STT vadovo karjera nuskendo politiniuose skandaluose


2004-09-17
Stasys GUDAVIČIUS
STT vadovo karjera nuskendo politiniuose skandaluose

Grubių klaidų pridariusios tarnybos direktorius priverstas trauktis iš pareigų

“Mes kovojame su korupcija”. Tokiu užrašu pasitinka lankytoją Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) interneto tinklalapio titulinis puslapis. Tačiau kovodama su korupcija aukščiausiuose valdžios sluoksniuose ši jau septynerius metus egzistuojanti institucija padarė grubių klaidų.

Tarnyba susilaukė kaltinimų, kad, užuot vykdžiusi savo misiją - kovoti su politikų korupcija, pati ėmėsi politikuoti. Tai iš dalies lėmė, kad STT generalinis direktorius Valentinas Junokas buvo priverstas atsistatydinti.

Vadovaus iki spalio 8-osios

Vakar ryte Prezidentūroje apsilankęs V.Junokas pakluso valstybės vadovo Valdo Adamkaus raginimui pasitraukti iš užimamų pareigų. Išvakarėse Prezidentas išreiškė akivaizdų nepasitenkinimą STT vadovo darbu ir mandagiai paprašė jo “pagalvoti apie efektyvaus darbo šiose pareigose perspektyvas”.

Po vakar maždaug dvidešimt minučių trukusio susitikimo pas žurnalistus kartu išėjo abu jo dalyviai - V.Adamkus ir V.Junokas. “Įvertinę būtinas sėkmingo darbo sąlygas, nutarėme, kad yra reikalingas STT žinybos persitvarkymas, ir dėl to aš priėmiau pono Junoko atsistatydinimo pareiškimą”, - pareiškė Prezidentas. Jis padėkojo STT vadovui už darbą, bet pridūrė: “Noriu užtikrinti, kad tas darbas bus tęsiamas toliau, prisilaikant griežtai viešumo visose teisėsaugos institucijų grandyse ir išlaikant teisinių normų ribas”.

V.Junokas turėtų būti atleistas iš pareigų nuo šių metų spalio 8 dienos. Pasirinkta ne atsistatydinimo, o atleidimo iš pareigų formuluotė. V.Adamkus jau pateikė Seimui dekretą, kuriuo būtų pritarta V.Junoko atleidimui. Jis iš pareigų turėtų būti atleistas pagal STT įstatymo nuostatą, kuri numato, kad tarnybos “direktorius ir jo pavaduotojai, sulaukę nustatyto amžiaus ar ištarnavę įstatymų nustatytą laikotarpį valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti, gali būti atleidžiami iš pareigų”. V.Junokui šį sekmadienį sukaks 60 metų.

Kas jį pakeis einant STT vadovo pareigas, kol kas neaišku. Sklando kalbos apie generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio, Seimo nario Raimondo Šukio kandidatūras, tačiau nė viena jų nepatvirtinama oficialiai. Prezidentūra tikina, kad nauja kandidatūra kol kas nesvarstoma.

Jeigu iki spalio 8 dienos nuolatinis STT vadovas nebus paskirtas, institucijai laikinai vadovaus STT generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žimantas Pacevičius, kuris, beje, irgi laikomas vienu iš kandidatų užimti šį postą nuolat.

Gali tapti advokatu

V.Junokas sakė suprantąs, kad jo sprendimas atsistatydinti bus naudingas pradėtų bylų tyrimui ir tarnybos darbui: “Įvertindamas susiklosčiusią situaciją aplink Specialiųjų tyrimų tarnybą ir šalyje, aš nusprendžiau, kad mano pasitraukimas iš tarnybos direktoriaus posto padės efektyviau tirti pradėtas ikiteisminio tyrimo bylas, leis rezultatyviau, be įvairių interpretacijų jas užbaigti, priimti teisme atitinkamus sprendimus. Ir tarnyboje bus ramesnis psichologinis klimatas”.

