REKLAMA
2014 m. Spalio 26 d.

Rumunija ir Bulgarija vilioja Lietuvos verslą


2007-04-12
Lina NAVICKAITĖ
Rumunija ir Bulgarija vilioja Lietuvos verslą

Naujosiose Europos Sąjungos šalyse investuojantys lietuviai jau tapatinami su Vakarų Europos verslo žmonėmis

Nuo sausio 1-osios ES papildžiusios Bulgarija ir Rumunija Europos verslo žemėlapyje nėra nežinomos salos. Kai kurie Lietuvos verslininkai jau įkėlė koją į šių šalių rinkas ir įsitikino, kad čia galima dirbti ir užsidirbti.

Lietuviai ne tik eksportuoja lietuvišką buitinę techniką, bet ir gamina trąšas, stato gyvenamuosius namus ir kuria prekybos centrų tinklus.

Lietuviškiems televizoriams - konkurencija iš Turkijos

Mūsų šalies verslininkus investuoti į Rumuniją ir Bulgariją ragina ir diplomatai, praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerijoje surengę konferenciją apie verslo galimybes šiose šalyse.

“Mes galime padėti jums atverti užsienio valstybių valdžios institucijų duris”, - kalbėjo užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, susirinkusiems verslininkams žadėdamas ambasadų paramą.

Tiesa, verslo galimybes šiose valstybėse pristatė ne diplomatai, o darbo patirtį turintys verslininkai, per kelerius metus patys sugebėję surasti sėkmės formulę.

Lietuviški televizoriai Bulgarijoje ir Rumunijoje parduodami jau pastaruosius ketverius metus. Bendrovės “Šiaulių tauro televizoriai” komercijos direktorius Ramūnas Danauskas pripažino, kad 2003 metais prasidėjęs bendradarbiavimas su Bulgarijos ir Rumunijos klientais atvėrė įmonei langą ir į kitas Rytų Europos šalis.

2002 metais didžiąją Šiaulių įmonės produkcijos dalį sudarė televizoriai, renkami pagal sutartį su pasaulinio garso kompanija “Samsung”. Pasibaigus bendradarbiavimo sutarčiai, lietuviškų televizorių gamintojams teko ieškoti naujų pardavimų rinkų.

Pirmuosius žingsnius į Bulgariją nulėmė palankios ekonominės ir verslo interesų aplinkybės.

“Mūsų bendrovė, kaip Europos gamintoja, savo produkcijai galėjo suteikti “Euro-1” kilmės sertifikatą, kuris leido išvengti 42 proc. muitų mokesčio į Bulgariją įvežamai produkcijai. Paklausą lėmė ir patys produktai, jų funkcijos, prieinamos bulgarų kalba ir išskirtinis dizainas”, - prisiminė prekybos pradžią Bulgarijoje R.Danauskas.

2003 metais Šiaulių įmonė Bulgarijoje pardavė 27,5 tūkst., po metų - 22,2 tūkst. televizorių, o 2005-aisiais pardavimai dar labiau sumažėjo, nes prasidėjusiose technologijų lenktynėse į priekį išsiveržė televizoriai su skystųjų kristalų ekranais.

Šiuo metu “Šiaulių tauro televizoriai” Bulgarijoje parduoda tik mažos įstrižainės televizorius. R.Danausko teigimu, ypač sunkiai sekasi konkuruoti su pigia turkiška produkcija, kuri vis daugiau įsitvirtina kaimyninės šalies rinkoje.

Į augančias šalis plūsta importuotojai

Kur kas sėkmingiau šiauliečiams sekasi dirbti Rumunijoje. Trims įmonėms atstovaujantis klientas “Šiaulių tauro televizorius” susirado pats. Jis Čekijoje įsigijo televizorių, jį išardė, įsitikino, kur jis pagamintas, ir pats atvažiavo į Lietuvą siūlydamas bendradarbiauti.

Rumunijos rinkai lietuviai gamina ir “Tauro” prekės ženklo televizorius, ir pagal kliento užsakymą. 2003 metais įmonė pardavė tik 700, o pernai - jau 50 tūkst. televizorių.

Rumunijoje, kur gyvena per 20 mln. gyventojų, per metus parduodama apie 700-800 tūkst. televizorių.

Šiaulių įmonė tebeieško atsakymo, kodėl jai geriau sekasi dirbti Rumunijoje nei Bulgarijoje, nors abi valstybės yra panašios ir ekonomine, ir geografine padėtimi.

“Rumunijos rinkoje jaučiame didesnį pagyvėjimą ir aktyvumą. Įsitikinome, kad ir mūsų klientas šioje šalyje yra labiau imlus naujovėms”, - teigė R.Danauskas ir pripažino, kad rumunai savo mentalitetu yra artimesni lietuviams ir su jais greičiau pavyksta rasti bendrą kalbą.

