Kur leidžiate vasaros atostogas?
Savaitės apklausa:
0
Šiuolaikinės Pelenės istorija
2004-04-17
Darius SĖLENIS
Sudegus mamai ir pasikorus broliui, būsimoji manekenė galvojo apie savižudybę
Ji vis dar abejoja savo laime ir baiminasi, kad ši niekur nepaspruktų.
“Prieš porą dienų ėjau Laisvės alėja ir pagalvojau, kodėl viskas taip staiga pasikeitė ir man pradėjo sektis?” - nedrąsiai šyptelėjo Neveronių vidurinės mokyklos aštuoniolikmetė Simona Starkutė.
Išgirdus jos gyvenimo istoriją, buvo galima stebėtis ir džiaugtis kartu su šia Kauno modelių agentūros “Modilina” 179 centimetrų ūgio ilgakoje manekene.
Skaudžios mintys
Neseniai ji grįžo iš Korėjos. Dar buvo egzotiškoji Turkija - Stambulas, žavusis Milanas - Italijoje, prabanga pulsuojantis Monakas. Reklamuodama drabužius ir dirbdama su fotografais per metus užsienyje manekenė praleido beveik penkis mėnesius. Ir ten beveik užmiršdavo košmarišką praeitį.
“Tėvai išsiskyrė anksti... Keturiese gyvenome vieno kambario bute bendrabutyje - aš, sesuo, brolis ir antros grupės invalidė mama... Dažnai per dieną burnoje neturėdavau nė kąsnio... Turėjome pragyventi iš mamos už invalidumą gaunamų 297 litų... 2002 metų lapkričio 8 dieną sudegė mama... Po keturių mėnesių tame pačiame apdegusiame bute pasikorė brolis... Bandžiau žudytis...” - skaudžios minčių nuotrupos. Ir gražiose mėlynose merginos akyse sublizgėjusios ašaros.
Pavydžiai žvelgė pro kavinių langus
Garsios modelių agentūros “Ford” atstovės Lietuvoje - “Modilinos” savininkė Jolanta Sadauskienė liūdnai palingavo galva.
“Kartą ant šaligatvio pamačiau sutaršytais plaukais lietuje stovinčią sužvarbusią merginą. Tai buvo Simona, kurią prieš kelias dienas buvau pakvietusi apsilankyti mūsų agentūroje, - prisiminė J.Sadauskienė. - Tuomet ji atrodė labai liūdnai ir vargingai”.
Apsilankiusią modelių agentūroje Simoną tuoj pat nuvedė į kirpyklą ir bandė gelbėti jos plaukus.
“Naudojausi sena ir pačia prasčiausia kosmetika, dažais ir buvau sugadinusi plaukus. Pamenate, kai madingi buvo balti balti plaukai?” - Simona kreivai šyptelėjo ir kaltai nuleido galvą.
Tris litus kainavusi rusiškos kosmetikos dėžutė “Balet” būdavo prabanga. Ne mažesnė prabanga - galimybė pavalgyti mokyklos valgykloje.
“Kol išmokėdavo pašalpą, maistą parduotuvėlėje mama pirkdavo skolon. Dažnai nieko nevalgydavau ryte, per pietus ir tik vakare užkąsdavau svečiuose pas draugę, - pasakojo Simona, sukryžiavusi džinsuotas kojas. - Eidama Laisvės alėja dažnai pavydžiai žvelgdavau pro kavinių langus. Baltu pavydu pavydėjau draugėms, Kauno bazėje galinčioms nusipirkti naujų drabužių. Vilkėdavau mamos nupirktais dėvėtais arba slapta nugvelbtais Vokietijoje dirbančios sesers drabužiais...”
Pusmetis dugne
- Tuo metu buvo labai lengva patekti į dugną? Alkoholis, narkotikai, nauji trumpalaikiai nuotykiai? - tamsiai kaštoninius plaukus į kuodą susirišusi mergina išgirdusi klausimą linktelėjo galvą.
- Vienu metu buvo sunkus periodas. Brolis gavo puspenktų metų kalėjimo, aš, turėdama penkiolika ar šešiolika metų, pradėjau piktnaudžiauti alkoholiu, - neslėpė savo praeities mergina. - Juk taip būna daugeliui, tiesa? Alus, vynas, po to - stipresni gėrimai. Oi, pusmetį gėriau daug. Tai buvo kvailas ėjimas į suaugusias merginas. Man buvo šešiolika, o draugei - 24 metai, vaikinai - dvidešimtmečiai.
- Tai truko ilgai?
- Pusmetį. Laimė, pajutau, kad grimztu, be to, tvarką padarė po trejų metų iš įkalinimo vietos grįžęs brolis, - Simona sumirksėjo ilgomis blakstienomis. - Skaudu, nes jis sėdo tik dėl pavogtų raktų. Ieškinio suma buvo 72 litai...
Apie mamos mirtį pranešė draugė
Tą klaikią dieną Simona vis dar prisimena puikiai. Ji buvo svečiuose, kai atlėkusi ir vos atgaudama kvapą draugė suriko: “Simona, tavo butas dega!”
