Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Šnipų karai
2004-03-06
Leonas ŽALYS
Trijų Rusijos diplomatų išsiuntimas iš Lietuvos privertė prisiminti “šaltojo” karo įkarštį, kai tarp buvusios SSRS ir Vakarų šalių kildavo tikri mūšiai, pavadinti šnipų karais, per kuriuos žmonėmis buvo svaidomasi kaip teniso kamuoliukais. Tarp “išvarytųjų iš rojaus” tada kartais sumirgėdavo ir lietuviškos pavardės.
Antroji komandiruotė buvo trumpa
Per vieną tokių “valymų” iš Vašingtono turėjo išvykti ten dirbęs Rimas Mališauskas. Jis atsidūrė greta kitų penkių dešimčių sovietų diplomatų, kurie Amerikos valdžios reikalavimu privalėjo per nustatytą laiką išvykti iš Jungtinių Valstijų.
R.Mališauskas, buvęs Sovietų Sąjungos ambasados Vašingtone konsulas ir pirmasis sekretorius, - jau pensininkas. Paskutinė jo darbovietė buvo Lietuvos Respublikos ambasada Kazachstane. Dabar jis poilsiauja Druskininkuose, kur “Kauno dienai” papasakojo apie savo diplomatinę karjerą.
Buvęs diplomatas sakė, kad jis JAV turėjo dvi komandiruotes. Pirmoji tęsėsi nuo 1973 iki 1979-ųjų; antroji prasidėjo 1986-aisiais, bet truko tik du mėnesius.
Tai buvo “šaltojo” karo etapas, kai diplomatinė, ideologinė ir kitokia priešprieša tarp dviejų supervalstybių - Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos - itin paaštrėjo, komentavo tų dienų įvykius R.Mališauskas.
Atsakas po atsako
Viskas prasidėjo nuo to, kai 1985 metais SSRS valdžia, apkaltinusi neteisėta veikla, suėmė Amerikos žurnalistą, dirbusį Maskvoje. Atsakydami į tai amerikiečiai, pateikę analogišką kaltinimą, suėmė Sovietų Sąjungos pilietį, kuris kaip mokslininkas stažavosi vienoje Niujorko aukštųjų mokyklų.
Tada Maskva pareikalavo, kad išvyktų penki JAV diplomatai, dirbę Sovietų Sąjungoje. Savo ruožtu Jungtinės Valstijos nustatė, kad SSRS diplomatinių atstovybių personalas labai išpūstas ir pareikalavo, kad būtų laikomasi vadinamojo simetrijos principo. Kelios dešimtys sovietų diplomatų turėjo apleisti Jungtines Valstijas. Įtampa tolydžio didėjo.
Simetrijos principas
Po JAV prezidento Ronaldo Reigano ir SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo susitikimo Reikjavike, kurį dauguma apžvalgininkų įvertino kaip nenusisekusį, Vašingtone buvo paskelbtas “juodasis” sąrašas 50 sovietų diplomatų, dirbusių ambasadoje Vašingtone, taip pat Niujorke ir generaliniame konsulate San Franciske. Visi jie turėjo iš Jungtinių Valstijų išvykti.
Pasak R.Mališausko, penki žmonės iš šios grupės buvo paskelbti persona non grata. Kitiems jokie kaltinimai nebuvo pateikti. Tarp “nenusidėjusiųjų” buvo ir R.Mališauskas. Jis “Kauno dienai” sakė: “Jokių kaltinimų ar priekaištų man tada nebuvo pareikšta, bet gaila, kad komandiruotė buvo simbolinės trukmės”.
Dar po dviejų dienų Sovietų Sąjunga atsikirsdama paskelbė 110 Amerikos darbuotojų, dirbusių ambasadoje Maskvoje ir generaliniame konsulate Leningrade, sąrašą. Šiame sąraše JAV diplomatų buvo nedaug; daugumą sudarė SSRS piliečiai, pagal specialias sutartis dirbę legaliai. Šį kartą buvo vadovaujamasi irgi vadinamuoju simetrijos principu.
Savo išvykimą iš JAV R.Mališauskas prisimena taip: “Mes, tie pusšimtis diplomatų, be to, šeimų nariai, iš viso maždaug pusantro šimto žmonių, buvome susodinti į vieną lėktuvą ir parskraidinti į Maskvą”.
“Kauno užsienio reikalų ministras”
R.Mališauskas sakė, kad Kaune turėjo gerų bičiulių. Vienas jų buvo tuometinio Politechnikos instituto (dabar Technologijos universitetas) dėstytojas Zigmas Vichauskas.
