Daugelis ligonių neskuba pas specialistus, o gydosi patys, pasmerkdami save skausmams ir komplikacijoms

Rėmuo vargina vis daugiau žmonių. Šis virškinimo sutrikimas kelia rimtą pavojų sveikatai ir gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę. Tačiau lietuviai nelinkę dėl to kreiptis į gydytojus, kurie atliktų tyrimus ir skirtų gydymą moderniais medikamentais. Gaisrą skrandyje ligoniai gesina soda ar kreida - populiariais senosios kartos vaistais. Deja, jie ligos negydo. Ilgainiui pažeidžiama stemplė, joje atsiranda erozijų, piktybiškai kintančių ląstelių.

Civilizuotų kraštų liga

“Sergančiųjų gastroezofaginio refliukso liga, kurią dauguma ligonių vadina rėmeniu, daugėja, nors mūsų gyvenimas gerėja. Tai susiję su didėjančia įtampa, konkurencija ir patiriamais stresais”, - teigia Vilniaus universiteto ligoninės “Santariškių klinikos” Gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas profesorius Algimantas Irnius.

Pasak Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidento profesoriaus Jono Valantino, streso ryšys su skrandžio sutrikimais nekelia abejonių. Streso metu didėja skrandžio rūgštingumas, bet to, sutrinka mikrocirkuliacija. Maistas, susimaišęs su skrandžio rūgštimis, patenka atgal į stemplę. Tai ir vadinama refliuksu.

Šią ligą galima įtarti, kai pavalgius jaučiamas deginimas ar skausmas, rūgštus skonis burnoje. Gali varginti skrandžio pilnumas, pilvo pūtimas, pykinimas, raugėjimas. Dažnas simptomas - kosulys, krūtinės skausmas, skausmingas rijimas. Šie požymiai gali reikšti, kad liga pažengusi į priekį - pažeista stemplės gleivinė.

“Tačiau diagnozę patvirtinti gali tik tyrimai. Juolab kad dalis ligonių šių simptomų nejaučia, o liga pasireiškia per kitų organų funkcijų sutrikimą. Man teko turėti pacientų, dainininkų, kuriems ėmė kimti balsas, bet tai buvo susiję ne su balso stygomis, o su refliuksu”, - aiškina A.Irnius. Refliuksą lengva supainioti su bronchine astma, širdies ligomis.

Pablogėja gyvenimo kokybė

A.Irniaus teigimu, kitose šalyse žmonės daugiau dėmesio kreipia į gyvenimo kokybę, kuri sergant šia liga ypač suprastėja. “Kaip galima produktyviai dirbti, jei visą laiką ligonis jaučia skausmą, graužimą, jį vargina atpylimas. Kai kurie sergantieji patiria kosulio ar dusulio priepuolius, negali užmigti naktimis”, - stebisi lietuvių kantrumu gydytojas.

Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas tikina, jog tik iš pirmo žvilgsnio ši liga neatrodo baisi, ypač lyginant su infarktu ar insultu grasinančiomis kardiologinėmis patologijomis. Deja, jos komplikacijos yra labai pavojingos ir net mirtinos: opos, kraujavimas, vėžys. Jau nekalbant apie gyvenimo ir darbo kokybę.

Tyrimai parodė, kad iki 80 proc. kenčiančiųjų nuo refliukso patiria miego sutrikimus. Du trečdaliai sergančiųjų yra priversti vengti maisto produktų, skatinančių rėmenį. Jį provokuoja kava, arbata, alkoholis, saldumynai, riebus, aštrus maistas, gazuoti gėrimai ir netgi mėtos. Refliuksas turi įtakos ir socialiniam bei fiziniam aktyvumui, pomėgiams.

Kasdien rėmenį jaučia 7 - 10 proc. šalies gyventojų. Kartą per mėnesį šis negalavimas vargina beveik pusę lietuvių. Tačiau refliukso liga diagnozuota vos 10 proc. žmonių. Tuo tarpu 1 proc. gyventojų jau turi erozijas stemplėje, o apie 0,8 proc. - Bareto stemplę (priešvėžinė būklė).

Kompensuoja ne visiems

“Vyrauja nuomonė, kad rėmuo - nesudėtinga problema, kurią galima įveikti savo jėgomis. Dalis ligonių vartoja sodą, neefektyvius senoviškus vaistus, dėl gydymosi tariasi su kaimynais ar draugais. Tuo tarpu ši liga gana piktybiška. Jei kartą per savaitę jaučiate rėmenį, 8 kartus labiau rizikuojate susirgti stemplės vėžiu. Jei liga vargina ir naktį, rizika išauga 20 kartų”, - tikina J.Valantinas.

L.Kupčinsko teigimu, refliuksui gydyti šiuo metu yra labai efektyvių naujos kartos vaistų, slopinančių rūgščių išsiskyrimą. Gydant naujausiu preparatu “Nexium” daugeliui ligonių rėmens simptomai išnyksta per 5 dienas. Šie medikamentai parduodami tik su receptu.

A.Irnius pataria pirmiausia kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją. Esant akivaizdiems simptomams jis gali diagnozuoti ligą ir be papildomų tyrimų bei skirti gydymą. Jei įtariamos komplikacijos ar diagnozė kelia abejonių, teks apsilankyti ir pas specialistą, kuris atliks endoskopinį ar rentgeno tyrimą.

Lietuvoje kompensuojamas tik sergančiųjų erozine refliukso forma gydymas. Kiti pacientai patys turi susimokėti visą kainą - kas mėnesį apie 150 litų. “Tačiau didžioji dalis jų serga neerozine ligos forma. Todėl ligonių kasos turėtų peržiūrėti šią nuostatą ir esant aiškiems ligos simptomams kompensuoti jos gydymą visiems”, - kritikuoja taupymo politiką kenkiant sveikatai A.Irnius. Nemažai sergančiųjų patys mokėti už vaistus neįstengia, todėl yra pasmerkti skausmams ir komplikacijoms.