Televizorių gamintojams iš Lietuvos, jau įkėlusiems vieną koją į šias rinkas, nebus lengva įkelti ir antrąją bei išlaikyti pusiausvyrą.

“Dauguma Vakarų Europos rinkų yra persotintos buitine technika, ten vyksta tikras kainų karas. Rumunija ir Bulgarija, kaip augančios ekonomikos šalys, domina daugelį importuotojų. Jeigu mes nebūsime lankstūs, šias rinkas greitai okupuos kiti ES gamintojai”, - pripažįsta Šiaulių įmonės atstovas.

Šiemet šiauliečiai išskirtinį dėmesį skirs televizorių su skystųjų kristalų ekranais gamybai, kurios apimtis tikisi padidinti iki 50 proc.

Žemės ūkyje laukiama atgimimo

Lietuviški “Snaigės” šaldytuvai į Bulgariją eksportuojami jau daugiau kaip dešimt metų ir užima apie 15 proc. vietos rinkos.

“Snaigės” prekybos vadovas Centrinės Europos šalims Robertas Klimavičius tvirtino, kad prieš kelerius metus lietuviška produkcija buvo užėmusi dar tvirtesnes pozicijas, o pastaruoju metu taip pat tenka ypač aktyviai konkuruoti su Turkijoje pagamintais pigesniais šaldytuvais.

“Bulgarijoje “Snaigės” prekės ženklas yra nuo seno žinomas ir siejamas su aukšta kokybe. Tai leido mums išlaikyti šiek tiek aukštesnes kainas”, - teigė R.Klimavičius.

Tačiau Lietuvos gamintojai užsimena, kad siekiant užtikrinti savo pozicijas, teks ieškoti būdų, kaip atsilaikyti ne tik prieš pigesnę turkišką produkciją, bet ir prieš didėjantį importą iš Kinijos.

Didesnių rinkų privalumus jau spėjo įvertinti ir viena didžiausių žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus bendrovių “Arvi” įmonių grupė, kuri 2005 metais Rumunijoje ėmė prekiauti trąšomis. Po metų lietuviai įkūrė dvi bendras su rumunais įmones, kurios užsiima trąšų gamyba ir prekyba bei grūdų prekyba.

“Lietuvoje mums tapo per ankšta, todėl ieškojome neužimtų rinkų užsienyje. Atkreipėme dėmesį į Rumuniją, nes ji yra viena didžiausių žemės ūkio produkcijos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje”, - sakė “Arvi ir ko” pardavimų direktorius Pietryčių Europai Audrius Adomaitis.

Palankus Rumunijos klimatas ir derlingos žemės dar negarantuoja sėkmingo verslo. Žemės ūkio produktyvumo lygis - gana žemas. Smulkūs ūkininkai valdo nedidelius žemės plotus ir neturi lėšų efektyviai vystyti žemdirbystės. Vidutinis žemių derlingumas siekia tik 50 proc. senųjų ES šalių vidutinio derlingumo lygio.

Tačiau A.Adomaitis neabejoja, kad Rumunijos žemės ūkis netrukus išsivaduos iš sąstingio: ūkiai turėtų stambėti ir modernizuotis, pasiekti didesnio produktyvumo ir kartu naudoti daugiau trąšų. Tam laikui Lietuvos investuotojai rengiasi jau dabar ir stengiasi užsiimti kuo tvirtesnes pozicijas.

Lietuvoje - gigantas, užsienyje - nykštukas

Verslo perspektyvas Rumunijoje ir Bulgarijoje Lietuvos prekybos gigantas “Maxima LT” įžvelgė dar prieš dvejus metus.

“Pastebėjome, kad šiose šalyse prekybos centrų koncentracija gana nedidelė. Nors Rumunijoje ir Bulgarijoje perkamoji galia atsilieka nuo Baltijos šalių, tačiau tikėjomės, kad čia ekonomika augs ir perkamoji galia stiprės”, - teigė “Maxima LT” finansų vadovas Mindaugas Šimkus.

Tik pradėję Rumunijoje ir Bulgarijoje steigti prekybos centrus, Lietuvos investuotojai pastebėjo ir daugiau skirtumų. Rumunai ir bulgarai, skirtingai nuo lietuvių, latvių ir estų, yra įpratę apsipirkti mažose parduotuvėse ir kioskuose, o ne didesniuose prekybos centruose. Tačiau tokius pirkėjų įpročius po truputį keičia užsienio investuotojai, ir ne tik iš Lietuvos.

