Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Tremtinių butų biznis klesti
2003-08-26
Dainoras LUKAS
Valstybės milijonai kai kuriuos ištremtuosius sugrąžina į tėvynę tik dėl komercinių sandorių
Į Lietuvą grįžtantys politiniai kaliniai ir tremtiniai turi galimybę pelnytis iš valstybės teikiamos paramos įsigyjant butus. Kaune daugėja butų, kuriuose gyvena iš tremtinių juos perpirkę miestiečiai.
Pinigus išveža į Rusiją
“Žinome atvejų, kai Kaliningrade gyvenantys tremtiniai Lietuvoje lengvatinėmis sąlygomis nusiperka butus, po pusmečio parduoda, o pinigus išsiveža į Rusiją. Iš to valstybei - jokios naudos”, - “Kauno dienai” teigė Valstybės kontrolieriaus patarėjas viešiesiems ryšiams Gediminas Končius.
Pasiūlyta, kaip pakeisti ydingą tvarką. “Leidimus privatizuoti nuomojamus butus siūloma suteikti tik tiems asmenims, kurie Lietuvoje išgyveno teisės akte nustatytą laiką.
Mes negalime nurodyti laikotarpio, bet reikėtų apie 3-5 metų termino. Toks apribojimas atimtų galimybę pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis iš tų asmenų, kurie iš tikrųjų nenori nuolat gyventi Lietuvoje”, - teigė jis.
Auditoriai rekomendavo Vyriausybei nustatyti, kad savivaldybės gyvenamąsias patalpas pirktų laikydamosi realių poreikių. “Dabar pasitaiko, kad butus gauna jau turintieji būstą. Savivaldybių darbuotojai to nepatikrina arba neturi sąlygų tai padaryti”, - teigė G.Končius.
Pretendentų į paramą nuolat daugėja. 1992 metais valstybės lėšomis įgytus butus pageidavo nuomotis 250 grįžtančių į Lietuvą šeimų, o 2001 metų pradžioje jų buvo jau 948. Todėl yra rizikos, kad lėšos ir ateityje bus naudojamos neefektyviai.
1992-2001 metais grįžtančių asmenų būsto problemoms spręsti iš valstybės biudžeto, Privatizavimo fondo bei Europos Tarybos vystymo banko suteiktos paskolos buvo skirta ir panaudota 60,2 mln. Lt. Už šias lėšas būstais buvo aprūpintos 1426 tremtinių šeimos.
Tikina liksią gyventi Lietuvoje
Pernai Kauno miesto savivaldybė tremtiniams nupirko penkis butus. Šiemet - taip pat penkis. Kauno miesto valdyba šiais metais sutrumpino reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių, norinčių gauti butus, sąrašą. Iš jo išbraukta 30 žmonių. Pasak Savivaldybės tarnautojų, dalis pretendentų mirė, o kiti neatsiliepė į paklausimus. Šiuo metu sąraše liko apie šimtas žmonių.
“Kauno diena” rašė, kad dažnas, lengvatinėmis sąlygomis įsigijęs būstą, vėliau jį parduodavo rinkos kaina ir grįždavo gyventi į Rusiją. Lengvatinėmis kainomis privatizuodami butus būsimieji savininkai sumoka vos 20 procentų jų rinkos vertės.
Savivaldybės Būsto skyriaus Būsto nuomos poskyrio vedėjas Jonas Lukošius sakė, kad dabar butus privatizuoti gali tik tremtiniai.
“Jų vaikai tokios teisės nebeturi, todėl norinčiųjų išsinuomoti būstą smarkiai sumažėjo. Kai kurie Rusijoje gyvenantys nutarė, kad neverta grįžti į Lietuvą. Dalį atbaidė ir pajamų bei turto deklaravimas. Mes žinome, kad dalis žmonių butus išsinuomoja tam, kad juos parduotų, nors visi dievagojasi, kad liks gyventi Lietuvoje”, - sakė J.Lukošius.
Gyvena nauji šeimininkai
Nemažai butų tremtiniams buvo skirta Naujakurių gatvėje 84-uoju numeriu pažymėtame name. Kai kuriuose jų jau gyvena nauji šeimininkai, neslepiantys, kad būstą įsigijo jau rinkos kainomis. Šiuo metu laukiančiųjų buto Kaune sąraše daugiausia yra Rusijos gyventojų, tačiau Kaune taip pat norėtų įsikurti Uzbekistane, Kazachstane, Baltarusijoje, Latvijoje ir Ukrainoje gyvenantys lietuviai. Kai kurie buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai dokumentuose nurodo, kad gyvena Lietuvoje. Minėtame name gyvenanti Nijolė Martinaitytė teigė, kad čia dar padaugėjo butų, kuriuose gyvena iš tremtinių būstą įsigiję žmonės.
“Iš tremties grįžę žmonės neatgauna tiek, kiek prarado jie ar jų tėvai. Jei butą nusipirkęs žmogus jį parduoda - tai jo reikalas. Kiekvienas su savo turtu gali daryti, ką nori”, - sakė N.Martinaitytė, kurios tėvai buvo ištremti.
Tyrė situaciją uostamiestyje
Analogiška situacija - ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Valstybės kontrolė įvertino, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendino Politinių kalinių ir tremtinių šeimų sugrįžimo į Lietuvą programą. Joje numatyta, kad gyvenamasis plotas jiems išnuomojamas ir po to suteikiama galimybė jį išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis.
Klaipėdos miesto savivaldybei 2000-2002 metais programai įgyvendinti buvo skirta 1,5 mln. Lt. Savivaldybė už 1,1 mln. Lt nupirko 19 butų. 1 kv. m buto ploto kaina sudarė nuo 1 iki 1,4 tūkst. Lt.
Klaipėdos miesto savivaldybė 1999-2002 metais grįžtantiems politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams nuomos pagrindais suteikė 48 butus. Jų nuomininkai 33 butus privatizavo ir 11 iš jų jau spėjo parduoti. 11 privatizuotų ir jau parduotų butų valstybei kainavo 919,5 tūkst. Lt, o juos privatizavę asmenys, pasinaudoję lengvatinėmis sąlygomis, sumokėjo už juos 21,8 tūkst. Lt. Septyni parduotų butų buvę savininkai jau išvyko iš Lietuvos arba nedeklaravo savo naujos gyvenamosios vietos.