Neveronyse gyvenanti mergina prisipažino, kad matė kažkur važiuojančią gaisrininkų mašinų, tačiau pagalvojo, kad numetė nuorūką koks nors girtuoklis: “Kartą taip buvo ir mūsų bendrabutyje, tačiau nieko neatsitiko...”
Iš pradžių suabejojusi žinia, po kelių sekundžių Simona pasiteiravo: “O kur mama?”
“Nėra jos, Simona, nėra...”, - pradėjo kūkčioti draugė.
Su sese prie bendrabučio atbėgusios merginos komendantė į namo vidų neįleido. Supratinga moteris matė klaikiai apdegusį žuvusiosios kūną. Paaiškėjo, kad bute įvyko trumpas sujungimas, o iš šaldytuvo nutekėjęs ir prie viryklės telkšojęs vanduo “pagavo” antros grupės invalidę ir iš mirties nagų jau nepaleido. Kai skubiai atvykę gaisrininkai pradarė duris, susprogo visi buto langai.
Sudegė beveik viskas. Tuomet mergina į butą daugiau niekada nekėlė nei kojos. Iki šios dienos. Atminčiai pasiliko kažkieno bute rastas nesuliepsnojusias mamos ir brolio nuotraukas. Liko ir apie 10 tūkstančių litų skola valstybei už komunalinius patarnavimus.
Tylime. Merginos akyse antrą kartą sužvilgo ašaros. Praėjus 12 dienų po tragiško įvykio, ji liūdnai pažymėjo savo septynioliktąjį gimtadienį.
Susitvardžiusi Simona tęsė: “O po keturių mėnesių... Brolį, matyt, paveikė ir tai, kad jis, norėdamas atsisveikinti su mama, pradarė karstą. Mums sakė, kad geriau ten nežiūrėti...”
Pasikorė ant mamos palto
Brolio Antano pasigedo po keturių penkių dienų. Galvojo, kad kažkur išvažiavo su draugais. Tačiau jo mylimoji Simoną įtikino, kad jos neperspėjęs jis niekur nedingtų.
“Tuomet mane apėmė baisi nuojauta, - aštuoniolikmetė sugniaužė rankas. - Kitą dieną paėmiau nuo apdegusio buto raktą ir pakviečiau brolio draugus. Nėjau į vidų. Mačiau, kai į butą įėjęs jo draugas pažvelgė aukštyn, po to apsidairė ir nuleido galvą...”
Brolį, kuriam neseniai sukako 24 metai, rado pasikorusį ant spintos su žuvusios mamos paltu. Apdegusiame bute kūnas išbuvo keturias, gal penkias dienas. Simona neabejojo, kad Antanas nusižudė kovo 8 dieną - praėjus lygiai keturiems mėnesiams po mamos mirties.
“Po to buvo dar sunkiau, - “Kauno dienai” atviravo Simona. - Buvau priversta trumpam apsigyventi pas tėtį. Nemylėjau jo, pykau dėl mamos. Tačiau už vieną, nors tuo metu jį keikiau, jam esu dėkinga. Jis pasitikdavo mane prie agentūros durų ir iškart veždavosi namo, niekur neišleisdavo po 21 valandos, niekas vėlai vakare net negalėjo paskambinti. Tačiau jei nebūtų šių griežtų taisyklių, matyt, būčiau nusižudžiusi. Kelis kartus galvojau apie savižudybę - mama, brolis, juk dabar mano eilė. Turėjau net saują tablečių...”
Pirmasis pirkinys - dėžutė kosmetikos
Pas draugės tėvus gyvenanti Simona tarsi nugindama blogas mintis papurtė galvą. Šyptelėjo. Po to pasidžiaugė modelio darbu, matyta prabanga Monake, egzotiškąja Korėja, kurioje stebėjosi draugiškais, tačiau restoranuose čepsinčiais ir metro nosis krapštančiais neaukšto ūgio žmonėmis.
Ar pamena savo pirmąjį atlyginimą? Manekenė kukliai šyptelėjo prisipažinusi, kad tuomet nusipirko 43 litus kainavusios “L’Oreal” kosmetikos.
“Širdį skaudėjo, nes buvo labai brangu, tačiau negalėjau susilaikyti, - prisipažino apie nuosavą firmą, geraširdį blondiną žaliomis akimis svajojanti mergina. - Tačiau man reikia dar daug daug dirbti. Keista, kad taip anksti tapau suaugusi ir privalau rūpintis, kuo apsirengti, ką pavalgyti. Ačiū ir man padedantiems bei priėmusiems gyventi draugės tėvams”.
Dabar maisto parduotuvėje Simona neskaičiuoja kiekvieno cento, gali nusipirkti naują drabužį ir pavalgyti kažkada išsvajotoje picerijoje. Per metus labai daug kas pasikeitė.
Tiesa, vieno, tuomet jai prabangaus, dalyko ji nepamiršo. 56 kilogramus sverianti aštuoniolikmetė vis dar dievina pieno kokteilį ir varškės spurgas.
“Žinojau Kalniečiuose vieną vietą, kur pieno kokteilis kainavo 65 centus. Dabar turbūt pabrango? Kartais leisdavau sau išgerti stiklinę kokteilio ir suvalgyti tris šviežias spurgas, - apsilaižė lūpas mėlynakė. Ir šyptelėjusi sušnibždėjo. - Tik nesakykite Jolantai...”