Šį pedagogą Kaune pažinojo daugelis. Jis nė kiek nepykdavo, bičiulių rate vadinamas Kauno užsienio reikalų ministru.
R.Mališauskas, paklaustas, ar toks “titulas” buvo pelnytas, sakė: “Tikrai pelnytas. Zigmas buvo nepaprastai aukštos klasės organizatorius, išspręsdavęs net tokius sunkius klausimus, kurie būdavo kietas riešutas aukšto rango politiniams veikėjams. Tikrai gaila, kad jis taip anksti mirė. Jį Dievas apdovanojo diplomato talentu, nors specialaus išsilavinimo jis neturėjo”.
Pagelbėdavo tautiečiams
Keli Amerikos lietuviai “Kauno dienai” teigė, kad SSRS diplomatinėse misijose JAV dirbę lietuviai pagal išgales reaguodavę į savo tautiečių prašymus padėti įvairiais klausimais, dažniausiai dėl kelionių į gimtinę.
Vienas tokių šaltinių pasakojo, kad kunigas, 1940 metais kalintas NKVD kalėjime už tariamai antisovietinę veiklą, net Michailo Gorbačiovo valdymo laikais vis dar bijojęs parvažiuoti pasisvečiuoti į Lietuvą. Kai dvasiškis, su lietuvio diplomato tarpininkavimu, gavo įtakingo sovietų ambasados pareigūno garantijas, kad kunigas Lietuvoje nebus persekiojamas, jis ramiai pasisvečiavo gimtinėje.
Amerikos lietuviai teigė, kad į jų prašymus jautriai reaguodavęs Edmundas Juškys, Vašingtone ėjęs tas pačias pareigas kaip ir R.Mališauskas.
Į avantiūrą nesileido
Kai kurie “Kauno dienos” šaltiniai teigė, kad “šaltojo” karo metais iš Didžiosios Britanijos kartu su didele (maždaug šimto žmonių) diplomatų grupe buvo išsiųstas Henrikas Vaigauskas. Pasak tų pačių šaltinių, jis dabar Lietuvoje turi nuosavą verslą.
Kiti sovietų diplomatinėje tarnyboje dirbę mūsų tautiečiai “tarp girnų” nepateko. Tarp jų - dabartinis užsienio reikalų viceministras Justas Vincas Paleckis, karjerą šioje srityje pradėjęs dar 1969 metais, dirbęs Šveicarijoje ir tuometinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje.
Karjeros pabaigoje į diplomatinę tarnybą sovietmečio saulėlydžio metais perėjo ir buvęs Lietuvos ministrų tarybos pirmininkas Vytautas Sakalauskas. Jis kurį laiką SSRS prekybos atstovu, turėjusiu diplomato statusą, dirbo vienoje skurdžiausių Afrikos valstybių, buvusioje Portugalijos kolonijoje - Mozambike.
Šioje šalyje besidarbuojant, V.Sakalausko laukė nelengvas išmėginimas. Lietuvai dedant pastangas atkurti nepriklausomybę, 1991-ųjų pradžioje, pačiame dramatiškų įvykių sūkuryje, jam buvo pasiūlyta grįžti į Lietuvą ir suformuoti tokią vyriausybę, kuri atitiktų Kremliaus lūkesčius.
Bet iš šio sumanymo nieko gero neišėjo. Kai kurie “Kauno dienos” šaltiniai, nenorėję, kad jų pavardės būtų paminėtos, teigia, jog V.Sakalauskas negalėjo eiti prieš tautos valią, todėl į šią avantiūrą nesivėlė.
Karjerą baigė
Tuo tarpu vienam mūsų tautiečiui jokie išsiuntimai negrėsė, nes jis buvo pasiekęs pačias diplomatinės tarnybos viršūnes. Į jas buvo iškopęs Valerijonas Baltrūnas, dirbęs Rusijos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi kitoje Afrikos šalyje - Nigeryje.
Sovietmečiu V.Baltrūnas buvo Kauno ir vėliau visos Lietuvos komjaunimo vadas, vienu metu jis dirbo visagalės SSKP centrinėje būstinėje Maskvoje. Čia jam ir buvo pasiūlytas diplomatinis darbas.
R.Mališauskas sakė, kad V.Baltrūnas diplomatinę karjerą Rusijoje jau baigė ir dabar gyvena Lietuvoje.
A.Gromykos globotinis - perbėgėlis
Praeityje sovietų diplomatai ne tik būdavo išsiunčiami, bet ir patys pasitraukdavo į Vakarus.
1978 metais Kremliuje kilo didžiulis sąmyšis, kai paaiškėjo, kad aukščiausio rango diplomatas Arkadijus Ševčenka viešai paskelbė, jog nutraukia bet kokius ryšius su sovietų režimu, kurį jis pavadino supuvusiu, ir su žmona pasilieka Jungtinėse Valstijose.
