Šunų kinkiniai pasirodė ir Lietuvoje

Pirmą kartą mūsų šalyje surengtos parodomosios varžybos sutraukė nemažai žiūrovų 

Praėjusį savaitgalį lietuviai pirmą kartą turėjo galimybę stebėti mūsų šalyje neįprastos sporto šakos - šunų kinkinių varžybas. Elektrėnuose vykusiame renginyje šio sporto subtilybes demonstravo Lenkijos atstovai.  

Dalyviai iš Lenkijos  

Varžybos vyko ant užšalusių Elektrėnų marių. Neįprastu reginiu susigundė daugiau kaip šimtas miesto gyventojų ir iš kitur atvykusiųjų.

Dauguma sportininkų buvo iš Lenkijos, bet varžybose dalyvavo ir du lietuviai - Hubertas Bliujus ir Romualdas Šumskas, kurie siekia populiarinti šunų kinkinių sportą.

“Lietuvoje apie šį sportą beveik nieko nežinoma, nors jis populiarus daugelyje valstybių. Norime, kad žmonės atkreiptų dėmesį į gražų reginį, galbūt patys susigundytų išbandyti jėgas”, - sakė viena renginio organizatorių - Jolanta Bliuj. Anot jos, Vilniuje kuriamas šunų kinkinių sporto klubas, kuris suteiks informaciją visiems susidomėjusiesiems šiuo sportu.  

Neįprastos rungtys  

Šunys prieš varžybas laikomi narvuose ar pririšti lauke. Likus keliolikai minučių iki starto, jie pakinkomi. Kiekvieną šunį prieš startą prilaiko sportininkų padėjėjai. Likus minutei iki starto, šunys jau yra parengti, tačiau jie sukinėjasi, nenustygsta vietoje. Paskelbus startą, žiūrovai paraginami šaukti “go go”, ir šunys pasileidžia trasa.

Varžybose dalyvauja dviejų, keturių ir šešių šunų kinkiniai. Šešiais šunimis pakinkytas ekipažas lekia iki 30 km/val. greičiu. Lenktyniauta 6 kilometrų ilgio trasoje. Susirinkusiesiems buvo paaiškinta, kad ant rogučių esantys maišai skirti ne žmonėms, bet šunims. Jie čia paguldomi, jei suserga, susižeidžia.

Neįprastai atrodė ir “skijoring” rungtis, kai šuo tempia sportininką su slidėmis. Prasidėjus šiai rungčiai, iš karto po starto griuvo keli dalyviai. Ši rungtis reikalauja ne tik gero fizinio pasirengimo ir puikaus kontakto su šunimi. Buvo matyti, kad kai kurie šunys fiziškai ne įtin gerai pasirengę, ir ne jie tempė sportininką, o atvirkščiai.

Beje, vakar, antrąją varžybų dieną, savo jėgas nutarė išbandyti ir 11 metų berniukas iš Elektrėnų, kuris du kilometrus bėgo su savo šunimi - dalyvavo “canicross” rungties varžybose.

“Mažai kas suvokia, kad dauguma šunų traukia su dideliu džiaugsmu ir aistra, jei tik parodysite, kaip tai daryti”, - kalbėjo varžybų organizatoriai.  

Žiūrovai norėjo daugiau  

Prieš varžybas organizatoriai prašė žiūrovų neduoti maisto šunims, nes jis gali pakenkti per varžybas. Žiūrovams varžybos iš pradžių sukėlė smagių emocijų, bet vėliau jie ėmė nervintis dėl to, kad tik kelias minutes gali stebėti varžybas. “Šunys nulekia, ir jų nebematyti. Būtų įdomiau, jeigu galėtume nuolat stebėti įtemptą kovą”, - teigė žiūrovai.

Varžybų organizatoriai sakė, kad nėra paprasta rasti tinkamą trasą šiam sportui. “Jeigu varžybas būtume rengę miške, žiūrovai dar mažiau galėtų pamatyti”, - paaiškino J.Bliuj.  

Siekia tapti olimpine sporto šaka  

Pasaulyje yra daug šio sporto mėgėjus vienijančių organizacijų. Dauguma jų varžybose leidžia dalyvauti tik grynakraujams šunims. Dažniausiai į roges kinkomi eskimų, samojedų, Aliaskos malamutų veislių šunys.

Elektrėnuose vykusias varžybas stebėjo ir Tarptautinės šunų kinkinių federacijos prezidentas Timas Vaitas, kuris praėjusį penktadienį lankėsi Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK).

Jis kartu su H.Bliujumi susitiko su LTOK generaliniu sekretoriumi Vytautu Zuberniu ir aptarė šios sporto šakos perspektyvas mūsų šalyje.

T.Vaitas papasakojo apie šunų kinkinių federacijos siekius tapti olimpine sporto šaka žiemos žaidynėse. Anot jo, pirmasis žingsnis jau žengtas - parodomosios varžybos jau buvo surengtos 2002 metais Solt Leik Sityje vykusių žiemos olimpinių žaidynių metu. “LTOK pažadėjo paremti šį sportą, kai bus kalbama apie jo galimybes tapti olimpine sporto šaka”, - sakė H.Bliujus.

Lietuvoje kol kas nacionalinės federacijos dar nėra, bet Vilniuje kuriamas klubas, o prie Vievio įrengtos varžybų trasos.