Šimtus tūkstančių per metus uždirba ne vienos prastu finansavimu nuolat besiskundžiančios aukštosios mokyklos vadovai
Ne tik Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), bet ir Kauno technologijos universiteto bei Kauno medicinos universiteto vadovai gauna šimtatūkstantinius atlyginimus, kartais daugiau nei 10 kartų viršijančius tų pačių aukštųjų mokyklų docentų ar net profesorių darbo užmokestį. Rekordininkas šioje srityje - KTU rektorius Ramutis Bansevičius, per metus uždirbantis kone ketvirtį milijono - 225 tūkstančius litų. Kaip jau rašė Kauno diena, po beveik ketvirtį milijono uždirba ir du VDU prorektoriai.
Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad abejotinais būdais priedai prie atlyginimų išmokami ir Kauno medicinos universitete. Šios aukštosios mokyklos vadovai už pagrindines savo pareigas kasmet gauna beveik po 115 tūkstančių litų, tačiau prisiduria ir užsiimdami gydytojo praktika.
Universitetų bendruomenėms informacija apie milžiniškus vadovų atlyginimus buvo staigmena, tačiau tokie duomenys esą atskleidė, kad realiai neveikia universitetų savikontrolės mechanizmas, o svarbiausius sprendimus aukštosiose mokyklose priima keli vadovaujantys asmenys.
KTU vadovui - kone ketvirtis milijono
Valstybės kontrolė kol kas neturi duomenų apie praėjusių metų KTU ir KMU vadovų darbo užmokestį, tačiau, 2004 metų duomenimis, matyti, kad šių aukštųjų mokyklų vadovai taip pat linkę save dosniai paskatinti įvairiais priedais ar vienkartinėmis pinigų išmokomis.
Per 2004 metus KTU rektorius profesorius Ramutis Bansevičius gavo darbo užmokesčio bei atlygio pagal autorines sutartis bei įvairių priedų beveik 226 tūkst. litų per metus, akademinių reikalų prorektorius - 125 tūkst. litų, mokslo prorektorius Vytautas Ostaševičius - 153 tūkst. litų, infrastruktūros prorektorius - 125 tūkst. litų.
Šiuos skaičius šokiruojančiais pavadino Kauno technologijos universiteto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas profesorius Kalikstas Paulauskas. Jo vadovaujama organizacija ne kartą ragino KTU vadovus viešai pateikti informaciją apie jų darbo užmokestį, tačiau to nebuvo padaryta. Vadovai prisidengė Darbo kodekso nuostata, kad duomenys apie darbo užmokestį teikiami ar skelbiami tik įstatymų nustatytais atvejais arba darbuotojų sutikimu. Manau, kad tokia nuostata galioja tik UAB darbuotojams, bet ne mokesčių mokėtojų išlaikomų mokymo įstaigų vadovams, - įsitikinęs K.Paulauskas.
Jis mano, kad slaptumas ir leidžia universiteto vadovams netrukdomiems sau skirti milžiniškus darbo užmokesčius bei jų priedus. Maksimalios žirklės tarp pradedančio dėstytojo ir universiteto vadovo algos neturėtų būti didesnės nei 5-10 kartų, mokslinis asistentas uždirba vos 1000 litų. Dabar šis skirtumas yra sunkiai suvokiamas, - piktinosi KTU darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
Problema - išsigimusi savivalda
Kauno technologijos universiteto rektorius sako, kad Valstybės kontrolė jo vadovaujamai aukštajai mokyklai jokių priekaištų neturėjo. Man susidarė įspūdis, kad mokslininkai kalti lieka dar ir todėl, jog sugeba pragyventi iš savo idėjų, juk dalis atlyginimo mokama pagal autorines sutartis už mokslinius darbus. Pats su Europos kompanijomis ne kartą rengiau įvairius projektus, - sakė R.Bansevičius. Jis tikina, kad aktyviai dirbantys profesoriai uždirba daugiau nei 3000 litų.
Rektorius suabejojo, ar 2004 metais uždirbo daugiau nei 225 tūkst. litų, bet pastebėjo, kad lygiavos būti negali. Toks mano atlyginimas? Abejoju. Tiesa, tais metais pardaviau kelias savo idėjas, - sakė R.Bansevičius.
K.Paulauskas sutinka su viešai ne vieno intelektualo išsakyta nuomone, kad universitetuose tokia situacija susiklostė išsigimus universitetų savivaldai, esą aukštųjų mokyklų autonomija naudojasi tik dalis išrinktųjų, kitų nuomonė ir požiūris mažai kam rūpi. Esu tikras, kad pats universitetas turėtų spręsti tik akademinius reikalus - numatyti mokymo programas, mokslinės veiklos kryptis. Mano galva, universitetų vadovams atlyginimus turėtų skirti aukštųjų mokyklų steigėjai, - mano KTU profesinės sąjungos pirmininkas.
Dabar atlyginimų skyrimo principus tvirtina senatas, tačiau pripažįstama, kad šios valdymo institucijos posėdžiuose dažniausiai pritariama visiems vadovybėms siūlomiems sprendimams. Senate yra net 6 studentai, tačiau paprastai, kaip ir kiti nariai, jie tik kilnoja rankas, - pastebi K.Paulauskas.
