Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Tandemu - pusę šimtmečio
2006-07-04
Aldona KIBIRKŠTIENĖ
Mokslininkų Vydos ir Kazimiero Ragulskių profesinei sėkmei įtakos turėjo ir darnūs tarpusavio santykiai
Akademikas Kazimieras Ragulskis ir jo žmona profesorė Vyda - beveik penkiasdešimt metų kartu. Garsių mokslininkų duetas į savo darbinę biografiją per šiuos dešimtmečius ne tik įrašė daug prasmingų mokslinių darbų, bet ir džiaugiasi išsaugotais šiltais jausmais, tėvų pėdomis pasekusiais ir taip pat gilią mokslo vagą ariančiais sūnumis, gabiais vaikaičiais.
Meilė gimė auditorijose
“Šeima - viena fundamentaliųjų gyvenimo vertybių. Jei joje netvarka, nė vieno išradimo nepadarysi”, - juokauja garsus išradėjas akademikas K.Ragulskis, kurį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje labiausiai išgarsino jo Kaune sukurta precizinės vibrotechnikos mokslinė mokykla. Tai, kad per 2 tūkstančius išradimų pateikęs, kelias dešimtis monografijų parašęs, šimtus jaunųjų kolegų į mokslo aukštumas palydėjęs akademikas tebėra darbingas, žvalus ir svarbiausia - sveikas, mokslininko teigimu, daug lėmė darna šeimoje.
Profesorės Vydos ir akademiko Kazimiero šeimyninis tandemas - pavyzdys, kaip profesinių interesų suvienyti sutuoktiniai geba būti bendraminčiai, daug nuveikti mokslinėje veikloje ir kartu šeimoje išvengti rutinos. “Per beveik penkiasdešimt bendro gyvenimo metų nespėjome vienas kitam atsibosti. Priešingai - dargi atrandame savybių, kurios kartais ir dabar atsiskleidžia netikėtai”, - į prisiminimus pasineria sutuoktiniai. Lankantis jaukiuose Ragulskių namuose Žaliakalnyje, kur kartu gyvena ir abu sūnūs, smagu buvo girdėti, kaip garbus akademikas ir šiandien žmoną švelniai vadina maloniu vardu - Vydute.
Iš Mažeikių rajono kilusios Vydos ir linkuviečio Kazimiero draugystė užsimezgė tuometiniame Kauno politechnikos institute (KPI), kur abu studijavo mechanikos mokslus. Vienas kitam krito į akį, kai Kazimieras buvo jau ketvirtakursis, o Vyda - pirmakursė. Tačiau studentiškos šeimos jaunuoliai kurti neskubėjo. Su pagyrimu baigęs KPI po studijų Kazimieras tęsti mokslų išvyko į Maskvą, kur tuometinės TSRS Mokslų akademijos viename institutų apsigynė kandidatinę disertaciją. Grįžęs į Lietuvą su savo išrinktąja atšoko vestuves. Jaunam gabiam mokslininkui nesunku buvo įveikti ir daktaro (dabar - habilituoto) disertaciją, o ir žmona nenorėjo atsilikti nuo vyro. Technikos mokslų kandidatai tapo daktarais, profesoriais, šeimos galva buvo išrinktas TSRS Mokslų akademijos nariu-korespondentu, Lietuvos MA akademiku. Ponia Vyda tapo dar ir dviejų sūnų - Liutauro ir Minvydo - mama.
Sūnūs pasekė tėvų pėdomis
Įsikūrus “Vibrotechnikos” mokslinio tyrimo centrui K. Ragulskis daug metų buvo jo mokslinis vadovas, o žmona vadovavo vienai iš laboratorijų. Abu sutuoktiniai sako, kad profesiniai reikalai jiems būdavo aukščiau visko - ir darbe, ir namuose negalėdavo pabėgti nuo mokslinių problemų. “Vaikai nuo pat mažens mus matydavo iki vėlumos sėdinčius prie rašomojo stalo. Gerai, kad visus namų rūpesčius nuo manęs nukraudavo, buitimi rūpindavosi mama. Ji, nugyvenusi gražų amželį, auginant vaikus buvo mano didžiausias ramstis”, - pasakoja ponia Vyda. Sūnūs augo labai savarankiški, buvo darbštūs ir gabūs. Abu su pagyrimu baigė tą pačią, kaip ir tėvai, aukštąją mokyklą - KPI, studijavo taikomąją matematiką.
Tėvai neslepia, kad tėvystės pamokos nebuvo lengvos. “Ypač augindami Liutaurą pridarėme daug klaidų, - sako ponia Vyda. - Pavyzdžiui, lydėdami jį į pirmąją klasę rugsėjo pirmąją net gėlių mokytojai nenupirkom. Vyras buvo griežtas - esą ne į pramogą eini, o rimto darbo dirbti. Kai vaikas grįžo namo nusiminęs, supratom, kad buvome neteisūs. Leisdami į mokyklą jaunėliui jau nepašykštėjome gėlių”.
