Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Profesoriai narstė ”Akropolį
2004-04-20
Žilvinė PETRAUSKAITĖ
Numatomos statybos miesto centre išjudino net santūriąją akademinę visuomenę
Kauno centro urbanistines vizijas kedenusių profesorių dauguma pasisakė prieš “Akropolio” statybą miesto centre ir sporto rūmų atsiradimą Nemuno saloje be išankstinių poveikio tyrimų bei pasekmių studijų. Apskritojo stalo diskusiją organizavo Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedra ir Kauno plėtros forumas.
Pasigedo transporto rekonstrukcijos projekto
Renginio organizatoriai pakvietė Lietuvos urbanistikos autoritetus diskutuoti apie tai, kaip potencialias investicijas sėkmingai įkomponuoti į harmoningos bei kryptingos miesto plėtros viziją. Buvo pasiūlyta apsvarstyti karščiausią urbanistinę Kauno aktualiją - galimus pasikeitimus miesto centre, atsiradus čia naujiems statiniams - “Akropoliui” bei sporto rūmams.
Kaunietis profesorius Vladas Stauskas pastebėjo: “Jei būsimieji sporto rūmai turėtų kultūrinį atspalvį, jie galėtų būti statomi arčiau Centro, t.y. Nemuno saloje. Tačiau jei objektas bus skirtas tik sportui - patogiau jį turėti periferijoje, kad automagistralėmis į svarbias varžybas galėtų suvažiuoti sirgaliai iš visos Lietuvos”. V.Stausko nuomone, bet ką ruošiantis statyti Nemuno saloje, reikia skelbti specialų idėjinį konkursą, be to, būtina parengti miesto Centro transporto rekonstrukcijos projektą.
Idėjinis Kauno centrinės dalies vystymo konkursas prieš keletą mėnesių jau buvo surengtas, diskusijos dalyviams priminė architektas Audrys Karalius. Tačiau jo dalyviams nebuvo pranešta tai, ką po kelių savaičių paskelbė miesto valdžia - sporto rūmai bus statomi Nemuno saloje. Todėl šios galimybės konkurso dalyviai savo darbuose ir nenagrinėjo, buvo praleistas šansas visapusiškai ištyrinėti šio objekto atsiradimo poveikį Centrui. “Vadinasi, konkursas buvo tik mokesčių pinigų švaistymas?” - retoriškai svarstė architektas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Algis Vyšniūnas pastebėjo, kad svarbiausia apsispręsti dėl Nemuno salos strateginės paskirties. Ar ji bus bendro naudojimo visuomeninės paskirties objektas, ar eilinis miesto kvartalas? A.Vyšniūnas priminė, kad neseniai įvykusio Centrinės miesto dalies konkurso rezultatai konstatavo, kad eilinio kvartalo čia negali būti. “Tuo tarpu rengiamasi mechaniškai perkelti visai kitai vietai skirtą sporto rūmų projektą”, - vilnietis stebėjosi, kad Kauno valdžia neturi pozicijos.
Arvydo Sabonio ir partnerių konsultantas Aleksandras Abišala įspėjo: “Jei statyba Nemuno saloje nebus pradėta gegužės mėnesį, traukinys nuvažiuos”. Šį argumentą Miesto architektūrinės urbanistinės tarybos narys Arimantas Dragunevičius pavadino visuomenės šantažu, o Savivaldybės įmonę “Kauno planas” apkaltino užuot rengus programinius urbanistinius projektus aklai aptarnaujant politikus.
