Saulėlydis tarp sienų, kur verda aistros


2007-02-22
Aldona KIBIRKŠTIENĖ
Saulėlydis tarp sienų, kur verda aistros

Socialines paslaugas teikianti viešoji įstaiga “Gerumo namai” dalį jai skirto valstybės turto gali prarasti

Romainiuose prieš septynerius metus įsteigta viešoji įstaiga “Gerumo namai” gyventojams teikia socialinę pagalbą. Čia savo gyvenimo saulėlydį leidžia artimųjų ir būsto neturintys vieniši seneliai, neįgalieji, kurie yra slaugomi, maitinami, gydomi. Savaitgaliais į įstaigoje veikiančią labdaros valgyklą ateina pavalgyti varguoliai iš viso miesto. “Gerumo namų”, įsikūrusių buvusios Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninės patalpose, vadovai nuogąstauja, kad Kauno apskrities viršininko administracija (KAVA) kelis pastatus iš įstaigos gali atimti.

Sunkūs senolių likimai

“Jei tai atsitiktų, prarastume galimybę rūpintis daugeliu socialiai pažeidžiamų žmonių”, - sako “Gerumo namų” direktorė Valerija Milkintienė, pirmiausia pakvietusi užsukti į kambarius, kur gyvena seneliai. Jie čia įsikūrę po du, tris, kai kurie - po vieną. Senolis Mečislovas, kuriam - 74 metai, į “Gerumo namus” atvežtas iš Šančių seniūnijos. Žmogus neturi artimųjų, dienas dažnai tekdavo leisti prie konteinerio. Senukas gauna tik 206 litų pensiją, ją ir atiduoda namų vadovybei. “Gerai čia man. Šilta ir esu pavalgęs”, - sako didelių reikalavimų nekeliantis vienišas senolis.

Močiutė Regina turi sūnų ir anūkų, todėl ji kas mėnesį moka po 850 litų. Tokia “Gerumo namuose” tvarka: iš turinčiųjų vaikų už globą ir priežiūrą per mėnesį prašoma mokėti būtent šią sumą. Tačiau, pasak V. Milkintienės, pasiturinčiųjų, kurių artimieji už slaugą įstengia skirti tiek lėšų, mažiau nei vienišų ir gaunančių kuklias pensijas.

81-erių Jadvyga Dovainienė prieš trejus metus palaidojo savo antrąjį vyrą Vincą. Su juo susipažino gyvendama čia, “Gerumo namuose”, kur vienas kitam praskaidrino nelinksmą senatvę. “Su Vinceliu pragyvenome trejus metus, dabar vėl esu viena”, - pasakojo dar žvitri, ne tik du vyrus, bet ir dukrą palaidojusi senelė. Senukas Juozas - gyventojų tarybos pirmininkas. Kai dar palyginti jauną vyrą ištiko insultas ir vyras tapo neįgalus, jį paliko žmona, kuriai atiteko ir butas. Kiekvienas namų globotinis - atskira gyvenimo istorija, už kurios slypi skaudūs išgyvenimai, artimųjų netektys, pačių negalia. Netrūksta globotinių, kurie su artimaisiais negali gyventi vien todėl, kad serga senatvine demensija. Iš viso “Gerumo namuose” prieglobstis suteiktas 40-čiai senelių. Daugiau kaip pusės niekas nelanko, seneliai čia vieniši leidžia senatvės dienas.

Sukurta trylika darbo vietų

Pasak direktorės, rūpintis seneliais - pagrindinis šios įstaigos tikslas. Jie gyvena pagrindiniame buvusios ligoninės korpuse. Tačiau steigiant įstaigą turėta ir kitų tikslų: bendradarbiauti su vietos savivaldos institucijomis, užsiimančiomis socialine globa, dirbti pagal bendrai sudarytus projektus. “Gerumo namuose” iki praėjusių metų rudens veikė dienos centras priklausomybę nuo narkotikų turintiems jaunuoliams, kurie čia gyveno, patys gaminosi maistą. Jais rūpinosi psichologas ir socialinis darbuotojas, už paslaugas ir suteiktą laikiną būstą vaikinai kas mėnesį mokėdavo po 400 litų. “Vėliau, mokestį padidinus iki 600 litų, tai pasirodė per brangu, todėl centrą teko uždaryti, - pasakoja socialinis darbuotojas Dainius Milkintas. - Dabar jaunuoliai čia susirenka pabendrauti kelis kartus per savaitę, su jais dirba psichologai savanoriai. Patalpos mums labai reikalingos, tikimės parengti naują narkomanų reabilitacijos projektą ir jo veiklai gauti finansavimą.”

