Šv.Martyno žąsis


2004-11-09
Šv.Martyno žąsis

Lapkričio 11-ąją, Šv.Martyno dieną, mūsų etnokultūros paveldo raštuose ir kalbose įprasta paminėti, jog būtent šią dieną piemenys, nesulaukdami pirmojo sniego, vesdavę baltą ožį aplink baltą beržą, taip tikėdamiesi sulaukti ganiavos pabaigos. Būtent šioji atrakcija ir prisiminta, dabar žaidžiant arba vaidinant senuosius to meto papročius.

Mažosios Lietuvos ūkininkai tą dieną atsiskaitydavę su samdiniais, o sėkmingoms didžiųjų vasaros ir rudens darbų pabaigtuvėms vaišindavęsi kepta žąsimi pastogėje, prie vaišių stalo, nepriklausomai nuo oro kieme. Beje, oro stebėjimai byloja: “Jei Martynas ant ledo, tai Kalėdos - ant vandens”. Ir atvirkščiai.

Taigi, žaisdami senovę, galime rinktis, ar prašyti ankstyvos žiemos su sniegu ir ledu (galbūt slidininkams ir kitiems žiemos sporto šakų fanams tai yra svarbu) ir ieškoti balto ožio, balto beržo, ar atvirkščiai - neskubinti nei rudens, nei žiemos - susirinkus pasilinksminti, pasidžiaugti jau nuveiktais darbais. Juk lapkričio vakarai ilgi ir tinkami pašnekesiams, pasidainavimams, paviešėjimams. Atsiminkime, jog kaip tik tokiais vakarais daktaras Jonas Basanavičius ir jo talkininkai užrašė ištisus tomus pasakų “Iš gyvenimo vėlių ir velnių” bei “Lietuviškų pasakų įvairių”.