Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Radioaktyvaus kapinyno šalia miesto nebus
2003-09-10
Dainoras LUKAS
Prieš pusantrų metų pasigirdę teoriniai mokslininkų svarstymai dėl galimybės šalia Garliavos įrengti branduolinių atliekų kapinyną iki šiol gąsdina gyventojus. Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra (RATA) ramina, kad ši galimybė nebesvarstoma.
Bijo rizikuoti
“Už Garliavos, gražioje vietoje, parduodami sklypai. Norėčiau pirkti žemės, tačiau bijau, kad šalia neatsirastų didžiulis pavojingų medžiagų šaltinis”, - savo nuogąstavimus išsakė vienas kaunietis.
“Tai buvo tik teoriniai svarstymai”, - “Kauno dienai” teigė Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros (RATA) direktorius Dainius Janėnas.
Siekdama galutinai sutvarkyti branduolines atliekas ir rengdamasi atominės jėgainės uždarymui, Lietuva turi apsispręsti, ar savo teritorijoje įrengti atliekų kapinyną, ar jas išvežti į kitas šalis.
Kai kurie geologai buvo pasiūlę pavojingų atliekų saugyklą įrengti netoli Kauno ribos esančioje Pagirių kaimo teritorijoje. Pagirių kaimas nuo Kauno centro nutolęs apie 12 kilometrų. Vietovėje nutiesti geležinkelio bėgiai, kuriais būtų atgabenamos branduolinės atliekos.
Vieta jau išžvalgyta
Prieš dešimtį metų Pagirių kaimo teritorijoje planuota įrengti anhidrito kasyklas. Ši iš bevandenio gipso susidariusi uoliena glūdi maždaug 300 metrų gylyje. Anhidritas yra puiki izoliacinė medžiaga, pro kurią neprasismelkia vanduo. Anot Lietuvos geologijos tarnybos žemės gelmių naudojimo reguliavimo skyriaus specialistų, jame palaidotų branduolinių atliekų nuklidai neišplistų į aplinką. Į Pagirių anhidrito telkinį dėmesys buvo atkreiptas todėl, kad tai geologiškai jau išžvalgytos gelmės. Prieš keliolika metų čia planuota įrengti kasyklas, buvo atlikti tiriamieji darbai, todėl teritorija mokslininkams yra pažįstama.
Atliekos kol kas saugomos jėgainėje
Pagal Europoje galiojančias Tarptautinės branduolinės energetikos organizacijos TATENA rekomendacijas branduolinių atliekų kapinynai negali būti įrengiami urbanizuotose teritorijose. Taip pat saugykloms netinka ir naudingų iškasenų (anhidritas naudojamas kaip statybinė medžiaga) šachtos, kurias po daugelio metų gali pradėti eksploatuoti ateinančios kartos.
Anot RATA vadovo D.Janėno, svarstomos ir kitos galimos kapinyno vietos. Saugyklų šachtas įmanoma įrengti Šilutės rajone esančiuose druskų kloduose. Laidojimui tinka ir vadinamasis kristalinio grunto granitas, kurio klodai maždaug kilometro gylyje yra Varėnos rajone. “Tačiau manau, kad artimiausius dešimt metų kapinyno nebus”, - teigė jis. Preliminariais skaičiavimais, jo įrengimas Lietuvoje kainuotų apie 350 - 875 mln. litų.
Šiuo metu panaudotas branduolinis kuras saugojamas pačioje Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) iš gelžbetonio pagamintuose konteineriuose. Jų yra šešiasdešimt. Po jėgainės uždarymo branduolinių atliekų sutalpinimui reiktų apie 700. “Konteineriuose kurą galima laikyti 50 metų”,- teigė D.Janėnas.
Taip pat svarstoma galimybė kelioms šalims įkurti vieną bendrą regioninį kapinyną. Tačiau specialistai abejoja, ar atsiras valstybė, kuri leis savo teritorijoje užkasti branduolines atliekas.