Dabar vyresnysis, Liutauras, Vytauto Didžiojo universitete dirba moksliniu bendradarbiu, yra mokslų daktaras, o jaunesnysis, Minvydas, palypėjęs laipteliu dar aukščiau. KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultete jis, habilituotas daktaras, dėsto studentams ir doktorantams. Minvydas vedė kurso draugę Jūratę, kuri, tapusi mokslų daktare, dirba Kauno kolegijoje. “Su anyta sutariame puikiai, ji labai taktiška ir tolerantiška”, - apie vyro mamą atsiliepia po vienu stogu su uošviais gyvenanti Jūratė.
Technikos mokslų daktarė - ir pianistė
Senelių paguoda ir džiaugsmas - Minvydo sūnūs devintokas Tautvydas ir penktokas Mangirdas. “Su bočium (taip vaikaičiai vadina senelį) niekada nenuobodu. Jis daug visko žino ir kai reikia pamoko spręsti matematikos uždavinius”, - atvirauja Mangirdas. Abu vaikaičiai - dideli riedlenčių entuziastai, Tautvydas už tai, kad su draugais Senamiestyje padėjo įkurti riedučių parką, apdovanotas simboline “Gerumo plyta”. O jaunėlis gyrėsi, kad neseniai su draugais grįžo iš stovyklos Zarasuose, kur stovyklavo su bendraamžiais karatistais. “Karatė man patinka ne mažiau kaip riedlentės, bet Tautvydui važinėti jomis sekasi geriau”, - neslėpė penktaklasis. Tautvydas, kai pabosta važinėti riedlentėmis, ir per atostogas prisėda prie “kietesnių” matematikos ar fizikos uždavinių - tai daro niekieno neverčiamas, o todėl, kad įdomu.
Vaikaičiai neretai ateina į senelių svetainę pasiklausyti neįprasto koncerto: prie pianino tada sėdasi senelė ir visą namą užlieja švelnios melodijos. Akademikui gražu viskas, ką skambina žmona Vyda. Po įtempto darbo, sako jis, klasikinė muzika padeda atsipalaiduoti. V.Ragulskienė - ne šiaip sau muzikė mėgėja: ji, dar studijuodama KPI, kartu mokėsi ir J.Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos fortepijono klasėje, įgijo ir pianistės diplomą. Jai pačiai labiausiai prie širdies L.Bethoveno, P.Čaikovskio kūryba. “Tik kai buvau visa pasinėrusi į technikos mokslų subtilybes, muzikai laiko nedaug belikdavo. Dabar vis dažniau ją prisimenu”, - sako ponia Vyda.
V. ir K.Ragulskiai anksčiau turėjo dar vieną pomėgį - kartą per savaitę eidavo šokti pramoginių (dabar - sportinių) šokių. Maždaug dešimt metų tai darė savo malonumui, kad, pasak jų, išlaikytų tiek fizinę, tiek intelektualinę formą. Ir dabar, juokauja sutuoktiniai, jei pasitaikius progai tenka sušokti valsą, jiems pavyksta nurungti gerokai jaunesnius šokėjus. “Iš darbo “Vibrotechnikoje” į užtarnautą poilsį išėjome maždaug prieš dešimtmetį. Atrodo, laisvo laiko dabar turėtų būti į valias, bet viskas atvirkščiai - dienos dažnai būna per maža”, - dalijasi mintimis sutuoktiniai.
Nepraleido nė vienos darbo dienos
Profesorius ir dabar dirba mokslinį darbą - yra kupinas idėjų, prie rašomojo stalo kasdien praleidžia ne vieną valandą.
Ponia Vyda pernai visą vasarą paskyrė “Vibrotechnikos” archyvo tvarkymui. Ji - ir leidybinės grupės, leidžiančios knygą “Lietuvos kariuomenės karininkai (1918 -1953 m.)”, narė, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė. Šiuose baruose poniai Vydai tenka darbuotis kaip buvusio tarpukario Lietuvos žinomo karo gydytojo dr. Leono Kęsgailos-Kenstavičiaus dukrai. Profesorė dar turi svajonę parašyti prisiminimų knygą apie savo gimtąjį Dabšių kaimą Mažeikių rajone.
Akademikas sako, kad visas jų gyvenimas turiningas, nors ir banguotas. “Užteko ir sėkmių, ir sunkumų. Mokslinį darbą mes, pokario mokslininkų karta, pradėjome nuo nulio. Nebuvo mokslinės bazės, reikėjo viską kurti, lipdyti. Sukūrus “Vibrotechnikos” mokyklą nemažai pavyko pasiekti, šiandien smagu, kad įvairiose technikos srityse darbuojasi daug mano buvusių mokinių”, - sako K.Ragulskis.
“Kazimieras per visą savo gyvenimą nė karto neturėjo nedarbingumo lapelio, nepraleido nė vienos darbo dienos. Jei ir sunegaluodavo, stengdavosi iš ligos išsikapstyti savaitgaliais, o aš gydydavau jį arbatomis. Cheminių vaistų jam neįsiūlysi”, - gera sutuoktinio sveikata džiaugiasi ponia Vyda. Neragauja jos vyras ir alkoholio, nėra turėjęs burnoje cigaretės. Tėvo pavyzdys, matyt, turėjo įtakos ir sūnums - abu irgi šiems įpročiams abejingi.
