Rusų naikintuvas sudužo žiemkenčių lauke prie Plokščių


2005-09-16
Lina NAVICKAITĖ
Rusų naikintuvas sudužo žiemkenčių lauke prie Plokščių

Neteisėtai Lietuvos oro erdvę kirtusio karinio orlaivio avariją tirs mūsų valstybės ir Rusijos specialistai

Vakar popietę Šakių rajone, pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi, nukrito ir sudužo Rusijos naikintuvas “Su-27”. Juo skridęs lakūnas parašiutu sėkmingai nusileido Jurbarko rajone.

Užfiksavus šalies oro erdvės pažeidimus, į dangų buvo pakelti NATO lėktuvai.

Įtariamas navigacinės įrangos gedimas

Iš Sankt Peterburgo į Kaliningradą skridęs Rusijos karinių pajėgų lėktuvas katastrofą patyrė apie 15 val. Laimė, naikintuvas spėjo praskristi virš kelių kaimų ir nukrito tiesiai į žiemkenčių lauką, o pilotas spėjo katapultuotis.

Rusijos gynybos ministerija iš karto po nelaimės pranešė, kad avarija įvyko 6-osios karinių oro pajėgų armijos naikintuvų grupei skrendant į vieną Kaliningrado srities oro uostų.

“Skrydžio metu vienas iš “Su-27” lėktuvo pilotų pranešė, kad nebegali orientuotis erdvėje”, - teigė Rusijos gynybos ministerijos atstovas ir pridūrė, jog taip greičiausiai nutiko sugedus navigacinei įrangai.

“16.04 val. Rusijos (15.04 val. Lietuvos) laiku pilotas katapultavosi, nes baigėsi degalai. Jis nusileido Lietuvos Respublikos teritorijoje, į šiaurę nuo Kauno”, - pridūrė jis. Karinio orlaivio pilotas nenukentėjo. Jis sėkmingai nusileido Jurbarko rajone, kitoje Nemuno pusėje nuo nelaimės vietos. Vietos gyventojai, pastebėję parašiutu nusileidusį lakūną, iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir išvežė į Jurbarko miesto policijos komisariatą apklausti.

Po to Rusijos pilotą majorą Valerijų Trojanovą buvo planuota nugabenti į Kauną, Karo medicinos tarnybą, ištirti jo sveikatos būklę. Anot policijos, 37 metų Rusijos pilietis jaučiasi gerai.

Į avarijos vietą išskubėjo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kurie gana greitai užgesino po sprogimo smilkstančias lėktuvo nuolaužas. Į Šakių rajoną atvyko Karinių oro pajėgų, Karo policijos atstovai. Praėjus porai valandų po nelaimės čia apsilankė ir vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius bei kariuomenės vadas Valdas Tutkus.

Avarija gyventojų akyse

Šakių rajono Plokščių kaimo gyventojas Vytas Duoba “Kauno dienai” pasakojo kaip tik ėjęs iš mechaninių dirbtuvių, kai virš galvos praūžė naikintuvas.

“Iš karto pagalvojau, kad tai NATO lėktuvas, nes ir anksčiau panašių buvau matęs”, - teigė vyriškis.

Jam bežiūrint lėktuvas kurį laiką skrido palei Nemuno vagą, Jurbarko link. Po akimirkos naikintuvas padarė staigų posūkį, kažkas sužybsėjo ir iš po lėktuvo korpuso pasirodė katapultas su parašiutu.

“Iš karto naikintuvas ėmė žemėti, dar po akimirkos jis dingo iš akių. Pasigirdo sprogimas ir į dangų pakilo juodi dūmai”, - dalijosi įspūdžiais Plokščių gyventojas.

Paskutines lėktuvo skrydžio minutes užfiksavo ir Jotyškių kaime gyvenanti Birutė Šlapikienė: “Buvau virtuvėje, kai staiga lauke išgirdau neįprastai garsų lėktuvo gausmą. Jis buvo visai neaukštai. Vyrui, dirbančiam lauke, šūktelėjau: “Kaip gražiai lėktuvas skrenda!” Kaip tik tuo metu jis pradėjo žemėti. Vos vyras spėjo suabejoti, ar tik lėktuvas nekrenta, jis ir dingo už miškelio”.

Po duslaus garso Šlapikai tarp medžių pamatė kylančius dūmus.

