Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Sovietinis antisemitizmas vertas didesnio pasmerkimo
2005-02-12
Vienareikšmiai įvertinti Sovietų Sąjungos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare - negalima
Nerimstant ginčams: vykti ar nevykti Lietuvos pareigūnams į pergalės prieš fašistinę Vokietiją 60-mečio minėjimą Maskvoje bei aistroms dėl stalinizmo nusikaltimų, norisi prisiminti beveik pamirštą sovietinio antisemitizmo klausimą. Ši problema aktuali dar ir todėl, kad dėl nežmoniškų nacizmo nusikaltimų žydų tautai pateko užmarštin Stalino antisemitinė politika.
Jau nuo pat Sovietų Sąjungos užuomazgų jos komunistuojančiai valdžiai buvo būdingas priešiškumas žydų tautinei kultūrai. Nors tarp revoliucionierių buvo žydų tautos atstovų, kurie manė, jog revoliucija gali padėti atsikratyti carinėje Rusijoje klestėjusio antisemitizmo (per Pirmąjį pasaulinį karą žydai rusų valdžios net buvo ištremti iš priefrontės teritorijų kaip nepatikimi), tačiau laikas parodė, kad ikirevoliucinis antisemitizmas naujoje bolševikinėje terpėje pasireikš naujais recidyvais.
Sovietinis antisemitizmas turėjo keletą bangų. Norėtųsi prisiminti vieną tarpukario epizodų, kuris neabejotinai byloja apie Staliną kaip neabejotiną antisemitą. Ketvirtasis dešimtmetis Sovietų Sąjungoje buvo paženklintas ne tik išpuoliais prieš V.Lenino bendražygius, kurie visi (net į Meksiką pasitraukęs L.Trockis) Stalino buvo sunaikinti per parodomuosius teismo procesus bei masines represijas metu 1937 m. Šio dešimtmečio pradžia buvo paženklinta sovietinio režimo antisemitizmu dvelkiančiu įvykiu. Tai - 1931 m. įvykęs vadinamasis sovietų žydų suvažiavimas Maskvoje. Jo metu Gruzijos delegatai pareikalavo, kad būtų pradėta kampanija, sunaikinant sovietų žydų religiją ir kultūrą. Už šio protu sunkiai suvokiamo epizodo jaučiama Kremliaus režisieriaus antisemito ranka.
Jau Antrojo pasaulinio karo pradžioje sovietinis antisemitizmas plykstelėjo ir okupuotoje Lietuvoje. Užgriuvus sovietinei okupacijai, prasidėjo ir Lietuvos gyventojų trėmimai. Tuo metu į Sibirą bei Kazachstaną buvo ištremti dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių. Tarp jų ne vieną tūkstantį sudarė žydai. Lietuvos žydų trėmimai gali būti laikomi sovietinio antisemitizmo apraiška, nes šios tautybės asmenų skaičius yra neproporcingai didelis. Antra vertus, pats trėmimo procesas buvo motyvuojamas klasių kovos idėjomis, tad pirmiausia nukentėdavo turtingi, žydų tautinę kultūrą ar religiją puoselėję žydai. Vis dėlto nukentėjo ir socialistinių idėjų laikėsi Lietuvos žydai. Prieš keletą metų man teko kalbėtis su dabar Izraelyje gyvenančią žydų tremtine Fryda Preiskeliene-Šlimovič, kuri teigė, jog jos tėvas, sėdėdamas gyvuliniame tremtinių vagone žvelgė su liūdna ironija į buvusį socialistą ir komjaunuolį Juozapavičių, kuris su šeima taip pat buvo ištremtas prie Laptevų jūros.
Prisimindami kitą, Lietuvai reikšmingą, japonų konsulo Čijūnės Sugiharos žydų gelbėjimo istoriją, taip pat turėtume nepamiršti, jog jo vizų siekę žmonės dažnai bėgo ne tik nuo nacių, bet ir nuo sovietų antisemitizmo, kuris juos persekiojo per visą jų kelionę iki Vladivostoko (sovietų valdžia tyčia ardė su Č.Sugiharos išduotais dokumentais išvykstančių žydų šeimas).
