Darnūs tėvų santykiai - geriausia šeimyninio gyvenimo mokykla vaikams
Kaune, Žaliakalnyje, gyvenantys Dalia ir Vladas Brazauskai mėgsta atsikvėpti savo nuosavo namo kiemelyje, kur žydi daug gėlių, puikuojasi šeimos galvos susodinti medžiai. Pas netrukus auksinį vestuvių jubiliejų minėsiančius tėvus dažnai užsuka ir du sūnūs, marčios, penki vaikaičiai. Marčias abu mylim. Gal todėl, kad jos geros motinos ir žmonos, rūpinasi mūsų sūnumis, anūkais, - sako profesorė chemikė Dalia Brazauskienė, kuriai vyras Vladas nė kiek neprieštarauja. Darnus sutuoktinių duetas - vaikų šeimoms geriausias pavyzdys, kaip per daugelį metų kurstyti bendro šeimyninio gyvenimo židinį.
Žvakelės ant gimtadienio pyrago
Laimingiausi metai buvo tada, kai studijavome, sukūrėme šeimą, auginome vaikus, - sako profesorė Dalia Brazauskienė, savo sutuoktinį prieš daugelį metų sutikusi tuometiniame Kauno politechnikos institute. Tik šį pavasarį ji atsisveikino su Lietuvos žemės ūkio universitetu, kurio Chemijos katedroje dirbo 52 metus. Universitetas buvo pirmoji ir vienintelė ponios Dalios darbovietė. Jos vyras Vladas, tris dešimtmečius išdirbęs Tekstilės pramonės mokslinio tyrimo instituto (jį ir kūrė) direktoriaus pavaduotoju, jau dešimt metų - užtarnautame poilsyje. Iki šiol Vladas mane, apsikasusią akademiniais darbais, palepindavo skaniais pietumis, daug kur pavaduodavo buityje, namų ruošoje, - dėkinga vyrui žmona.
Senelių namuose tądien viešėjęs penkiolikametis anūkas Jurgis irgi pamalonina senelį: Niekas neišverda tokių skanių obuolinės ir grikių košių su daržovėm kaip senelis. Norėdamas įsiteikti močiutei anūkas pagiria ir ją: Bet užtat ji skaniausiai moka iškepti omletą.
Jurgis neslepia, jog močiutės pagalbos prireikia ir tada, kai mokykloje sušlubuoja chemijos žinios. Pasidomėjusi, kaip jauniausias anūkas užbaigė mokslo metus, D.Brazauskienė nepiktai tarsteli: Galėjai geriau. Devintokas Jurgis valiūkiškai primena: dabar atostogos ir apie chemijos pažymius jam kalbėti nesinori.
Ponia Dalia sako, jog chemija, ekologijos problemos visada buvo jos arkliukas. Tačiau, atitrūkusi nuo darbų universitete, visada mėgdavusi pašeimininkauti, paeksperimentuoti virtuvėje. Ypač jai smagu namiškius pradžiuginti gimtadieniams iškeptu sraigių pyragu. Kiek jį puošia mažų sraigelių, tiek per gimtadienį jose sužiba uždegtų žvakelių. Dar nebuvo nė vienos šventės, kad nenuvežčiau šio pyrago kuriam nors iš penkių anūkų, - sako D.Brazauskienė, su vyru dažnai aplankanti ne tik Kaune gyvenančio jaunėlio sūnaus Pauliaus, bet ir sostinėje įsikūrusio Arūno šeimas.
Profesorės mamai - šimtas penkeri
Verslininko Pauliaus šeimoje auga du sūnūs - Paulius ir Jurgis, o vilnietis žurnalistas Arūnas su žmona Gabija džiaugiasi trimis atžalomis - Ignu, Justu ir Martynu. Kai susirenkam mūsų ar vaikų namuose, man su marčiomis tenka atlaikyti moteriškąjį frontą. Solidarizuodamasi su jomis sūnų žmonas dažnai užstoju. Įvairiose šeimyninėse situacijose būnu jų pusėje, - juokauja ponia Dalia.