Iš pareigų pasitraukiantis STT vadovas tvirtino jokių priekaištų iš Prezidento dėl savo darbo nesulaukęs. Tačiau jis nepraleido progos atkreipti dėmesį, jog ir ateityje turi būti “stiprinama kova su korupcija pačiu aukščiausiu mastu”.

Paklaustas, ar pasiūlė Prezidentui jį galinčio pakeisti pareigūno pavardę, V.Junokas atsakė, kad tai nėra jo kompetencija. Pats V.Junokas teigė nežinantis, kuo užsiims po spalio 8 dienos. Greičiausiai jis arba bus paprastas pensininkas, arba užsiims teisininko praktika, nes prieš kurį laiką yra gavęs advokato licenciją.

Seimo įtakingiausios frakcijos jau pareiškė, kad pritars siūlymui atleisti V.Junoką iš STT vadovo pareigų.

Tarnyba pavaldi Prezidentui ir Seimui

V.Junokas yra trečiasis STT vadovas nuo šios įstaigos įkūrimo 1997-aisiais.

STT sumanyta kaip institucija, tirianti korupcinius nusikaltimus ir užsiimanti korupcijos prevencija. Iki 1997 metų, kai STT buvo įsteigta kaip Vidaus reikalų ministerijos padalinys, vieningo koordinuojančio centro, kovojančio su korupcija valdžioje, nebuvo.

Pirmuoju STT vadovu tapo tuometinio konservatorių Vyriausybės vidaus reikalų ministro Vidmanto Žiemelio statytinis Juozas Gaudutis. Jis tarnybai vadovavo dvejus metus ir buvo atleistas netrukus po to, kai dėl nesutarimų su tuometiniu premjeru Gediminu Vagnoriumi savojo posto neteko V.Žiemelis.

1999 metų kovą STT vadovu tapo Andrius Pečkys, iki tol dirbęs Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi. Tačiau jis neilgai ėjo šias pareigas. Tų pačių metų liepą jis buvo priverstas atsistatydinti, nes Rolando Pakso pirmojo premjeravimo laikais buvo atleidžiama dauguma teisėsaugos vadovų, paskirtų G.Vagnoriaus.

Po poros mėnesių, 1999-ųjų rugsėjį, STT vadovu tapo Valentinas Junokas. Jis parengė įstaigą reorganizacijai. 2000 metų gegužę ji buvo formaliai atskirta nuo Vidaus reikalų ministerijos ir įgijo savarankišką statusą. Nauju įstatymu buvo nustatyta, kad STT pavaldi Prezidentui ir Seimui. Netrukus Seimas pritarė tuomet pirmąkart prezidentaujančio V.Adamkaus teikimui V.Junoką penkeriems metams paskirti savarankiškos STT vadovu. Jo kadencija turėjo baigtis kitų metų birželį.

Ne visos bylos pasiekė teismą

STT ilgą laiką nekibo prie aukščiausių valstybės pareigūnų. Iki šiol aukščiausias už rankos pagautas kyšininkavęs pareigūnas - Seimo narys Audrius Butkevičius - buvo sulaikytas kitų teisėsaugos institucijų, nes STT tuomet buvo vos įsteigta ir dar net nebuvo kojų apšilusi. Todėl kelerius metus tarnyba gaudė tik palyginti smulkias žuveles - kyšius imančius ir kitokius tarnybinius nusižengimus padarančius policininkus, muitininkus, kitus žemesnio rango pareigūnus, kartais prokurorus.

V.Junokas gyrėsi, kad per pastaruosius trejus metus iš 336 teismuose pagal STT medžiagas išnagrinėtų baudžiamųjų bylų buvo išteisinti tik maždaug dešimtadalis kaltinamųjų. “Jei kuri nors ikiteisminio tyrimo žinyba Lietuvoje galėtų turėti tokius rezultatus, norėčiau žinoti”, - sakė jis.