Auganti Bulgarijos ir Rumunijos ekonomika ypač domina vokiečius, kurie taip pat pradėjo kurti Vokietijoje garsius prekybos tinklus. Vien vokiečiai į mažmeninės prekybos rinką planuoja investuoti 200-300 mln. eurų.

M.Šimkus užsiminė, kad ES naujokėse kuriamas prekybos tinklas yra gana nedidelis: “Palyginti su kitais Vakarų Europos prekybos tinklais, mes esame nykštukai. Tačiau galimybių plėstis yra. Mažmeninės prekybos tinklai šiose valstybėse kol kas užima tik 10-15 proc. rinkos”, - aiškino M.Šimkus.

Butus perka lietuviai

Vieni stambiausių Lietuvos investuotojų Rumunijoje AB “Hanner” per pastaruosius dvejus metus šios šalies sostinėje jau investavo daugiau kaip 100 mln. litų.

Bendrovės valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigė, kad Rumunijos nekilnojamojo turto rinkoje šiuo metu vyksta labai panašūs procesai kaip ir Lietuvoje prieš kelerius metus.

Naujos statybos butai su visa apdaila Bukarešte kainuoja tiek pat, kiek Lietuvoje su daline apdaila. Rumunijoje jaučiasi gana didelė Prancūzijos ir Italijos įtaka - čia vartotojams turi būti pasiūlytas galutinis produktas. Butai su daline apdaila, tokie įprasti Lietuvoje, Rumunijoje nėra paklausūs.

Sostinėje, kur gyvena apie 2 mln. žmonių, būtų kainos palyginti nėra didelės, ir jos, tikėtina, kils. Tuo jau suskubo pasinaudoti lietuviai. Vis daugiau mūsų tautiečių perka naujos statybos butus Bukarešte, tikėdamiesi, kad po metų ar dvejų pakilus kainoms, galės nemažai uždirbti.

A.Avulio teigimu, statybos kaštai Rumunijoje mažesni nei Lietuvoje, tačiau pelną mažina sparčiai brangstanti žemė. Kai kur Bukarešte žemė parduodama už nerealią kainą, kai 1 kv. m įvertintas net 2,5 tūkst. eurų.

“Manyčiau, kad žemė Bukarešte stipriai pervertinta. Nepatarčiau eiti į žemės rinką, kuri yra pernelyg rizikinga”, - teigė Avulis.

Vis dėlto nekilnojamojo turto sektorius dar nėra tiek įsibėgėjęs kaip Lietuvoje ir čia lietuviai dar galėtų rasti vietos. Ypač neblogas perspektyvas galėtų susikurti kartu su nekilnojamojo turto bendrovėmis dirbančios įmonės, gaminančios langus, duris ir kt.

Blogo įvaizdžio nesusikūrė

Į Rumunijos ir Bulgarijos rinkas žengiančius lietuvius vietos gyventojai tapatina su verslininkais iš Vakarų, o ne su Rytų Europos. Prekybininkai jau įsitikino, kad ypač palankiai į Lietuvos investuotojus žiūri bulgarai, kurie lietuvių nevadina nei rusais, nei lenkais.

Nors kas antras rumunas nežino, kur yra Lietuva, tai, anot “Hanner” valdybos pirmininko A.Avulio, nė kiek netrukdo verslui. Kur kas svarbiau, kad Lietuvos verslo įvaizdis nėra blogas nei vietos darbuotojų, nei valdžios atstovų akyse.

Vis dėlto ilgam užsibūti Rumunijoje “Hanner” nežada.

“Mūsų įmonės strategija - ateiti, pasiimti pelną ir ieškoti naujų rinkų”, - atvirai dėstė A.Avulis.

Valdžios institucijų durys šiose šalyse lietuviams taip pat atsiveria greičiau nei, sakykim, Ukrainoje.

Darbuotojai taip pat vertina užsieniečius, kurie tikina, skirtingai nei vietos darbdaviai, mokantys oficialius atlyginimus. Algos vokeliuose - ypač dažnas reiškinys Bulgarijoje.

“Maxima LT” finansų vadovas M.Šimkus nedetalizavo, kiek investicijų šiose šalyse artimiausiu metu planuoja skirti Lietuvos kompanija: “Kol kas didžiausią dėmesį ketiname koncentruoti Baltijos šalyse, o kitose rinkose stebėsime vykstančius pokyčius.”

Jeigu bus nuspręsta plėstis, naujos parduotuvės bus kuriamos Sofijoje ir Bukarešte arba aplink sostines. Lietuvos mažmenininkai neturi ambicijų užkariauti visų valstybių, nes aptarnaujant parduotuves didelėse teritorijose labai išaugtų logistikos kaštai.