Profesorė pasakoja prieš savaitę užbaigusi rimtą darbą - atidavusi leidyklai ką tik parašytą vadovėlį. Jis - jau ketvirtas jos pedagoginėje ir mokslinėje biografijoje. Kartu su vyru yra parašę populiariąją knygą Chemija buityje, sukūrę daug bendrų mokslinių straipsnių. Chemiją studijavę kurso draugai visą gyvenimą atidavė mokslinei veiklai. Ponia Dalia, LŽŪU dėsčiusi chemiją, gvildeno ir žemės ūkio ekologizavimo problemas. Profesorės, puikios lektorės, paskaitų mielai klausosi tie, kurie nori sveikai gyventi ir maitintis. Siūlau žmonėms vengti importinių jogurtų, sintetiniais dažais ir saldikliais pagardintų konditerijos gaminių, traškučių, - vardija profesorė. - Mes su vyru seniai įpratome valgyti tik ekologiškas daržoves, perkam jas iš pažįstamų ūkininkų. To mokome ir savo vaikų šeimas.
Sveika gyvensena, ekologiškai švari aplinka, įsitikinusi profesorė, gali padėti išsaugoti sveikatą, prailginti amžių. Ponios Dalios mamai neseniai sukako šimtas penkeri metai. Ji, buvusi pedagogė, dar žvali ir pakankamai sveika. Mama gyvena kitos dukros, mano sesers, šeimoje Šiauliuose. Dar vis džiaugiuosi galimybe su ja pabendrauti, pasisemti gyvenimo išminties, - sako D.Brazauskienė.
Mokslų daktaras tekstilininkas chemikas V.Brazauskas mano, jog jo profesija turėjo įtakos renkantis specialybę jaunesniajam sūnui. Jis - inžinierius tekstilininkas. O su vyresniuoju, Arūnu, mes daugiau filosofuojam, aptariam įvairias gyvenimo situacijas, - sako ponas Vladas.
Pomėgiai visam gyvenimui
Ponia Dalia teigia iš Arūno sulaukianti gerų patarimų, kokią perskaityti knygą, pažiūrėti spektaklį. Galimybę sostinėje paviešėti pas sūnų ir kartu pasikultūrinti abu sutuoktiniai labai vertina. Ypač esu dėkinga marčiai Gabijai, padovanojusiai man keletą įsimintinų kelionių, - sako D.Brazauskienė. - Prieš Kalėdas lankėm Paryžiuje vieną semestrą studijavusį vyriausiąjį anūką Igną, o pavasarį buvom išsiruošusios pas kitą vaikaitį Justą. Jis mokėsi Gotlando saloje esančio universiteto magistrantūroje. Anūkais Brazauskai didžiuojasi, ypač, pasak profesorės, gabus 24 metų Ignas.
D. ir V.Brazauskai mielai pasakoja apie didžiausią savo pomėgį - nuo pat studentiškų metų juos užbūrusias keliones: Po vestuvių išsirengę pakeliauti po Kaukazą, kalnus pamilom visam gyvenimui. Lankėmės ir Šveicarijos, Italijos Alpėse.
Kol vaikai buvo maži, visa šeima mėgdavom sėsti ant dviračių ir taip sukardavome dešimtis kilometrų. Ponia Dalia sako 30 metų vairavusi automobilį.
Kadangi kaip pedagogė atostogų turėdavo daugiau už vyrą, susisodinusi abu berniukus automobilin, su jais išvažinėdavo visą Lietuvą. Dabar jau nebesėdu už mašinos vairo, mieliau mėgaujuosi vyro, sūnų ar anūkų paslaugomis, - atvirauja profesorė.
Ponas Vladas išduoda dar vieną mažytę paslaptį: žmona nuo pat jaunystės jį užkrėtė domėjimusi klasikine muzika. Šio pomėgio Brazauskai neatsisako iki šiolei. O vienas iš kito visą laiką mokėmės ir tebesimokome supratimo, pagarbos, pakantumo, - papildo vyrą žmona. Jos manymu, tai pačios didžiausios šeimyninio gyvenimo vertybės.
Naujausi komentarai