Tačiau rezonansinių, didelį visuomenės susidomėjimą sukėlusių bylų statistika gerokai prastesnė. Jose gana dažnai pritrūkdavo iki galo surinktų įrodymų, todėl patys tyrimai ir jų nagrinėjimas teismuose užtrukdavo itin ilgai ir dažnai baigdavosi nerezultatyviai.

Bene pirmoji stambi byla, išgarsinusi STT, susijusi su “Sodros” vadovybe. 2001 metų vasario pabaigoje tarnybos agentai sulaikė “Sodros” Klaipėdos skyriaus viršininką Viktorą Valcerį. Jis buvo vienas iš kandidatų į tuomet laisvą “Sodros” vadovo vietą. V.Valceriui iškelta baudžiamoji byla dėl svetimo turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir oficialių dokumentų suklastojimo. Tačiau teismai dėl šios bylos nesibaigė iki šiol.

STT Klaipėdos skyriaus pareigūnai tais pačiais 2001 metais birželį tuometiniam Palangos merui Egidijui Rimkui pareiškė kaltinimus piktnaudžiavimu tarnyba ir tarnybinio suklastojimo organizavimu. Tačiau ir ši byla baigėsi niekuo.

Yra dirbęs ir “šnipas”

Kelis kartus rezonansines bylas STT kėlė ir Kaune. 2002-aisiais Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjui Arvydui Jurevičiui buvo pareikšti kaltinimai 1000 litų kyšio paėmimu. Jis netgi buvo sulaikytas kelioms paroms. Bet ir ši byla nebuvo rezultatyvi. Pritrūko kyšio paėmimo įrodymų.

STT bandydavo atlikti ir įvairių teisės aktų ekspertizę, ar jose nėra korupcinių elementų. Tačiau politikai mažai kreipdavo dėmesio į pateikiamas pastabas. Pavyzdžiui, tarnyba buvo nustačiusi, kad 2003 metais Seime priimami Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais šie mokesčiai gerokai sumažinami, “neužtikrina valstybės interesų įgyvendinimo ir efektyvaus išteklių naudojimo”, be to, turi korupcinių elementų. Bet įstatymas iki šiol nepakeistas ir abejonės dėl jo korumpuotumo neišsklaidytos.

STT jau prieš kelerius metus bandė klibinti kai kuriuos pakankamai aukštus pareigūnus, tačiau nesėkmingai. “Kauno diena” prieš kelerius metus aprašė skandalingą istoriją, kai Migracijos departamento vadovai įtarti dangstymu vieno užsieniečio, nuteisto už aferizmą, pareigūnų papirkimą ir gyvenimą Lietuvoje su suklastotu pasu. Tuomet jokių veiksmų prieš Migracijos departamento vadovybę nebuvo imtasi. Tiesiog nesugebėta surinkti pakankamai įrodymų, kad galima būtų imtis procesinių veiksmų.

Ne visada patenkinama buvo ir STT vykdoma kadrų politika. Pagarsėjęs “šnipas” Eugenijus Jonika 1997-1999 metais dirbo STT inspektoriumi. Tačiau buvo atleistas iš pareigų gavus informacijos, sukėlusios STT vadovybės abejonių dėl šio pareigūno tam tikrų veiksmų teisėtumo ir jo kompetencijos. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti rimti pažeidimai vykdant tarnybines pareigas. Jau po atleidimo iš STT E.Jonika pateko į Valstybės saugumo departamento spąstus, kai puoselėjo planus perduoti, matyt, dar darbo STT laikais gautą slaptą informaciją užsienio žvalgyboms.

Pasipiktino premjeras

Ypač daug klaidų STT darbe pasitaikė šiemet. Pernai pradėję domėtis vadinamaisiais žemgrobiais, STT agentai šių metų pradžioje pateikė išvadas šiuo klausimu, kurios nepatenkino nei visuomenės, nei politikų. Nors konstatuota šimtai įstatymų pažeidimų, ikiteisminių tyrimų pradėta vos keletas. Pasak specialistų, ir jie ne itin perspektyvūs.

