Sodyba išgelbėta nuo širšyno


2003-07-28
Virginija SKUČAITĖ
Sodyba išgelbėta nuo širšyno

Į redakciją paskambinusi Garliavos gyventoja Valentina Veitienė pranešė, kad jos sodybos eglėje, augančioje prie pat namo, įsikūrė širšynas. Moteris sakė nežinanti, kaip atsikratyti šios nemalonios kaimynystės. Mat jos anūkams šių vabzdžių įkandimas gali būti pavojingas, nes berniukai - alergiški.

Paprašėme Lietuvos gyvūnų globos draugijos būstinėje įsikūrusio Smulkių laukinių gyvūnų reabilitacijos skyriaus pagalbos. Anksti rytą į sodybą atvažiavo šio skyriaus įkūrėjas Benas Noreikis su pagalbininku Tomu. Apsirengęs permatoma, tačiau širšėms neįveikiama apranga, Benas įlipo į eglę, nuėmė nedidukę širšių buveinę, įdėjo ją į maišą ir išvežė į artimiausią pamiškę. Ten padėjo ją ant žemės, pridengęs šakomis.

“Šios širšės turėtų išlikti gyvos, - sakė Benas, grįžęs iš pamiškės. - Sunku pasakyti, koks bus likimas tų, kurios tuo metu, kai mes vykdėme šią operaciją, buvo išskridusios iš savo buveinės ieškoti maisto. Gal jos nugaiš neberadusios namų, o gal pasistatys naują buveinę”.

Entomologas (entomologija - mokslas apie vabzdžius) Ovidijus Dumčius tvirtina, kad širšėmis vadinamos viena iš dvidešimties Lietuvoje gyvenančių vapsvų šeimos rūšių, kurių kūnelio ilgis 2,5-4 cm. Širšės yra pusiau plėšrūnės, nes minta ne tik prinokusiais saldžiais vaisiais, bet ir smulkiais vabzdeliais.

Anot entomologo, mokslininkai nevadina vapsvų šeimos atstovių širšėmis. Pastarasis pavadinimas paplitęs bendrinėje kalboje.

Širšių buveinė atrodo tarsi popierinė - ją šie vabzdžiai sulipdo savo seilėmis iš įvairių pagalbinių medžiagų (susmulkina supuvusios medienos likučius). Savo namelį šie plėviasparniai vabzdžiai stato įvairiose vietose: sausoje žemėje, pastogėse, medžių drevėse ir, kaip šiuo atveju, tankioje eglėje. Vaiko galvos dydžio būsto vidus primena įprastą bičių korį.

Lizdą pirmoji pradeda statyti peržiemojusi apvaisinta patelė, nulipdydama tik kelis korio narvelius ir maitindama išsiritusias lervas susmulkintais vabzdžiais. Ilgainiui iš lervų išsivysto vapsvos darbininkės, kurios padidina buveinę, maitina jauniklius. Per vasarą iki rudens tokioje buveinėje užauga keli tūkstančiai vapsvų - patinėlių ir patelių. Žiemoja tik patelės, o patinėliai ir patelės darbininkės žūsta.

Entomologas įsitikinęs, kad širšės negelia, jei šalia jų elgiamasi ramiai, netrukdoma joms atlikti savo darbus. Tačiau tokiu atveju, kai prie širšyno sukiojasi judrūs ir alergiški vaikai, rizikuoti neverta - reikia vabzdžius iškelti. Tačiau jokiu būdu - ne deginti. Vapsvos ir širšės yra naudingos - naikina muses, drugių vikšrus, kitus mažus mūsų priešus.