REKLAMA
2014 m. Rugsėjo 21 d.

Su tarpininko misija


2005-04-23
Dainoras LUKAS
Su tarpininko misija

Prezidentas Valdas Adamkus kartu su Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Moldovos vadovais Kišiniove ieškojo kelių į šių valstybių demokratiją ir stabilumą

V.Adamkus į Moldovą atskrido šios šalies prezidento Vladimiro Voronino kvietimu. Lietuvos vadovo vizitas Moldovoje vertinamas labai palankiai.

Alternatyvos demokratijai nėra

Kaip pažymi šalies spauda, jo autoritetas ypač sustipėjo po to, kai jam dalyvaujant buvo sureguliuota Ukrainos krizė. V.Adamkus šiame forume buvo vienintelis atstovas iš ES šalių.

Į susitikimą iš pradžių buvo kviestas ir Lenkijos vadovas Aleksandras Kvasnevskis, bet atvykti atsisakė. Vakar, be V.Adamkaus, susitikime dalyvavo Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis (GUAM valstybių grupė).

Uzbekija atsisakė dalyvauti susitikime aukščiausiu lygiu. Ši šalis savo dalyvavimą grupėje sustabdė 2002 metais.

GUAM valstybių vadovų susitikime taip pat dalyvavo Rumunijos prezidentas Trajanas Basesku.

Pradėdamas susitikimą V.Voroninas pažymėjo forumo svarbą ir tai, kad jame dalyvauja Lietuvos ir Rumunijos vadovai.

Michailas Saakašvilis priminė, kad Gruzija ir Ukraina išgyveno revoliucijas, Moldovoje įvyko demokratiniai rinkimai. “Alternatyvos demokratijai ir laisvei nėra. Lietuva visada yra demokratinių procesų lyderė regione. Palaikau Lietuvos iniciatyvą išsakyti bendrą nuomonę, kad Baltarusija taip pat turi teisę į laisvus rinkimus, demokratiją. Tikiuosi, kad bus išvestas Rusijos karinis kontingentas iš Gruzijos ir Padnestrės”, - sakė Saakašvilis.

V.Juščenka sakė, kad po ES ir NATO plėtros, šios organizacijos tampa svarbiu dalyviu regione. “Mes taip pat esame jau visiškai suverenios valstybės, turime savo vietą Europoje”, - sakė jis.

Ekstremizmas ir terorizmas - grėsmė demokratijai ir saugumui, pažymėjo ir Azerbaidžano lyderis I.Alijevas. “Mus jungia bendros problemos dėl separatizmo, ir visi turime rasti sprendimą”, - sakė jis.

Padnestrė tebekelia rūpesčių

Ypač daug rūpesčių dėl separatizmo turi Moldova. Viena susitikimo temų buvo situacija Padnestrėje. Ji atskilo nuo Moldovos 1990 metais, dar iki SSRS subyrėjimo, būgštaudama, kad Moldova, tapusi po metų nepriklausoma, prisijungs prie Rumunijos.

1992 metais tarp šalių įvyko ginkluotas konfliktas, per kurį žuvo šimtai žmonių. Santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Padnestrės valdžia ėmė uždarinėti moldaviškas mokyklas, o abi šalys griebėsi ekonominių sankcijų.

Regione iki šiol tebėra apie 1200 Rusijos karių, kurie saugo sandėlius su 20 tūkstančių tonų ginklų ir dalyvauja Moldovos, Padnestrės ir Rusijos taikos palaikymo pajėgose saugumo zonoje prie Dnestro.

1999 metais Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) viršūnių susitikime Stambule Rusija įsipareigojo išvesti kariuomenę ir išsigabenti ginkluotę iš Moldovos iki 2002 metų pabaigos, bet šio termino nesilaikė. 1999 metais Padnestrės “prezidentas” Igoris Smirnovas uždraudė išvežti Rusijos ginklus ir techniką iš regiono teritorijos.

Konflikto sureguliavimas - aklavietėje

Konflikto sureguliavimas pateko į aklavietę, kai Kišiniovas 2003 metais atsisakė pasirašyti Rusijos pasiūlytą planą paversti Moldovą ir Padnestrę federacija.

Moldovos prezidentas ne kartą sakė, kad nesiderės su Tiraspolio valdžia, kurią jis vadina “banditų režimu”.

Padnestrės gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai. Separatistai turi savo pasieniečius ir muitines, vėliavas, automobilių numerius, savo valiutą.

Susitarta palengvinti keliones

Vakar Kišiniove buvo pasirašytas dvišalis susitarimas dėl Lietuvos ir Moldovos piliečių kelionių tvarkos. Jame numatyta, kad Lietuvos piliečiai į Moldovą vyks be vizų, o Moldovos piliečiams vizas bus gauti paprasčiau. Dokumentą pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška ir Moldovos vicepremjeras, Europos integracijos ministras Andrejus Stratanas.

Susitarimui dėl piliečių kelionių tvarkos dar turės pritarti abiejų šalių Vyriausybės.

Analogiška Lietuvos piliečių kelionių tvarka galioja į Ukrainą, į kurią nuo pernai liepos Lietuvos piliečiai keliauja be vizų, o Ukrainos piliečiai jas gauna supaprastinta tvarka.

GUAM susitikimas vyko “Respublikos” rūmuose. Jame daug dėmesio buvo skirta terorizmui ir separatizmui.

Priimta deklaracija

Susitikimo Kišiniove dalyviai pasisakė už tai, kad Rusija išvestų savo kariuomenę iš Moldovos bei Gruzijos ir visiškai įvykdytų 1999 metais Stambule per Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos viršūnių susitikimą prisiimtus įsipareigojimus.

Nuostata dėl šių įsipareigojimų įvykdymo ir Rusijos kariuomenės išvedimo suformuluota baigiamajame dokumente - Kišiniovo deklaracijoje “Dėl demokratijos, stabilumo ir plėtros”, kurią viršūnių susitikimo dalyviai pasirašė pagal Kišiniove vykusio posėdžio rezultatus.

Deklaracija tapo vieninteliu dokumentu, kurį sugebėjo suderinti ir pasirašyti Kišiniovo susitikimo dalyviai. Nors anksčiau buvo planuota pasirašyti ir daugiau dokumentų, tarp jų dėl Padnestrės konflikto sureguliavimo, to padaryti nepavyko kilus dalyvių nesutarimams.

Ukrainos prezidentas pateikė šio konflikto sureguliavimo planą, kurį sudaro septyni pagrindiniai punktai, tarp jų: surengti Padnestrėje rinkimus, demokratizuoti visuomenę, įsileisti tarptautinius stebėtojus į Padnestrėje planuojamus rinkimus bei kt. Tačiau su tuo nesutiko kiti viršūnių susitikimo dalyviai, konkrečiai, Rumunijos prezidentas Trajanas Besesku, pareiškęs, jog neleistina rengti rinkimus “sąlygomis, kai nėra jokios demokratijos”. Pasak jo, tai gali paskatinti separatistinių anklavų įteisinimą valstybių teritorijoje”.

Per pertrauką, kuri užsitęsė daugiau nei dvi valandas, viršūnių pasitarimo dalyviai nesugebėjo suderinti pozicijos dėl įšaldytų konfliktų sureguliavimo, todėl apsiribojo vien bendros deklaracijos pasirašymu.