Pavadino nesaugia pasivaikščiojimų vieta
“Jei nėra laiko, nespėjama kaip reikiant pasirengti šiai statybai, tai gal ir nereikia dėl vieno renginio daryti klaidos, kuri badys akis daugybę metų. Yra ir kita išeitis - padirbėkime itin sparčiai bei produktyviai ir raskime tikrai tinkamą vietą sporto rūmams”, - replikavo Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų pirmininkas, profesorius Mečislovas Rondomanskas. Jis prisiminė, kad prieš keletą metų siūlė surengti tarptautinį konkursą, kaip Nemuno salą “įdarbinti” miesto Centro labui. Tačiau jis taip ir nebuvo surengtas, apgailestavo verslininkų atstovas. Jis prognozavo, kad planuojamas statyti garažas virš Karaliaus Mindaugo prospekto standžiu mazgu suriš salą su “Kauno audinių” teritorijoje išdygsiančiu “Akropoliu”. Bus tik viena žmonių srauto kryptis iš Nemuno salos - į “Akropolį” ir atvirkščiai, o miesto Centras tvyros tuščias.
Visuomeninio Kauno mero patarėjo M.Rondomansko žodžiais, miesto valdžia, nepasimokiusi iš vienos klaidos, daro kitą. Pirmoji klaida buvo “Žalgirio” stadiono pavertimas “Molu” (“tai buvo ideali vieta sporto rūmams”, - sakė M.Rondomanskas), antroji - skubota sporto rūmų statyba Nemuno saloje. Pramonės, prekybos ir amatų rūmų pirmininkas teigė, kad pastačius sporto rūmus, pritrauksiančius daugybę transporto, Centre bus neįmanoma gyventi.
VDU profesorius Algirdas Avižienis teigė, kad Nemuno salos teritorija - per didelė, kad būtų tuščia. Ji netaps masinių pasivaikščiojimų vieta, nes niekada nebus saugi. Profesorius pritarė laisvalaikio praleidimo rūmų statybai Nemuno saloje ir pareiškė tikįs, kad jie į Centrą pritrauks daug žmonių.
Apkaltino valdžią monstro protegavimu
Vilnietis Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Zigmas Daunora teigė, kad ne tik Kaune pastebima investuotojų, paisančių tik savo interesų, nusitaikymas į miestų centrus. “Ši tendencija yra pavojinga, nes nekreipiamas dėmesys į miesto socialinę, į kultūrinę gyvenimo pusę”, - sakė Z.Daunora. Priminęs, kad miesto vertybė - subalansuota plėtra, jis svarstė, kad “akropoliai” galėtų atgaivinti skurstančius pakraščių rajonus, kuriuose gyvena daugiausiai gyventojų.
VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius diskusijos dalyviams pasiūlė rasti kitą investuotoją, pasiryžusį į “Kauno audinių” griuvėsius investuoti tokią milžinišką sumą, o profesorius Jurgis Bučas tikino, kad nei “Akropolis”, nei sporto rūmai Nemuno saloje nėra jau tokia blogybė, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nepriklausomas tarptautinės paveldo organizacijos ekspertas tai įrodinėjo naudodamasis vaizdine medžiaga, labai panašia į tą, kurią Architektūrinėje ir urbanistinėje taryboje pristatė “Akropolio” architektai. Dabartinė “Kauno audinių” teritorijoje styranti dykra yra negraži, o apželdintų sporto rūmų, pastatytų Nemuno saloje, iš toli beveik nesimatys, aiškino J.Bučas. Jo nuomonė per keletą mėnesių pasikeitė. Būdamas Centrinės miesto dalies konkurso žiuri nariu J.Bučas pasisakė prieš bet kokias statybas Nemuno saloje, o Architektūrinėje ir urbanistinėje taryboje “Akropolio” garažą jis vadino “blynu iš paukščio skrydžio”.
Verslininkas M.Rondomanskas, atsakydamas į E.Aleksandravičiaus nuogąstavimą, kad, nepakęsdamas bandymų sovietiniais metodais reguliuoti jo verslą, investuotojas gali pasitraukti, o industriniai griuvėsiai toliau dergs miesto centrą, sakė: “Niekada verslininkas nepabėgs nuo mokaus vartotojo. Miestas, sudarydamas sąlygas investuotojui, turi rūpintis visuomenės interesu. Miesto valdžia, proteguodama tokio monstro atsiradimą, kaip tik grubiai kišasi į verslą”.