Siautėjant Antrajam pasauliniam karui, galime atrasti naujų sovietinio antisemitizmo apraiškų. Viena rafinuočiausių tokio antisemitizmo pasireiškimo formų gali būti laikomi sovietų valdžios metami kaltinimai žydams bendradarbiavus su naciais. Apie tokius faktus savo prisiminimuose rašo Vilniaus geto, o vėliau sovietų Tagillago kalinė Žana Ran-Čarnyj. Greta galime prisiminti vengrų žydės Žužanos Meller istoriją. Ji, bėgdama nuo nacių persekiojimo, pasienyje pateko pas sovietus, kur buvo apkaltinta bendradarbiavimu su naciais ir nuteista dešimčiai metų lagerių Sibire. Jos šeimos nariai buvo išžudyti, o ji pati, kaip ir tūkstančiai nuteistųjų, mirė lageriuose.
Sovietinio antisemitizmo pavyzdžių mes aptinkame ir pokario laikotarpiu. Vienas jų - vadinamoji gydytojų byla, kai žydų tautybės medikai buvo apkaltinti nuodijimu. Galime spėti, jog tik Stalino mirtis išgelbėjo Sovietų Sąjungos žydus nuo represijų bangos.
Tačiau net ir po Stalino mirties antisemitizmas Sovietų Sąjungoje niekur nedingo. Čia verta prisiminti vadinamąją Vienos tranzito istoriją septintajame dešimtmetyje, kai pagaliau buvo leista per Vieną emigruoti sovietų žydams. Ši istorija apaugusi įvairiais apie sovietinį antisemitizmą bylojančiais epizodais. Pagrindinė brežnevizmo laikotarpio antisemitizmo varomoji jėga buvo sovietų puoselėta neapykanta žydų valstybei - Izraeliui. Kaip ir Pirmojo pasaulinio karo metais, taip ir septintajame XX a. dešimtmetyje jiems vėl buvo klijuojama “nepatikimų piliečių” etiketė. Galime pastebėti, jog istorija taip vėl pasuko savo loginį ratą.
Vis dėlto kyla klausimas, kodėl apie sovietinį antisemitizmą žinoma palyginti mažai. Pagrindinė problema čia yra ta, jog su tuo susiję dokumentai ligi šiol nėra prieinami, tad ir patys stalinizmo nusikaltimai, nukreipti prieš žydus, vis dar slepiami už užrakintų archyvų durų. Naivu tikėtis, jog Rusija greitu laiku leis susipažinti su stalinizmo nusikaltimus galimai atskleidžiančiais dokumentais, kadangi tai galėtų pakenkti jos puoselėjamam įvaizdžiui. Sovietinio antisemitizmo epizodai ilgą laiką nepastebėti dar ir todėl, kad juos nustelbė holokaustas. Vis dėlto greta nežmoniškų nacizmo nusikaltimų neturi būti pamiršti ir sovietinio antisemitizmo recidyvai, kurie glaudžiai susiję su Rusijos imperijos laikų carų politika.
Todėl, esant tokiai situacijai, nelengva vienareikšmiai įvertinti Sovietų Sąjungos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare. Viena vertus, sovietų indėlis sutriuškinant baisiausią pasaulio tironą Hitlerį yra neabejotinas, tačiau negalime pamiršti ir tų nusikaltimų, kuriuos padarė sovietinis režimas ir kitas tironas - Stalinas. Jo nusikaltimai apima tiek okupuotų Baltijos valstybių žmones, tiek Centrinės ir Rytų Europos valstybes, kurioms buvo prievarta primesta sovietinio bloko sistema. Negalima pamiršti gulago baisumų, kurie mažai kuo skyrėsi nuo nacių mirties stovyklų siaubo. Negalima pamiršti ir tų nusikaltimų, kuriuos sovietinis režimas padarė žydų tautai.
