izoliatoriuje - daugiau kaip 650 asmenų vietoje 425.
Šiuo metu šalies įkalinimo įstaigose laikoma beveik 8 tūkstančiai suimtų bei bausmę atliekančių asmenų.
Istorijos pėdsakai
Taip jau sutapo, kad buvusio Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo statybos XIX amžiuje truko beveik tiek pat, kiek ir pastato rekonstrukcija XX-XXI šimtmečių sandūroje.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojas Arvydas Pociūnas priminė, jog pastatas pradėtas statyti 1857 metais, o jau 1864 metų istoriniuose dokumentuose rašoma apie čia kalinčius asmenis. Turima duomenų, jog čia galėjo kalėti ir vienas 1863-iųjų metų sukilimo vadų A.Mackevičius.
Kalėjimas mena ir itin skaudžius Lietuvos istorijos metus, kai 1940-1941 metais čia buvo įkalinti tuometinio Seimo, Vyriausybės nariai, nemažai inteligentų, kariškių, ūkininkų bei kitų okupacinei valdžiai pasipriešinusių žmonių. Istorikų skaičiavimu, prieš karą Kauno kalėjime buvo laikoma apie 2 tūkst. mūsų tautiečių, kurių dauguma mirė arba buvo sušaudyti. Tuos laikus primena kai kurios detalės, paliktos net ir rekonstravus pastatą, tai - senos kameros durys, to meto krosnys, mirtininkų kameros.
Iš to laiko, kai tarybiniais metais pastate dirbo Vibrotechnikos mokslininkai, jokių pėdsakų nebeliko.