Savaitės klausimas

Ar KGB rezervas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui?

Turi būti įvertintos visos aplinkybės

Alvydas SADECKAS, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos narys:

- Parlamento laikinajai tyrimo komisijai užduotas tokio pobūdžio klausimas. Ji ir privalo atsakyti, atsižvelgdama į gaunamą gana gausią medžiagą.

Kiek suprantu, KGB rezervo karininkai nebuvo kadriniai šios struktūros darbuotojai, nors ir duodavo savo sutikimą būti įrašyti į rezervą. Klausimas gana sudėtingas: ar grėsmę nacionaliniam saugumui gali kelti ne tik buvę kadriniai KGB darbuotojai ar slaptieji agentai, kuriems pagal mūsų įstatymus jau taikomos tam tikros sankcijos, bet ir rezervo karininkai, davę sutikimą patekti į tą sąrašą.

Jeigu bus pripažinta, kad rezervo karininkai yra prilyginami buvusiems KGB bendradarbiams, tuomet galbūt ir galima kalbėti apie kokias nors grėsmes nacionaliniam saugumui. Jeigu man ir kitiems Seimo nariams tektų spręsti šią problemą, norėčiau matyti visą medžiagą, susipažinti su visomis aplinkybėmis, įvertinti gausybę faktorių, galbūt netgi vertinti kiekvieną atvejį atskirai. Tik tada priimčiau galutinę nuostatą, ar galima visus arba tik kai kuriuos rezervo karininkus vadinti sąmoningais bendradarbiais, taigi ir keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui. Kol kas tam neturiu pagrindo.

Liustracijos įstatymą reikėtų taikyti ir žiniasklaidai

Rasa JUKNEVIČIENĖ, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, Tėvynės sąjungos frakcijos narė:

- Visuomenės dėmesys dabar sutelktas tik į rezervininkus, kurie, kaip rodo specialistų tyrimai, buvo tik dalis problemos ir, ko gero, ne pati žiauriausia. Akivaizdūs ir bandymai liustraciją nuvesti į visiškas šalikeles, kai sovietinėje armijoje per prievartą tarnavusius ir jokio kito pasirinkimo neturėjusius vaikinus bandoma sutapatinti su slaptais agentais, iš tiesų tarnavusiais režimui.

Slovakijos, Čekijos, Lenkijos, Latvijos pavyzdžiai rodo, kad tai, kas vyksta pas mus, nėra vien lietuviška problema.

Jau neeilinėje sesijoje turime pradėti nagrinėti klausimą iš esmės. Todėl Seimo vadovybei ir neeilinę sesiją inicijavusiems Seimo nariams primenu, kad yra parengtos Archyvų įstatymo pataisos, kuriose siūloma atverti Ypatingąjį archyvą. Sutinku, kad tai bus labai skausmingas procesas, kad tam reikia ypač gerai pasirengti, atidžiai išanalizuoti tai jau padariusių valstybių patirtį, tačiau anksčiau ar vėliau prie to neišvengiamai sugrįšime. Svarstytini visi variantai, tačiau būtina nedelsiant bent jau pradėti Seimo frakcijų, politinių partijų konsultacijas šiuo klausimu, sudaryti darbo grupę projektams rengti.

Tik taip galima išspręsti KGB problemą ir atitinkamai atsakyti į klausimus, ar su šia specialiąja tarnyba susiję asmenys gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Mano nuomone, liustracija turėtų apimti visus politikus: nuo savivaldybių iki pat viršaus, valstybės tarnautojus tam tikrų kategorijų, iš dalies - ir žiniasklaidą. Reikia koreguoti vadinamąjį Liustracijos įstatymą, nes kyla abejonių dėl kai kurių jame esančių formuluočių traktavimo. Pavyzdžiui, sąmoningą bendradarbiavimą su KGB keli įstatymai aiškina skirtingai. Jį reikėtų suvienodinti.

Galėjo vykdyti operatyvines užduotis

Geistys GEČIAUSKAS, Lietuvos ypatingojo archyvo bendradarbis, istorikas:

- Tai klausimas politikams. Jie turi pateikti tokio pobūdžio vertinimus. Mes, istorikai, domėjęsi tomis struktūromis, jų statusu, įrašymo į rezervo sąrašus aplinkybėmis, galime tik apibūdinti, kas buvo KGB rezerve, kaip jis buvo buriamas ir ką veikė.

Lietuvos SSR KGB rezervas pradėtas formuoti 1967 metais, įkūrus naują saugumo struktūrinį padalinį - Mobilizacijos poskyrį. Jis veikė iki KGB veiklos Lietuvoje nutraukimo 1991-ųjų rugpjūčio. Svarbiausios šio poskyrio funkcijos buvo visų Lietuvos KGB padalinių rengimosi darbui vadinamuoju “ypatinguoju laikotarpiu” koordinavimas bei SSRS KGB rezervo formavimas. Rezervas formuotas iš konkrečių KGB teritorinių organų žinion perduodamų sovietų ginkluotųjų pajėgų atsargos kariškių. Lietuvos KGB mobilizacijos poskyris buvo tiesiogiai pavaldus centriniam SSRS KGB mobilizacijos skyriui. Tačiau poskyrio darbuotojai labai glaudžiai bendradarbiavo tiek su LSSR KGB vadovybe, kuri nuolat siųsdavo paraiškas SSRS gynybos ministerijos Pabaltijo karinei apygardai, prašydama perduoti KGB reikmėms didesnį ar mažesnį atsargos kariškių kiekį, tiek su visų LSSR KGB padalinių vadovais bei kadrų darbuotojais. Iš turimų dokumentų matyti, kad maždaug pusė KGB priskirtų atsargos karininkų ekstremaliu atveju būtų tapę saugumo operatyviniais darbuotojais, gerokai mažesnė dalis - sovietų armijos junginiuose ir daliniuose veikusių KGB ypatingųjų skyrių darbuotojais. Su “agentūrinio-operatyvinio darbo” pagrindais lietuviai, esantys KGB rezerve, būdavo supažindinami specialių seminarų metu, taip pat Minske, Rygoje, Leningrade ir kitur veikusiose KGB mokymo įstaigose.

