Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Prie marių dygsta sklypai
2008-04-28
Mantas TOMKŪNAS
Kauno marių regioniniame parke žemę atsiėmę savininkai taikosi statyti naujus namus, tuo piktindami gamtosaugininkus, nuogąstaujančius, kad gali būti sunaikinta ypač reta augmenija.
Baimė dėl augalų
Kaip Kauno marių regioniniame parke įteisinamos naujos statybos? Schema gana paprasta – tereikia susigrąžinti sklypą, įtrauktą į grąžintinų žemių sąrašą, ir pasirūpinti, kad Kauno miesto bendrajame plane jis būtų pažymėtas kaip urbanizuojama teritorija. Vėliau patvirtinamas detalusis planas ir galima statyti namus.
Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojai piktinasi, kad iškyla grėsmė regioninio parko florai, kurios dalis yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.
Gamtininkai baiminasi, kad jei urbanizacijos tempai nemažės, greitai Palemone žydinčios gėlės liks tik žinomos dainos žodžiuose.
„Palemono forto žemė nedirbama apie 100 metų. Čia auga daugybė vertingų augalų. Bent dešimt jų rūšių įrašytos į Raudonąją knygą. Kol kas šią vietą dar pavyksta apsaugoti nuo statybų, tačiau šiandieninės tendencijos baugina“, – guodėsi Kauno marių regioninio parko vyriausiasis ekologas Povilas Vitkauskas.
Tokią augalų, kokie veši Palemono forto teritorijoje, įvairovę visoje Lietuvoje gamtininkai aptinka vos keliose vietose.
Parke – nauji sklypai
Kauno marių regioninio parko vyriausiasis inspektorius Silvijus Klenauskas teigė, kad Palemone suformuota apie dešimt sklypų, kuriuos Kauno apskrities viršininko administracija ketina grąžinti žemės paveldėtojams.
Įtariama, kad vėliau daugelis susigrąžinusių žemes savininkų kreipsis į Kauno savivaldybę, kad jų teritorijose būtų leista statyti gyvenamuosius namus. Gamtosaugininkai pasakojo, kad Apnarų gatvėje vienam kauniečiui buvo atkurta nuosavybė. Dabar jis žada teisme kovoti, kad būtų panaikintas draudimas šioje vietoje statyti namą.
„Saugomų teritorijų įstatyme numatyta, kad Palemono rekreacinėje zonoje draudžiama statytis pastatus. Kauno apskrities viršininko administracijos valdininkai su mumis nesitaria. Atvyksta matininkai, išmatuoja žemę, o vėliau pateikia planus, kad vienoje ar kitoje regioninio parko vietoje žemė bus grąžinta savininkams“, – stebėjosi S.Klenauskas.
Parko darbuotojų nuomone, valdininkai apgauna ir žemes susigrąžinančius savininkus. „Jiems nepasakoma, kad statyti namų čia negalima. Vakarų valstybėse įprasta, kad saugomų teritorijų savininkai žino apie visus draudimus. Pas mus viskas atvirkščiai: valstybė grąžina žemę, o močiutės, tikriausiai verčiamos savo vaikų, eina verkdamos ir skundžiasi, kad regioniniame parke neleidžiama statyti naujų namų“, – aiškino S.Klenauskas.
Išgirdę apie gamtosaugininkų priekaištus, Kauno apskrities viršininko administracijos ir savivaldybės valdininkai atkirto, kad jie tik atlieka savo darbą. Esą jie turi grąžinti žemę, o kas ją atsiima, ne jų reikalas.
Savininkas nelinkęs kalbėti
35 arų sklypo Apnarų gatvėje savininkas Albinas Megelinskas iš pradžių sutiko pasikalbėti su „Kauno dienos“ žurnalistais ir patvirtino, kad neatmeta galimybės kreiptis į teismą.
„Kažką reikės daryti, kreiptis į teismą niekas nenori, bandysime spręsti gražiuoju šiuos klausimus“, – aiškino vyras. Vėliau jis atsisakė bendrauti su žurnalistais ir teigė, kad tai, ką jis veiks su savo turima žeme, yra jo asmeninis reikalas. „Kiekvienas žmogus, įsigydamas žemės sklypą, ketina kažką su juo daryti. Mes niekur neskubame“, – rėžė jis.
Kauno regioninio parko direkcijos specialistai baiminasi, kad, šiame sklype iškilus statiniui, tai taptų precedentu pradėti kitas statybas regioniniame parke.
„Kauno bendrajame plane numatyta, kad šioje teritorijoje galima statyti pastatus. Anksčiau šioje vietoje buvo tik žalieji plotai ir draudžiama ręsti bet kokius statinius. Tačiau bendrasis planas kažkodėl buvo pakeistas“, – stebėjosi S.Klenauskas.
Iškirto daug medžių
Sklypą regioniniame parke atgavusio savininko A.Megelinsko žmona per pokalbį prasitarė, kad čia norėtų pastatyti pastatą. „Statytis namus galime ir po dešimties ar dvidešimties metų“, – teigė moteris.
Išgirdę klausimą, kaip jiems pavyko atgauti žemės sklypą prie pat Kauno marių, sutuoktiniai skubiai atsisveikino.
Be regioninio parko ribose esančio sklypo, A.Megelinskui Apnarų gatvėje priklauso ir kitas sklypas. Už gamtos niokojimą šioje teritorijoje aplinkosaugininkai jam yra skyrę piniginę baudą. Vasario pradžioje sklype vyras savavališkai iškirto 13 medžių.
Derins su gamtosaugininkais?
Kauno savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius žadėjo, kad naujųjų sklypų savininkams nebus leista statyti namų, o savivaldybė atsižvelgs į Kauno marių regioninio parko interesus. Savivaldybės tarnautojo teigimu, valdininkai negali negrąžinti žemės regioninio parko ribose. Pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą, jei žemė yra laisva, ją galima grąžinti savininkams.
„Savininkas, norintis kažką daryti žemės sklype, esančiame Apnarų gatvėje, privalės parengti detalųjį planą. Tuomet viskas ir paaiškės. Paklausime visų atsakingų institucijų nuomonės. Jeigu Kauno marių regioninio parko atstovų sąlygos netenkins, detalusis planas nebus patvirtintas. Galbūt šioje teritorijoje bus galima tik ožkas ganyti“, – aiškino N.Valatkevičius. Vis dėlto jis prasitarė nematantis didelės tragedijos, jeigu čia iškiltų mažas namelis.
Šie argumentai regioninio parko darbuotojų nenuramino. „Iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad savininkai greičiausiai pradės kryžiaus žygius, jog grąžintuose sklypuose būtų įteisintos statybos“, – įsitikinęs S.Klenauskas.