“Iš karto supratome, kad įvyko tragedija. Dėkui Dievui, kad lėktuvas nenukrito ant gyvenamųjų namų, nors praskrido visai šalia. Baisu pagalvoti, kas būtų atsitikę, jeigu jis būtų sudužęs mūsų kaime”, - kalbėjo susijaudinusi moteris.

Leidimo neturėjo

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (KAM) informavo, jog orlaivis dėl neaiškių priežasčių nukrypo nuo kurso Sankt Peterburgas-Kaliningradas, ėjusio virš neutralių vandenų Baltijos jūroje, kuriuo skrido Rusijos karinių orlaivių grupė. Nelaimės priežastis tikimasi išsiaiškinti tolesnio tyrimo metu. Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas informavo, jog mūsų šalies oro erdvėje lėktuvas atsidūrė neteisėtai, todėl prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pasak ministro, pirminiais duomenimis, lėktuvas skrido virš Baltijos jūros iš Suomijos įlankos rajono ir, matyt, praradęs orientaciją, įskrido į Lietuvos oro erdvę.

“Mūsų oro erdvės kontrolieriai stebėjo lėktuvą 6 minutes. Jiems susidarė įspūdis, kad pilotas prarado orientaciją, o lėktuvas praranda kontrolę”, - sakė G.Kirkilas.

Panašios versijos - orientacijos praradimo - laikosi ir Rusijos gynybos ministerija. Aiškinamasi, ar lėktuvas negalėjo nukrypti nuo kurso dėl to, kad pilotas pasiklydo.

Užfiksavus oro erdvės pažeidimus, buvo pakilę ir du oro policijos Baltijos šalyse naikintuvai F4, tačiau netrukus jie grįžo į Zoknius. Įsibrovėlį stebėję NATO pareigūnai spėjo, jog orlaivis greičiausiai į mūsų šalies teritoriją įskrido įvykus gedimui.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas įpareigojo 6-osios karinių oro pajėgų armijos vadovybę susisiekti su Vilniumi ir atlikti išsamų nelaimės aplinkybių tyrimą.

Pasak G.Kirkilo, incidento priežastis aiškinsis abiejų valstybių specialistai.

Dėl šio incidento Užsienio reikalų ministerija Rusijai įteikė notą.

Avarijos vietoje prie metalo krūva virtusio lėktuvo liko budėti specialiųjų tarnybų pareigūnai.

Tuo tarpu NATO koridoriuose Rusijos naikintuvo skrydis ir katastrofa sukėlė nuostabą. Kaip BNS sakė Lietuvos karinis atstovas prie NATO ir Europos Sąjungos brigados generolas Edvardas Mažeikis, ketvirtadienio popietę, po Rusijos karinio lėktuvo katastrofos Lietuvoje, jam teko bendrauti su daugelio sąjungininkų atstovų.

“Pirma reakcija į šią žinią - nuostaba, nors iš esmės į tai pasižiūrėta ramiai. Visi pripažįsta, kad atvejis neeilinis, tačiau pabrėžia, kad tolesni Lietuvos veiksmai - jos nacionalinis reikalas”, - sakė E.Mažeikis.

Nelaimių būta ir anksčiau

Vakar vėlai vakare Rusijos Baltijos laivyno štabo viršininkas viceadmirolas Vladimiras Visockis pareiškė, jog grupė lėktuvų iš Sankt Peterburgo į Kaliningrado sritį skrido vykdant karinį-mokomąjį planą. Jo nuomone, naikintuvo pilotas galėjo prarasti orientaciją skrisdamas virš Baltijos jūros, kur sunku orientuotis. Tuo tarpu buvęs 6-osios karinių oro pajėgų armijos vadas Anatolijus Kornukovas įsitikinęs, jog avarija įvyko ne dėl piloto kaltės. Nelaimės priežasčių, anot jo, reiktų ieškoti pačiame lėktuve, nes ir “metalas turi galiojimo laiką”, todėl gali deformuotis dėl slėgių kaitos. Buvusios Sovietų Sąjungos, o vėliau - Rusijos karinėse oro pajėgose “Su-27” naudojamas nuo 1977 metų. Šio tipo viršgarsinis reaktyvinis lėktuvas gali išvystyti 2500 kilometrų per valandą greitį. Rusijos karo lėktuvai užsienyje avarijas patiria ne pirmą kartą. 1995 metų gruodžio 12 dieną, skrendant iš Malaizijos į Rusiją, Vietnamo teritorijoje sudužo net trys “Su 27”. Tąkart katastrofoje žuvo keturi rusų karo lakūnai.