1990 metų liepos mėnesį į KGB rezervo ypatingajam atvejui sąrašą, įskaitant ir KGB kadrinius darbuotojus, ir visus esančius rezerve, buvo įrašyti 1566 KGB karininkai, taip pat 541 praporščikas, seržantas bei eilinis ir 139 pagalbiniai darbuotojai. Kilus karui ar kitu ekstremaliu atveju visi jie būtų veikę suskirstyti į objektines komandas, sutelktas apie svarbiausius pramonės, transporto, ryšių ir kitus objektus. Dalis jų būtų turėję imtis ir kai kurių vadinamųjų prevencinių priemonių, pavyzdžiui, izoliuoti kai kuriuos sovietams pavojingus asmenis, tarp jų - disidentus.

KGB operatyvinių kovinių rinktinių pratybos Lietuvoje paskutinį kartą vyko 1989 metais, lietuviškosios KGB spec. rezervo dalies “operatyvinės mobilizacinės” pratybos buvo surengtos ir 1989, ir 1990 metais. O 1991 metais Lietuvoje buvę KGB rezervo karininkai vykdė “konkrečius operatyvinius KGB vadovybės pavedimus”.

Kalbėjosi Stasys GUDAVIČIUS

* Skaičiai * Faktai * Citatos

* Dvylikos narių Seimo laikinoji komisija tiria, kokiomis aplinkybėmis Seimo Pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Arvydas Pocius sovietiniais metais buvo įrašyti į saugumo struktūros KGB rezervo karininkus. Komisijai taip pat pavesta nustatyti, ar A.Valionis, A.Pocius ir A.Pekeliūnas būdami savo pareigose nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui, ar aukštuose postuose nėra daugiau KGB rezervo narių.

* Praėjusią savaitę paskelbta, kad į KGB rezervą įvairiais metais taip pat buvo įrašytas Seimo narys Vladimiras Orechovas, dabartiniai Šiaulių ir Tauragės apskričių vadovai Alvydas Šedžius ir Edmundas Šimkus, Panevėžio ir Akmenės rajonų tarybos nariai Jonas Katinas ir Albinas Klimas, Vilniaus ir Klaipėdos apygardos teismų teisėjai Stasys Punys ir Valentinas Janonis, Alytaus rajono Aplinkos apsaugos departamento direktorius Česlovas Meržvlinskas, buvęs susisiekimo viceministras Valerijus Ponomariovas, buvęs Kauno apskrities viršininkas Valentinas Kalinauskas. V.Orechovas ir S.Punys neigia buvę KGB rezerve.

* Istorikų duomenimis, 1990 metų gruodžio 27 dieną Lietuvoje dar buvo 420 KGB rezervo karininkų, 1991-ųjų kovo 25-ąją jų buvo likę 370. 1990 metais iš rezervo pasitraukė 32, 1991 metų sausio-kovo mėn. - 39 karininkai.

* Lietuvos ypatingajame archyve yra išlikusios 324 KGB rezervo bylos.

* A.Pekeliūnas parlamentinei komisijai raštu pareiškė niekada nepriklausęs KGB rezervui. Atsakymus raštu komisijai taip pat turi pateikti A.Valionis ir A.Pocius. Užsienio reikalų ministras anksčiau yra patvirtinęs, jog žinojo apie savo įtraukimą į KGB rezervą 1981 metais. VSD vadovas aptakiai atsako į klausimus, ar žinojo apie savo įtraukimą į KGB rezervą 1989-aisiais, lyg ir to neneigdamas, bet tvirtindamas, kad nedavė konkretaus sutikimo būti įrašytas į šį rezervą.

* Į KGB rezervo sąrašus buvo įtraukti ne tik iš kitų SSRS ginkluotųjų pajėgų pervesti karininkai, bet ir buvę kadriniai KGB karininkai, išėję į atsargą. Tai teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Dalia Kuodytė. “Į tą patį sąrašą yra įtraukti ir buvę kadriniai karininkai, kurie vėliau buvo išleisti į atsargą, ir šitie rezervo karininkai”, - sakė ji, kalbėdama apie medžiagą, pateiktą KGB rezervo veiklą tiriančiai Seimo laikinajai komisijai. Savo turimą medžiagą apie sovietų saugumo rezervą parlamentinei komisijai perdavė tarpžinybinė Liustracijos komisija bei VSD.

* Dalį rezervo karininkų sudarė į atsargą išėję buvę KGB kadriniai karininkai, kitą dalį - ginkluotųjų pajėgų karininkai, pervesti į rezervą. Tačiau KGB rezervui taip pat buvo prirašyti dar 500 ginkluotųjų pajėgų karininkų, dėl kurių buvo surašomos tik pažymos.

Parengė Stasys GUDAVIČIUS