A.Ševčenka turėjo nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangą, prieš atsiribojimą nuo sovietų režimo buvo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas. Kaip rašė Maskvos savaitraštis “Soveršenno sekretno”, jis buvo paties aukščiausio rango sovietų diplomatas, pasitraukęs į Vakarus.
Perbėgėlio sūnus Genadijus šiame savaitraštyje rašė, jog tik vėliau jam tapo žinoma, kad tėvas nuo 1975 metų tarnavo Amerikos žvalgybai.
A.Ševčenkos pabėgimas, anot “Soveršenno sekretno”, “sudrebino Kremlių”. Tuoj imta ieškoti kaltininkų. Netrukus paaiškėjo, kad perbėgėlį asmeniškai globojo ir karjeros laiptais stūmė ne kas kitas kaip tuometinio visagalio politbiuro narys, Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Andrejus Gromyka.
Sūnus taip pat rašė, kad tėvo savimeilę ilgai žeidė ta aplinkybė, jog už paskyrimą į tokias aukštas diplomatines pareigas jis turėjo būti dėkingas žmonai, kuri savo ruožtu A.Gromykos žmonai padovanojo segę su 36 briliantais.
1978 metais sovietų teismas A.Ševčenką už akių nuteisė myriop su viso turto konfiskavimu. Diplomato pasitraukimas buvo įvertintas kaip tėvynas išdavimas, už kurį Sovietų Sąjungoje buvo vienintelė bausmė - sušaudymas.
Tačiau nuosprendis taip ir liko neįvykdytas - Amerikos žvalgyba jį patikimai saugojo. A.Ševčenka mirė 1998-aisiais, būdamas 68 metų.
Pradžią padarė prancūzai
Pradžią Vakarų ir Rytų konflikte, kurį kai kurie žurnalistai pavadino šnipų karu, padarė Prancūzijos valdžia, pareikalavusi, kad šalį apleistų iš karto net 47 sovietų diplomatai. Tai buvo 1983 metų balandžio 5-ąją.
Tuomet Sovietų Sąjungai po Leonido Brežnevo mirties vadovavo Jurijus Andropovas, buvęs KGB pirmininkas. Vakarų žvalgybos vėliau gavo žinių, kad jis viename politbiuro posėdyje kolegoms piktinosi: “Ir taip šlykščiai pasielgė Fransua Miteranas, besivadinantis socialistu. Ko tada tikėtis iš Vakarų dešiniųjų?”
Apžvalgininkai tada stebėjosi, kad sovietų diplomatai iš Prancūzijos buvo išvaromi skubos tvarka - per vieną parą. Tai - gana retas atvejis tarvalstybiniuose santykiuose.
Nuo Prancūzijos “neatsiliko” kitos Vakarų valstybės. Tais pačiais metais į tėvynę turėjo sugrįžti net 148 sovietų diplomatai.
Dar vienas skandalas
Pasibaigus “šaltajam” karui ir subyrėjus Sovietų Sąjungai, priešprieša tarp Maskvos ir Vašingtono, kitų Vakarų sostinių smarkiai susilpnėjo. Rusijos ir JAV diplomatams kurį laiką neteko skubiai pakuoti lagaminų.
Analitikai pažymi, kad situacija staigiai pasikeitė, kai Kremliaus šeimininku tapo Vladimiras Putinas, buvęs KGB karininkas. Pirmojo garsaus šnipų skandalo ilgai laukti neteko.
Lygiai prieš trejus metus, 2001-jų kovą, JAV valdžia paskelbė, kad išsiunčiami iš karto 46 Rusijos diplomatai. Oficialus kaltinimas - “veikla, nesuderinama su diplomato statusu”. Kitaip sakant, šnipinėjimas.
Maskva atsakė tuo pačiu, išsiuntusi didelę grupę Amerikos diplomatų. Negana to, keturi JAV diplomatai buvo paskelbti persona non grata.
Vieną jų, Polą Holingsvortą, Rusijos valdžia apkaltino tuo, kad jis Maskvoje buvo Amerikos žvalgybos agentūros tinklo vadovas, agentų rankomis rinkęs žinias apie situaciją aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
Kitas JAV diplomatas, karinis jūrų atašė Robertas Brensonas, apkaltintas tuo, kad verbavo Rusijos pilietį, kriminalinį nusikaltėlį, žadėdamas jam parūpinti Amerikos vizą. Nusikaltėlis mainais turėjo R.Brensonui per savo pažįstamus parūpinti slaptų duomenų apie kai kuriuos objektus Sibire.