Kad studentai realiai negali nulemti esminių universiteto gyvenimo įvykių parodė ir rektoriaus rinkimai. KTU senatas rektoriumi išrinko 66 metų R.Bansevičių, nepaisydamas universiteto Studentų atstovybės nepritarimo, kuris pagal Aukštojo mokslo įstatymą būtinas, jei kandidatui yra daugiau nei 65 metai. KTU studijuoja apie 20 tūkst. studentų ir dirba 1,2 tūkst. mokslininkų bei pedagogų.
KTU rektorius nemano, kad pagrįsti intelektualų perspėjimai apie universitetų savivaldos išsigimimą. Mane kritikuoja tik todėl, kad universitete per didelė demokratija. Šiuo metu nemažos teisės suteikiamos universitetų taryboms. Manyčiau, kad vyksta teigiami poslinkiai. Vis dėlto pagrindinės problemos yra ne rektoriai, o finansavimas, - įsitikinęs R.Bansevičius.
Medikai irgi neskursta
Kauno medicinos universiteto rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas 2004 metais universitete gavo beveik 115 tūkstančių litų darbo užmokestį. Tuo tarpu paprastas šios aukštosios mokyklos profesorius ar docentas uždirba apie 30 tūkstančių litų per metus. Tiesa, tai ne visos rektoriaus pajamos, jis nemažą atlyginimą gauna ir kaip Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos vadovas. Ne visiems darbuotojams sudaromos tokios palankios sąlygos užsidirbti.
Per šimtą tūkstančių litų KMU uždirba ir studijų reikalų prorektorius (2004 šias pareigas ėjo dabartinis sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga), puse etato mokslo reikalų prorektore dirbanti profesorė Irena Misevičienė gauna kone 58 tūkst. litų algą.
Kai kurie universiteto dėstytojai reiškia nepasitenkinimą tokia atlyginimų skyrimo tvarka, bet viešai priekaištų išsakyti nėra linkę, esą jie nėra taip gerai žinomi visuomenei kaip apie negeroves VDU prabilę profesoriai Leonidas Donskis ir Egidijus Aleksandravičius.
Faktai pateikiami Valstybės kontrolės išvadose. Jose suabejota ir KMU Biomedicininių tyrimų instituto darbuotojų atlyginimais. Čia specialistams, dirbusiems mažesniu nei vieno etato darbo krūviu, priedai už vadovaujamąsias pareigas skaičiuoti ne nuo darbuotojui faktiškai nustatyto ar mokamo tarnybinio atlyginimo, o nuo visam etatui nustatytino tarnybinio atlyginimo. Leistinas didžiausias priedų dydis viršytas ir universitete (daugiau nei 27 tūkst. litų), ir Biomedicininių tyrimų institute. Pažeidžiant įstatymus šiame universitete 50 procentų atlyginimo dydžio priedas mokėtas ir aukštosios mokyklos kancleriui. Nemažai abejonių auditoriams sukėlė ir tai, kad beveik pusę milijono litų KMU išmokėjo kaip autorinius atlyginimus. Pritariame šiai auditorių nuostatai ir numatėme, kad autorinis atlyginimas būtų mokamas tik išskirtiniais atvejais. Jei pritraukiamos nebiudžetinės lėšos, jos gali būti išmokamos kaip autorinis atlyginimas. Pastaruoju metu autorinių sutarčių gerokai sumažėjo, - sakė KMU rektorius. Pagal Kauno dienos gautus duomenis, už autorines sutartis R.Žaliūnas gavo daugiau nei 7 tūkst. litų pajamų, buvęs prorektorius - tris kartus daugiau.
Jaučiasi verta gaunamų pinigų
KMU rektorius profesorius R.Žaliūnas sako nemanantis, kad jo darbo užmokestis ar įvairūs priedai prie jo yra neetiški, lyginant su paprastų profesorių darbo užmokesčiu. Mūsų universitete darbo užmokesčio skyrimo tvarką patvirtino senatas, niekam tai nėra paslaptis. Laikomės visų teisės aktų, - sakė R.Žaliūnas. Rektorius teigia, kad po Valstybės kontrolės išvadų buvo priimti atitinkami sprendimai. Valstybės kontrolė nėra baudžiančioji institucija, tačiau atkreipėme dėmesį, kai kas buvo pakoreguota. Pastaruoju metu mums nepateikiama jokių priekaištų, - sakė KMU rektorius. Senate tvirtinant darbo užmokesčio tvarką, anot KMU darbuotojų, didžiausią įtaką turi rektoratas ir jam lojalūs žmonės. R.Žaliūnas neneigia, kad katedros ar klinikos vadovas universiteto administracijai gali teikti prašymus dėl atlyginimų, o vadovai priima galutinį sprendimą. Be to, atlyginimas keliamas pagal mokslinį laipsnį, pasiekimus per metus.
Rektorius pripažįsta, kad dalis mokslininkų gauna itin mažus atlyginimus, bet sako esąs tikras, kad jo darbo užmokestis nėra nei mažesnis, nei didesnis, nei jis yra vertas. Atitinka ir atsakomybę, ir atliekamus darbus, - įsitikinęs R.Žaliūnas.
Naujausi komentarai