Narkomanų reabilitacijos centro patalpos įrengtos tame korpuse, dėl kurio, kaip sakė direktorė, dabar ir verda diskusijos. Mat Kauno apskrities (KA) viršininko įsakymu “Gerumo namuose” atliekamas auditas, kurio tikslas - išsiaiškinti, ar visos patalpos naudojamos pagal paskirtį. Jei paaiškėtų, kad taip nėra, keletas pastatų būtų grąžinta Valstybės turto fondui. Įstaigos vadovė rodė KA viršininkui Romualdui Morkevičiui jo pavaldinių rašytą raštą, kuriame teigiama: viešosios įstaigos socialinei veiklai užtikrinti pakanka šiuo metu pagal paskirtį naudojamų pagrindinių statinių. Kitus pastatus prižiūrėti ar atlikti einamąjį remontą įstaiga esą yra nepajėgi.

V.Milkintienės teigimu, įsikūrus buvusios ligoninės pastatuose viską teko keisti iš esmės: patalpos buvo labai apleistos, jas reikėjo remontuoti kapitaliai. “Įstatinio kapitalo, kurį teko įdėti, vertė - 47 tūkstančiai litų, dar 30 tūkstančių skyrėme remontui, - pasakoja V.Milkintienė. - Įsteigus viešąją įstaigą sukūrėme 13 darbo vietų, be to, įrengėme koplyčią, kurioje meldžiasi ne tik mūsų seneliai, bet ir visų Romainių tikintieji.” Šeštadieniais ir sekmadieniais koplyčioje šv. Mišias aukoja Raudondvario bažnyčios kunigas Augustinas.

Naudojasi valstybės pastatais

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pagrindiniame korpuse, kuriame gyvena seneliai, ne visos patalpos blizga naujumu: ant kai kurių kambarių sienų ir lubų - pelėsių ir nubėgusio vandens pėdsakai, likę dėl to, kad kiauras stogas. Grindų danga irgi kai kur atsilupinėjusi.

Antrajame korpuse, kur veikė narkomanų reabilitacijos centras, yra ir valgykla, į kurią savaitgaliais susirenka kelios dešimtys varguolių. Jie čia gauna pavalgyti sriubos ir duonos. Yra dar keletas ūkinių pastatų, kuriuose laikomas kuras, iš labdaros gauti baldai ir kitokie reikmenys. Viename pastatų, sakė direktorė, anksčiau buvo laikomi gyvuliai.

Tai, kad KAVA auditorius įstaigoje atlieka auditą, atrodytų, nieko blogo. Juk apskritis - šios įstaigos steigėja ir dalininkė. Tačiau V.Milkintienės tai netenkina, ji įsitikinusi, kad KAVA turi ketinimų atimti kelis pastatus. Prieš tai direktorė kreipėsi į KA viršininką, kad šis skirtų lėšų išoriniam įstaigos auditui atlikti. Tada, jos įsitikinimu, tikrinimas būtų objektyvesnis. “Mes pasiūlėm nemokamas savo audito paslaugas. Pateikus išvadas ir paaiškės, ar visos patalpos naudojamos pagal paskirtį. Tada ir galvosim, ką su jomis daryti. Juk įstaigos steigimo dokumentai teigia, kad esam dalininkai, mūsų indėlis - patikėjimo būdu neatlygintinai leisti naudoti valstybės pastatus”, - “Kauno dienai” sakė KA viršininkas R. Morkevičius. Jis pripažino: lankydamasis “Gerumo namuose” pastebėjo, kad yra keletas nenaudojamų patalpų, todėl reikės nuspręsti, ką su jomis daryti.

Įstatymas koreguoja funkcijas

V.Milkintienė piktinasi, kad pastatų Medekšynės g. 17, 19, 28 inventorizacija buvo atlikta jai nedalyvaujant ir iš anksto nepranešus. “Be to, apie būsimą auditą man turėjo būti pranešta prieš penkias dienas, tačiau tai nebuvo padaryta”, - sakė direktorė.

Ji KAVA viršininkui parašė prašymą, prašydama VŠĮ “Gerumo namai” dalininko pažymėjimą, apskrities administracijai išduotą 1999 metais, laikyti negaliojančiu. Motyvas - šių metų sausio 18 d.priimtas naujas Viešųjų įstaigų įstatymas, kuris sukonkretino, kas gali būti viešosios įstaigos dalininku. Tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio įstatymo nustatytas dalininko teises. “Apskritis dabar yra tik steigėjai, o ne dalininkai, kadangi kaip dalininkai įstatinio kapitalo neįnešė”, - įsitikinusi direktorė.

KAVA Teisės departamento Turto valdymo skyriaus vedėjo Algimanto Audenio teigimu, pagal 1999 metais priimtą Viešųjų įstaigų įstatymą apskritis tebėra “Gerumo namų” dalininkė. “Visuotinis dalininkų susirinkimas turėtų pakeisti šios įstaigos įstatus ir kartu abiejų steigėjų funkcijas. Tada gal būtų kitokia ir šios viešosios įstaigos priklausomybė”, - teigė pašnekovas.