Vos pritilus šiam skandalui, STT šių metų balandį pradėjo naują akciją, kuri turėjo atskleisti neregėto masto korupciją sveikatos apsaugos sistemoje. Agentai atliko kratas bei dokumentų poėmius Sveikatos apsaugos ministerijoje bei keliose privačiose bendrovėse. Į areštinę kelioms dienoms buvo uždarytas ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Romualdas Dobrovolskis, jam pateikti įtarimai dokumentų klastojimu. Tačiau netrukus viskas pritilo.

Tuomet STT veiksmais pasipiktino pats premjeras Algirdas Brazauskas. “Vadinamajame skandale nieko neįrodyta. Klausiu - paimti, pasodinti, paguldyti ant narų ministrą, o paskui nutilti - ką tai reiškia? Nesuprantu tokio elgesio”, - tuomet kritikavo Vyriausybės vadovas.

Dar didesnį ažiotažą sukėlė prieš birželio pabaigoje įvykusį Prezidento rinkimų antrąjį turą STT agentų atlikti finansinių dokumentų poėmiai iš keturių didžiausių politinių partijų būstinių. Nors šie veiksmai buvo paaiškinti būtinybe tirti galimą parlamentarų korupcijos skandalą, įsiplieskusį kiek vėliau, politikai labai neigiamai įvertino pačių poėmių laiką.

Bus teisiamas Vilniaus meras

STT pateikė tam tikrą medžiagą, leidžiančią įtarti, jog bendrovė “Rubicon group” galėjo mokėti kyšius kai kuriems politikams, tačiau ji nėra iki galo įtikinanti.

Pastarosiomis dienomis STT veiksmai ėmė piktinti ne tik politikus, bet ir kitus pareigūnus. Pirmadienį STT Vilniaus valdybos vadovas Vaidas Skirmantas, atvykęs į STT veiklą tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį, jos pirmininkui Raimondui Šukiui įteikė kvietimą į apklausą. Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius pasipiktino, kad kvietimas buvo įteiktas itin demonstratyviai, nors dėl apklausos laiko jau buvo susitarta anksčiau. Galiausiai paaiškėjo, kad R.Šukiui į apklausą apskritai nereikės vykti, nes Generalinė prokuratūra galutinai perėmė visus ikiteisminius tyrimus, susijusius su bendrovės “Rubicon group” veikla.

Į teismą jau nukeliavo dalis su “Rubicon group” siejamos bylos. Tai vadinamoji Vilniaus mero Artūro Zuoko byla dėl galimo jo prisidėjimo pernai pavasarį vienam sostinės Tarybos nariui trukdant pasinaudoti rinkimų teise. Kol kas neaišku, kada ši byla bus nagrinėjama teisme.

Donkichotiškos pastangos

Korupcijos prevenciją prižiūrinčios organizacijos “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius įsitikinęs, kad V.Junoko vadovaujamos STT pastangos kovoti su politine korupcija buvo labai drąsios, tačiau donkichotiškos. “Tačiau drąsos neužtenka - diagnozuotą ligą reikia gydyti. Kova su politine korupcija neįmanoma be labai svarios politinės paramos, kurios V.Junoko komanda neturėjo. Negana to, plačius užmojus gana greitai pakirto serija grubių STT klaidų”, - sakė R.Juozapavičius interviu Eltos naujienų agentūrai.

Jo nuomone, “V.Junokas krito nelygioje kovoje su politikais”. “Pažiūrėkime, ką darė V.Junokas su savo antikorupciniais tyrimais - jis labai smarkiai pakirto ir taip labai nedidelį pasitikėjimą valdančiomis, tradicinėmis partijomis. Be jokios abejonės, jis užsitraukė didelę politikų nemalonę, žiūrint grynai iš viešųjų ryšių pusės, jau nebesigilinant į bylų esmę - kas teisus, kas neteisus”, - tvirtino “Transparency International” Lietuvos skyriaus direktorius.